Kaip į tokius klausimus tėvams atsakyti kuo paprasčiau, kad vaikai suprastų ir būtų paskatinti pinigais domėtis dar labiau? „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė dalijasi patarimais, kaip kalbėtis su pradinukais apie finansus, ir paruošė atsakymus į 5 dažniausiai jų užduodamus klausimus.
1. Iš kur mama ar tėtis ima pinigų ir kaip jų gauti?
Pradinukams nėra įprasta užsidirbti pinigų, o gavus pirmuosius kišenpinigius, ypač jeigu jie pervedami į vaiko naudojamą kortelę, gali atrodyti, kad pinigų galima gauti bet kada, kai tik prireikia. Padėkite vaikui suprasti, kad „pinigai ant medžių neauga“. Tai – ribotas išteklius, kurį pirmiausia reikia užsidirbti.
Paaiškinkite vaikui, kad žmonės dirba įvairius darbus ir už tai kas mėnesį gauna skirtingą kiekį pinigų, kuris vadinamas atlyginimu arba užmokesčiu už darbą. Ši pinigų suma priklauso nuo žmogaus patirties ir įgūdžių, jo išsilavinimo, sukauptų žinių ir gebėjimų. Už darbo užmokestį kiekvienas gali įsigyti tai, ko jam labiausiai reikia: maisto, drabužių arba kitų daiktų, nueiti į kirpyklą, kiną bei pasinaudoti kitomis paslaugomis.
Papasakokite vaikui, kad darbas gali būti samdomas, pavyzdžiui, galima dirbti mokytoju, gydytoju, pardavėju, policininku arba lėktuvo pilotu. Tuo pačiu paaiškinkite, kad kai kurie žmonės darbo vietas sau susikuria ir patys: verslininkai, muzikantai, menininkai ar įvairūs meistrai bei amatininkai. Jie parduoda savo sukurtus produktus arba paslaugas, kurių reikia kitiems ir už tai taip pat gauna pinigų.
Galiausiai akcentuokite vaikui, kad svarbu ne tik užsidirbti kuo daugiau pinigų, bet ir dirbti mėgstamą darbą. Jei darbas patinka ir yra įdomus, galima būti labiau motyvuotam ir ilgainiui pasiekti geresnių rezultatų, kuriuos labiau įvertins aplinkiniai.
2. Ar galime namuose atsispausdinti daugiau pinigų?
Pinigai vaikams yra abstrakti sąvoka. Net ir girdėdami paaiškinimą, kad juos reikia užsidirbti, vaikai gali pagalvoti, o kodėl gi jų tiesiog neatsispausdinus namuose? Atsakydami į šį klausimą, pirmiausia pradėkite nuo to, kad tokie pinigai paprasčiausiai bus netikri ir už juos negalėsime nieko nusipirkti.
Akcentuokite vaikams, kad pinigų leidyba yra atsakingas procesas, teisę tai daryti turi tik valstybės institucijos, kurios vadinamos centriniais bankais. Be to, visi pinigai spausdinami specialiose spaustuvėse, kurios itin gerai apsaugotos. O sukčiai, bandantys pinigus atsispausdinti patys, yra baudžiami ir dažnai patenka į kalėjimą.
Pradinukui gali būti nelengva suprasti šį procesą, todėl pasistenkite naudoti kuo paprastesnius žodžius bei pavyzdžius, jei yra galimybė – pasinaudokite ir vaizdinėmis priemonėmis.
Pavyzdžiui, galite pasiimti ir patyrinėti tikrą banknotą. Parodykite vaikui, kad tai nėra paprastas popieriaus lapelis, jis turi įvairias apsaugos priemones. Kartu prieš šviesą peržiūrėkite ant pinigų kupiūros matomus vandens ženklus, atkreipkite dėmesį į specialią apsauginę juostelę ir kitas detales. Taip pat su atžalomis galite peržiūrėti šį „Swedbank“ Finansų instituto ekspertės J. Bagdanavičiūtės vaizdo įrašą apie pinigų istoriją.
Galiausiai, paaiškinkite vaikams, kad pinigai gali turėti ne tik fizinę formą, bet ir būti laikomi banko sąskaitoje, su kuria yra susieta mokėjimo kortelė. Parodykite, kad jūsų sąskaitoje esančių pinigų sumą galite patikrinti prisijungę prie interneto banko ar per išmaniąją programėlę, o vietoje banknotų atsiskaitymams galite naudoti mokėjimo kortelę.
3. Kodėl negali man nupirkti šito žaislo?
Pabandykite paaiškinti vaikui, kad kas mėnesį uždirbate ribotą kiekį pinigų ir turite gerai apgalvoti, kam juos skirti, antraip pinigai tiesiog baigsis. Be to, kiekvieną kartą užsukus į parduotuvę įsigyti naują žaislą, kuris džiugins kelias dienas, nėra atsakinga ir tvarumo atžvilgiu.
Papasakokite vaikui, kad pirmiausia dalį pinigų skiriate būtiniausioms jūsų šeimoms reikmėms: maistui, drabužiams, būstui, elektrai, vandeniui, internetui ir kitiems namų mokesčiams apmokėti. Kitą dalį pinigų atsidedate taupymui bei nenumatytoms išlaidoms, o tai kas lieka – skiriate ne pirmo būtinumo pirkiniams, pramogoms ar kelionėms.
Šiuos išlaidų planavimo pavyzdžius galite paaiškinti per žaidimą – paprašykite pačio vaiko sudaryti namų ūkio išlaidų sąrašą, kam ir kiek per mėnesį išleidžiama pinigų. Tada aptarkite tikrąsias išlaidas, liekančią laisvą pinigų sumą ir kokių norų patenkinimui ją galite skirti.
Paaiškinkite, kad vaiko trokštamas žaislas patenka į ne pirmo būtinumo prekių sąrašą. Todėl jei išleisite pinigus naujam žaislui – jų greičiausiai neužteks svarbesniems pirkiniams įsigyti. Kad vaikui būtų paprasčiau suprasti, kaip pinigai išleidžiami, galite nupiešti jam pinigų paskirstymo modelį skritulinės diagramos pavidalu bei joje iliustruoti jūsų šeimos gaunamas pajamas ir išlaidas.
4. Ar mes turtingi? Kas yra brangu ir kas yra pigu?
Jau pradinėje mokykloje vaikai siekia suprasti savo ir savo šeimos vietą visuomenėje, pasilyginti su draugais ar bendraklasiais. Net jei vaikai yra girdėję sąvokas „brangu“ ir „pigu“, perprasti joms gali reikėti daugybės pavyzdžių.
Apibrėždami vaikui sąvokas „pigu“ ir „brangu“, galite atsispirti nuo paprasto paaiškinimo, kad nusipirkti pigiai lengva, nes tam reikia nedaug pinigų. Pavyzdžiui, pigi gali būti guminukų pakuotė, mažas šokoladukas ar autobuso bilietas, kurį galima įsigyti iš piniginėje ar kortelės sąskaitoje esančių lėšų.
Brangiam daiktui reikia daugiau pinigų, jo įsigijimą reikia suplanuoti iš anksto, sutaupyti atitinkamą sumą ar užsidirbti papildomai tam skiriant daugiau laiko. Brangus daiktas gali būti naujas televizorius, kompiuteris, dviratis ar kelionė į kitą šalį.
Atkreipkite vaiko dėmesį į tai, kad visos šeimos disponuoja skirtingu pinigų kiekiu. Pabandykite suformuluoti vaikui termino „turtingas žmogus“ apibrėžimą. Paaiškinkite jam, kad yra žmonių, kurie turi daugiau nei jūs, tačiau yra ir tokių, kurie turi mažiau. Būti turtingam dažnai reiškia turėti daug pinigų, bet tai nebūtinai reiškia, kad už juos galima įsigyti viską ir daugiau nieko be pinigų nereikia. Pavyzdžiui, galite sakyti, kad jūsų šeima yra turtinga laimės ir meilės vienas kitam.
5. Kodėl tau kasdien reikia eiti į darbą?
Nors vaikas kasdien jus mato einantį į darbą ir supranta, kad už tai gaunate atlygį, pasistenkite jam išaiškinti ir platesnę ėjimo į darbą priežastį.
Pradėti galite nuo pasakojimo, kad eidami į darbą atliekate visuomenei naudingus darbus, save realizuojate ir tobulėjate bei mokotės naujų dalykų. Pavyzdžiui, ugniagesys, kuris pasižymi drąsa ir noru gelbėti žmonių gyvybes, gesina ugnį, o gydytojas, kuriam rūpi, kad žmonės būtų sveiki, rūpinasi pacientų sveikata. Tuo metu duonos kepėjas, kuris mėgsta kurti naujus receptus, dirba tam, kad parduotuvėje visada galėtume nusipirkti duonos. Visi šie žmonės daro tai, kas teikia naudą kitiems žmonėms, ir už tai gauna pinigų.
Šis pokalbis su vaiku gali tapti proga jam papasakoti daugiau ir apie jūsų profesiją. Paaiškinkite jam, ką kasdien veikiate darbe, su kokiais sunkumais susiduriate ir kas darbe jums patinka labiausiai. Tai padės vaikui suprasti, kaip praeina jūsų diena darbovietėje ir kiek turite padaryti, kad uždirbtumėte pinigų.
Tai taip pat yra proga papasakoti apie pinigų ir laiko santykį, t. y. kad norėdami uždirbti pinigų, nemažai laiko dienoje turite skirti darbui ir negalite jo praleisti taip, kaip norisi jums ar vaikui. Tačiau uždirbtus pinigus galite išleisti taip, kaip jums patinka, ir paįvairinti liekantį laisvą laiką nuo darbo. Be to, paskatinkite vaiką papasakoti apie kokią profesiją jis svajoja ir kuo ji būtų naudinga kitiems žmonėms, kodėl kiti žmonės už jo darbą norėtų mokėti pinigus.