Dariaus šeimoje auga keturios dukros ir vienas sūnus. „Dabar man atrodo, kad sunkiausia buvo, kai neturėjau vaikų. Nors kažkada galbūt atrodė: „Oi, kaip buvo gerai...“ – sako Darius.
Nors netrūksta manančių, kad gausi šeima atneša labai daug atsakomybės ir suvaržymų, pašnekovo nuomonė priešinga: „Tai tikrai laimė“, – sako penkių vaikų tėtis ir priduria, kad sunkiausia jam – kad negali skirti tiek laiko visiems vaikams, kaip kartais norėtųsi.
„Sunkiausia, kai supranti, kad nebebus taip, kaip buvo, kai turėjai vieną ar du vaikus ir galėjai skirti daug laiko tik jiems. Atsiradus keturiems, penkiems vaikams imi gailėtis, kad tiems pirmiesiems galbūt per mažai laiko skyrei anuomet. Laiko visuomet per mažai – visada jautiesi kaltas dėl to“, – laidoje „Dar geresnis tėtis“ sakė gausios šeimos tėtis.
Psichologai sako, jog tėvystė – nuolatinis procesas. Atliepdamas šią mintį Darius pasakojo, kaip kartu su žmona nuolat mokosi ir ieško geriausių santykių šeimoje būdų, kurie tiktų būtent jų šeimai.
„Labai norėtųsi, kad mūsų gyvenime būtų viskas tvarkinga – būtų bendras šeimos laikas, taip pat laikas su kiekvienu vaiku. Bet, tiesą sakant, mums taip niekada nepavyko iki galo. Bandome daryti tai, ką šią akimirką galime. Nėra jokio plano, kalendoriaus – bandėme visaip, ir gyvename tokia tvarkingame chaose. Kada išeina, tuomet ir padarome“, – neslėpė Darius.
Kaip ir daugumoje gausių šeimų, Chmieliauskų šeimoje daugiausia tėvų dėmesio natūraliai susirenka mažiausieji vaikai, nes būtent jiems dar trūksta savarankiškumo. Tačiau, anot Dariaus, tai nėra blogai: „Galbūt aš senstu, norisi daugiau dėmesio duoti mažiausiems. Tačiau nei aš, nei žmona dėl to nesijaučiame blogai.“
Laidoje jis prisipažino, kad abu su žmona yra kilę iš standartinių „dviejų vaikų“ šeimų – tokių, kurios sovietmečiu buvo įprastos.
„Nė vienas neturėjome gausios šeimos patirties. Juo labiau aš, kuris su broliu turėjome pakankamai didelį – 7 metų – skirtumą. Neturėdami jokio pavyzdžio, su žmona bandome kurti tai, kas mums atrodo geriausia“, – atvirai kalbėjo Darius.
Gyvena patogiame chaose: „Laikytis taisyklių būtų per sunku“
Ar tėvystėje reikia taisyklių? Pašnekovas pasidalino asmenišku pavyzdžiu: „Aš bandžiau įvesti namuose taisykles. Bet mane labai greit ant žemės nuleido žmona, pasakiusi: „Gerai, o kas bus atsakingas už tų taisyklių laikymąsi ir už sankcijas?“ Taip labai greit „išsigydėme“ nuo taisyklių. Mes supratome, kad neturime jėgų ir resursų, kuriuos reikėtų skirti prižiūrint, kad šeimoje būtų laikomasi griežtų taisyklių.“
Vyriausia Dariaus dukra – jau studentė, studijuojanti kitame mieste. Nors gyvena atskirai, į šeimos namus dažnai sugrįžta.
„Grįžta parsivežti mišrainės?“ – pajuokavo laidos vedėjas Justas Rožėnas.
„Tiesą sakant, retai ji gauna ką nors iš namų išsivežti. Kiti laikai dabar jau. Mėsos gal kokį kartą ir įdėjome“, – su šypsena atsakė Darius.
Kaip vieną svarbiausių dalykų, kurio išmoko būdamas penkių vaikų tėčiu, pašnekovas paminėjo mokėjimą priimti gyvenimą tokį, koks yra.
„Grįžtant prie taisyklių ir ritualų, tai mes bandėme sutarti, kad visi kartu prie stalo susėstume bent pavakarieniauti. Bet greit pamatėme, kad gyvenimas yra toks, kad nesiseka. Vaiką gali priversti, kad jis ateitų, bet, jei turės per prievartą sėdėti, kam to reikia? Jeigu išeina, tai išeina.
Esame katalikai, todėl mums ritualas – sekmadienį visiems eiti į Šv. Mišias. Jis irgi pradeda varijuoti, kai vaikai ateina į paauglystę. Taigi, net ir šitie ritualai transformuojasi, lūžta, dūžta, o tu turi tame naviguoti“, – neslėpė diakono pareigas einantis kaunietis.
Kaip gyvenant aktyvų asmeninį, profesinį ir šeimos gyvenimą išlaikyti sveiką protą, kokius svarbiausius dalykus norisi įskiepyti vaikams? Apie tai laidos pašnekovas ir vedėjas diskutavo video pokalbyje. Visą jį rasite čia – kviečiame žiūrėti: