5 ženklai, kad atėjo metas keisti darbą: advokatė primena, ką reiškia „išėjimas savo noru“

Atsakyti į šiuos klausimus gali padėti 5 ženklai. Jais savo instagramo paskyroje pasidalinusi darbo teisės specialistė, advokatė Evelina Kiznė priminė ir Lietuvoje galiojančią tvarką – kokiais būdais galima išeiti iš darbo.

Vida Press nuotr./Sprendimas

Iškalbingi ženklai

Jei pastebite, kad pastaruosius keletą mėnesių ar net metus netobulėjate savo srityje, nenorite arba negalite to daryti. Tai – vienas iš stiprių ženklų, rodančių, kad galbūt jau metas pasidairyti kitos darbovietės.

Nusivylimas – dar vienas ženklas, rodantis, jog nesijaučiate gerai darbe. Galbūt pastebėjote, kad nebejaučiate džiaugsmo, pasitenkinimo tuo, ką darote. O galbūt darbas ėmė erzinti? Visa tai – iškalbingi ženklai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka.

Santykiai su darbdaviu – kintantis dalykas. Jei pastebite, kad darbe keliami reikalavimai aukšti, o atlyginimas – jiems neproporcingas, natūralu, jog imate svarstyti „ar čia yra mano vieta?“.

Jaučiate didžiulį stresą ir įtampą vien būdami darbe, jus lydi nuolatinės sveikatos problemos ir nuovargis, kurio nepavyksta įveikti nei per atostogas, nei „biuletenio“ metu? Sveikatos problemos – dar vienas požymis, kuris gali reikšti, jog metas keisti darbą.

Apie naują darbą dažnas darbuotojas ima svarstyti, kai jaučia, kad jo talentai ir potencialas senajame darbe nėra išnaudojami arba netinkamai įvertinami pinigine išraiška. Jei jums atrodo, kad kitur galite pasiekti daugiau, natūralu, jog imate dairytis po darbo skelbimus.

Šie požymiai iš tiesų gali reikšti, kad atėjo metas pokyčiams darbinėje sferoje. Priėmus sprendimą, verta prisiminti, kaip tinkamai išeiti iš darbo, kad sąžiningas atsisveikinimas tenkintų ir jus, ir darbdavį.

123RF.com nuotr./Darbuotojo ir darbdavio pokalbis

Kaip išeiti iš darbo?

Pasak advokatės E.Kiznės, Lietuvoje išeiti iš darbo galima trim būdais. Visi jie turi niuansų, kuriuos verta žinoti.

• Darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių

Jei darbuotojas neturi svarbių priežasčių nutraukti darbo sutartį, jis
turi įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą prieš mažiausiai
20 kalendorinių dienų. Darbdavys gali sutikti šį terminą
sutrumpinti arba visai jo netaikyti ir darbo sutartį nutraukti
anksčiau. Jei darbuotojas persigalvoja, jis gali atšaukti savo
pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo per 3 darbo dienas, jei
sutartis dar nėra nutraukta.

Vėliau pareiškimą galima atšaukti tik su darbdavio sutikimu.

Šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra skirtas tik darbuotojui.
Darbdavys negali reikalauti darbuotojo pateikti tokį prašymą, jei pats
pageidauja nutraukti darbo sutartį. Jei darbdavys siekia nutraukti
darbo sutartį su darbuotoju, tokiu atveju darbdavys turėtų pasinaudoti
tais darbo sutarties nutraukimo pagrindai, kurie yra skirti
darbdaviui.

• Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių

Jei darbuotojas turi bent vieną įstatyme numatytą svarbią priežastį,
jis gali nutraukti darbo sutartį, įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip
prieš 5 darbo dienas.

Svarbiomis priežastimis pripažįstama:

1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip
trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip
keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;

2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam
priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys
ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos
nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės
normos;

3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos
ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą
(įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), vyrą, žmoną) ar kartu
su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis
nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos)
poreikis;

4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako
senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją
dirbdamas pas tą darbdavį.

Nutraukiant darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, darbdavys turi
išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio
išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus
metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

• Šalių sutarimu

Pasak E.Kiznės, Lietuvoje tai yra vienas populiariausių pagrindų nutraukti darbo sutartį. Tiesa, įprastai juo naudojasi ne darbuotojai, o darbdaviai.

Taip pat šis pagrindas yra ir lanksčiausias: darbuotojas ir darbdavys gali kartu nustatyti visas sąlygas, kuriomis bus nutraukta darbo sutartis, todėl nutraukus sutartį tokiu būdu, vėliau ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo beveik nekyla.

Tiek darbuotojas, tiek darbdavys gali teikti pasiūlymą nutraukti darbo
sutartį šalių susitarimu. Toks pasiūlymas kitai šaliai pateikiamas raštu ir jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, pavyzdžiui, nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita.

Jei šalis, kuriai pasiūlė nutraukti darbo sutartį, su pasiūlymu sutinka, sutikimas turi būti išreiškiamas raštu. Jei per 5 darbo dienas atsakymas į pasiūlymą nėra gaunamas, laikoma, jog pasiūlymas
yra atmestas.

Sudarius susitarimą arba išreiškus sutikimą su pasiūlymu darbo sutartis nutraukiama juose nurodytomis sąlygomis.