Prisijaukinti naują šalį stengiasi savanoriaudama
Anot Violetos, geriausia pažinti naują šalį ir jos žmones bendraujant. Būtent todėl apsigyvenusi Norvegijoje ji iš karto susirado ir dabar nuolat lankosi savanorių centre, kuris turi padalinius ir yra labai populiarus Norvegijoje. Bet čia ateina ne tik pasižmonėti, bet ir pasidalinti savo žiniomis .
„Neseniai vedžiau vilnos vėlimo pamoką, moterims labai patiko, paprašė, kad padaryčiau kalėdinių dekoracijų gaminimo dirbtuves. Man patinka savanoriauti, sutinku įdomių žmonių. Savanorių centre vyksta visai kitoks bendravimas. Čia nėra svarbus statusas, tavo žinios (ką moki ar nemoki). Visi yra tiesiog žmonės, atėję padėti vieni kitiems“, – apie pirmus žingsnius naujoje šalyje pasakojo moteris.
Kodėl ryžosi palikti Airiją, kur gyveno 21 metus ir jau buvo susikūrusi namus, radusi mėgstamą ir mėgstamą veiklą? Pasak Violetos, apsigyventi kitoje valstybėje ji galvojo jau keletą metų. „Dabar vaikai baigė mokyklą, tad nusprendžiau, kad tikrai atėjo laikas judėti pirmyn“, – kalbėjo pašnekovė.
Vaikystėje daug sirgo – tai tapo įkvėpimu gyventi sveikiau
Kad ir kurioje šalyje gyventų, Violeta stengiasi propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Į šią sritį ji gilinasi jau 32 metai. „Anuomet tai dar nebuvo taip populiaru ir paplitę, kaip dabar. Bet aš informacijos ieškojau sąmoningai ir aktyviai. Buvau labai sergantis vaikas, paauglė, daug sirgau ir tapusi jauna moterimi. Nepaisant to, viduje žinojau, kad tai nėra normali mano būklė ir kad turi būti būdai, kaip tai pataisyti. Ieškojau ieškojau ir radau“, – apie kelią į sveiką gyvenimo būdą papasakojo Violeta.
Tikiu, kad kūnas yra be galo protingas ir pats gali viską sutaisyti natūraliai.
Atsakymas, kurio ieškojo, buvo ir paprastas, ir sudėtingas. Anot moters, sveikas gyvenimo būdas susideda iš daugelio komponentų: tai balansas, maistas, sportas, juokas, ašaros (emocijos), grynas oras. „Svarbu, kaip tu pradedi dieną, kaip ją užbaigi. Tikiu, kad kūnas yra be galo protingas ir pats gali viską sutaisyti natūraliai“, – teigė moteris, pridūrusi, jog nemėgsta fanatizmo. Todėl tiek pati stengiasi neperspausti, tiek ir kitus moko subalansuoto gyvenimo praktikas taikyti išlaikant sveiką požiūrį į tai.
Bėgant metams ir atsirandant vis daugiau informacijos apie sveiką gyvenimo būdą, Violeta išbandė daug įvairių praktikų. Smalsumas – viena iš savybių, kurią ji turi, ir kurios klauso. Iš dalies būtent jis moterį atvedė į naują sritį – veido jogą. Kita vertus, tai buvo ir labai egoistiškas pasirinkimas.
„Vienu metu pastebėjau, kad mano veido oda, raumenys jau ne tokie kokių norėčiau. Pradėjau domėtis, ką daro vyresnės moterys, kurios, mano akimis, gerai atrodo. Radau mokytoją, kuri man labai patiko: buvo kitokia negu dauguma veido jogos mokytojų. Ji jungė veido praktikas kartu su kūno – tai davė labai gerus rezultatus“, – prisiminė pašnekovė.
Veido joga – ne tik vyresniems
Šiuo metu Violeta ir pati veda veido jogos užsiėmimus. Moteris juokavo, kad jai, kaip specialistei, labiausiai patinka versti kursus vyresnėms moterims – tuomet labai gerai matosi mankštų rezultatas.
„Kita vertus, tikiu, kad veido joga naudinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms. Ją reikėtų pradėti daryti jaunystėje. Čia kaip su sportu: kai sportuoji, jautiesi gerai, kai nebesportuoji – nebe taip gerai. Juk veidas – tas pats mūsų kūnas. Tie patys raumenys, limfa, kraujas“, – sakė Violeta.
Ar veido jogos pratimų galima išmokti pačiam, ar vis dėlto reikia vedlio, galinčio suteikti ir gilesnių žinių apie fiziologiją? Anot Violetos, viskas priklauso nuo žmogaus: kiek ir kokio rezultato jis nori, kiek laiko turi ieškoti informacijos, galiausiai – ar užteks jam užsispyrimo tęsti pradėtą veido jogą ilgiau nei savaitę.
„Mano darbas toks, kad aš turiu žinoti daug, ir man patinka rinkti informaciją apie kūną ir jo galimybes. Airijoje buvau įkūrusi centrą „Violetas Wellness“, kuriame pati dariau veido masažus, aromaterapijos masažus, soma terapijas. Kitos moterys dirba kitokius darbus, jos savo srities specialistės. Grįžtant prie veido jogos: manau, lengviau nueiti į kursus ir išmokti pagrindų, nesukant sau galvos ir neišradinėjant dviračio. Tiesa, labai svarbu išsirinkti teisingą mokytoją, kuris jums patinka. Į tą „patinka“ telpa labai daug: kaip žmogus kalba, kokią informacija duoda, ar tai jums atrodo logiška ir t.t. Internetas pilnas pratimų – tik netingėk daryti. Bet jeigu nori sistemos, tai jau geriau užbaigti kursus. Na, ir, žinoma, grupinis darbas duoda papildomus rezultatus“, – nuomone pasidalino pašnekovė.
Svetur žmonės aktyvesni
Daug metų Airijoje gyvenusi Violeta pastebėjo, jog žmonės ten, nepriklausomai nuo amžiaus, yra laisvi: gyvena, rengiasi ir veikia kaip bei ką nori.
„Airiai tikrai laisvesni ir atviresni: mažuose miesteliuose gyvenantys šypsosi, sveikinasi. Daugelis nesureikšmina išvaizdos. Pensininkai gyvena aktyvų gyvenimą: lanko kursus, universitetus ir t.t. Žinoma, ne visi. Bet aktyvių ten tikrai daug. Gatvėse dažnai matydavau vyresnio amžiaus moteris pasipuošusias, plaukus susitvarkiusias. Manau, kad iš dalies tai lemia airiškas charakteris ir finansinis stabilumas“, – teigė Violeta.
Dabar stengiuosi gaudyti momentus, kurie padeda gyventi lengviau.
Ji pati jaučiasi pasaulio piliete ir neslepia, kad šiuo metu tiesiog mėgaujasi gyvenimu.
„Džiaugiuosi, kad nebereikia kurti didelių planų. Mano gyvenimas anksčiau buvo labai aktyvus ir įvairus. Dabar stengiuosi gaudyti momentus, kurie padeda gyventi lengviau. Tiesa, to irgi reikėjo mokytis – mokausi ir toliau! Galbūt tai ir yra mano svajonė? Išmokti pagauti tą jausmą, kuris ateina pirmas. Paskui protas, logika įsijungia ir padarome neteisingus sprendimus. Neturiu iliuzijų, kad vėliau mano gyvenimas bus lengvesnis. Bet žinau, kad požiūris į dalykus ir įvykius keičiasi. O tai ir suteikia lengvumą gyvenimui“, – pokalbį užbaigė naują gyvenimo lapą verčianti pašnekovė.
