„Bijojau, kad nebūtų stambus“
Ponią Vilmą ir jos šeimą aplankėme jų namuose Taurų kaime. Vos įžengusius pro duris pasitiko ir mažasis Armandas, ištiesė ranką ir pasisveikino. Paklausta, kaip gyvena, kaip prabėgo tie ketveri metai, auginant sūnų, apie kurio gimimą tuomet sužinojo visa Lietuva, ponia Vilma sako: „Tai dabar jau yra didesnis“, mintyje turėdama šią vasarą, liepos mėnesį, Kaune gimusį 6,06 kg ir 56 cm ūgio berniuką.
Iki šiol mūsų šalies rekordu, užfiksuotu ir Lietuvos rekordų knygoje, laikomas 1967 m. Kauno klinikose gimęs 6,2 kg vilkaviškietis. Gimęs Armandas svėrė 5,92 kg ir buvo 65 cm ūgio.
„Auga normalus vaikiukas, kaip ir visi. Darželyje net yra didesnių. Dabar Armando ūgis yra 110 cm, o sveria 19,5 kg. Palyginti su seserimi Akvile, kuri yra metais vyresnė už brolį, juodu skiriasi tik 1 cm ir 1 kg. Armandui spalio 2-ąją sueis ketveri, o sesei spalio 12 d. bus penkeri“, – pasakoja V.Bagdonienė.
Tiesa, Akvilė ir Armandas nėra vieninteliai ponios Vilmos vaikai. Iš pirmosios santuokos ji turi sūnų, kuriam jau 24-eri, ir dvi dukras – 22-ejų ir 19-os. Prisiminusi visus gimdymus, pašnekovė sako, kad visų vaikų svoris buvo kiek į didesnę pusę: pirmųjų trijų vyravo nuo 3,7 iki 4,1 kg, Akvilė svėrė 4,3 kg, o pati ponia Vilma gimusi svėrė 5 kg.
Kai gimė toks didelis, labiausiai bijojau, kad nebūtų stambus. Bet atsigimė į tėtį, jis aukštas ir kūdas.
„Kad Akvilė bus didesnė, gydytoja buvo iš anksto įspėjusi. O Armandas gimė po metų, tik į nėštumo pabaigą išgirdau, kad bus didesnis nei sesuo. Bet nesitikėjau, kad tiek didesnis, – pokalbius su gydytoja prisimena pašnekovė. – Nėštumas niekuo nesiskyrė nuo kitų, tik paskutinį mėnesį buvo jau labai sunku, jautėsi, kad vaikas didelis, matyt, tada ir priaugo daugiausia svorio.“
Pasak pašnekovės, sūnus puikiai vystėsi, jokių sveikatos problemų nebuvo. „Kai gimė toks didelis, labiausiai bijojau, kad nebūtų stambus. Bet atsigimė į tėtį, jis aukštas ir kūdas“, – šypsodamasi sako ponia Vilma.
Labai guvus ir išdykęs vaikas
Visą laiką, kol kalbėjomės, aplink siautė iš pradžių labai rami pasirodžiusi Akvilė su savo mažuoju broliuku Armandu.
„Pirmi trys vaikai buvo labai geri ir ramūs, o šie du – padaužų padaužos. Aš vos su jais susitvarkau, visiškai neklauso. Ir dar vienas kitą pakursto. Išeina į kiemą – čia daug vietos, teritorija tvora aptverta, bet kad jie pasiutę, kieme nebūna, bėga pas kaimynų mergeles“, – apie vaikų išdaigas su šypsena pasakoja ponia Vilma.
Matyti, kad Armandas – labai guvus ir šnekus berniukas. „Jis siaubingai guvus vaikas. Į parduotuvę ramiai negali nueiti. Jei įsisodinu į vežimėlį, tai eilėje stovint visus svetimus žmones apčiupinės. Jis negali išbūti nepriėjęs, neprisilietęs, būtinai turi pakibinti. Gali ir įgnybti“, – pasakoja mama.
Po vienu stogu Tauruose gyvena visa didžiulė Vilmos šeima ir dar šuo bei dvi katės. Tarp vyriausiojo ir jauniausiojo sūnų – 20 metų skirtumas. Paklausta, kaip reagavo vyresnieji, sužinoję, kad laukia šeimos pagausėjimas, pašnekovė sako, kad buvo šiek tiek streso, reikėjo apsiprasti. „Bet dabar, manau, visi džiaugiasi, o vyresnėliai, kai būna namuose, padeda ir mažaisiais pasirūpinti“, – šypsodamasi sako moteris.
Pametinukai – didžiulė staigmena šeimai
Žinia, kad laukiasi dukters Akvilės, V.Bagdonienei ir jos vyrui Svajūnui Savickiui buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes gydytoja prognozavo, kad pora jau vargiai galės susilaukti vaikų.
„Kai su pirmuoju vyru nusprendėme, kad užteks trijų vaikų, pradėjau gerti kontraceptines tabletes. Dariau tai be gydytojos žinios. Vartojau jas daug metų, pasirodo, buvo per daug vyriškų hormonų.
O kai su antruoju vyru norėjome susilaukti vaikų, gydytoja pasakė, kad reikės gydymo, nes abejojo, kad kada nors galėsiu pastoti. Tačiau tam nebuvo pinigų. Aš nieko kita nedariau, tiesiog nustojau gerti kontraceptines tabletes, matyt, per kurį laiką organizmas išsivalė, – pasakoja moteris.
Kai su antruoju vyru norėjome susilaukti vaikų, gydytoja pasakė, kad reikės gydymo, nes abejojo, kad kada nors galėsiu pastoti.
– Todėl žinia, kad laukiuosi dukros, buvo didelė staigmena. Vos ne šokas mums visiems. Jau tikrai nesitikėjome. Buvau nusprendusi, kad jei nėra, tai nėra. Jau tris vaikus turėjau, gal tik vyrui buvo daugiau streso, kad jis neturi savų. O kai po metų sužinojau, kad laukiuosi Armando, išvis buvo siaubas!“
Paklausta – gerąja ar blogąja prasme tas siaubas, ponia Vilma sako, kad abiem. „Pagalvojau, kad jau tokių metų dar vienas vaikas... Akvilė labai sunkiai augo, kai buvo mažytė, labai verkdavo, todėl ir buvau pamaniusi, o jei ir sūnus toks bus?.. Bet jis – atvirkščiai – išvis ramus vaikas buvo, dar ir siūti pagimdžiusi galėdavau“, – prisiminimais dalijasi pašnekovė.
Kuriasi nuosavus namus
Kadaise su pirmuoju vyru ir trimis vaikais gyvenusi savivaldybės duotame socialiniame bute, šiandien ponia Vilma su antruoju vyru, penkiais vaikais ir savo tėčiu kuriasi dviejų aukštų nuosavame name.
„Aš pati esu iš Šilutės. Buvo laikas, kai svarsčiau sugrįžti ten gyventi, bet mirus mamai su vyru nutarėme, kad geriau pasiimti čia tėtį, bus lengviau ir paprasčiau juo rūpintis, ir kurtis Tauragėje. Pardavėme tėvų namus Šilutėje ir dabar per pusę su tėčiu įsigijome šį namą“, – pasakoja pašnekovė.
Šiandien ponia Vilma, kaip pati sako, augina vaikus ir tvarkosi namuose. Ji daug metų dirbo siuvėja, tebesiuva ir dabar. „Mažieji vis paserga, būtų sunku eiti kažkur į darbą ir viską suderinti. Vyras dirba statybininku, dažnai būna išvykęs“, – pasakoja pašnekovė.
Vaikams bešokinėjant kieme ant batuto mamos pasiteirauju, ar švenčia gimtadienius. „Švenčiam, ir artėjančio gimtadienio proga sūnui pažadėjau išnuomoti didelį batutą. Čia jų svajonė – galės čiuožinėti, laipioti, visas darželis galės ateiti“, – juokdamasi sako ponia Vilma.
Moteris neslepia, kad prieš ketverius metus žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio susilaukė ne savo noru – gydytojai paviešino kūdikio gimimo informaciją. Prisiminusi tą laikotarpį pašnekovė sako, kad buvo visko – ir gražių, palaikančių žinučių, ir pašiepiančių komentarų. Dėl pastarųjų nelabai norėjusi susitikti ir su mumis.
Tačiau šiandien ponia Vilma, apsupta penkių vaikų, neslepia esanti laiminga. „Tikrąja šio žodžio prasme“, – šypsodamasi sako moteris.
