Kaip karo laivas virto taikos laivu
„Kaip ir dauguma kitų vaikų bei suaugusiųjų, Vilius, žinoma, išgyvena tylų nerimą dėl to, kas šiandien vyksta pasaulyje. Todėl per konsultacijas, į kurias jį atvedė berniuko tėvai, palietėme ir šią temą.
Neuroedukaciniai metodai, pagal kuriuos dirbu, ypač veiksmingi įtampos ir nerimo situacijose. Per susitikimus mes kalbamės su Viliumi apie tai, kas vyksta, kur veda baimė, nerimas ir ką gali pozityvus mąstymas, meilė, atjauta, kokią galią turi mūsų mintys ir žodžiai. Pritaikiau jam vieną iš metodų, kurį atliekant užsimerkus nedarbine ranka chaotiškai išpieštose linijose reikia atrasti kokį nors objektą ar simbolį. Berniukas tame chaose pamatė objektą, kurį pavadino karo laivu.
Kai paklausiau, kokią žinią tas karo laivas siunčia žmonėms, Vilius atsakė: „Aš, karinis laivas, noriu jums pasakyti – nebijokite manęs!“ Mums bekalbant apie tai, kad, jeigu nereikia bijoti karo laivo, gal jis galėtų vadintis kitaip, jam spontaniškai atėjo mintis, jog tai bus TAIKOS LAIVAS! Paprašiau tą laivą nupiešti dažais. Dalindamasis, ką nupiešė, jis pasakojo, kad šis kosminis taikos laivas turi prie jo prisitvirtinusį palydovą, o tas palydovas turi vamzdį, per kurį generuojama taika ne tik į Žemę, bet į visas planetas. Paklausiau, kuo varomas jo laivas, o jis atsakė – meile“, – pasakojo Gintarė.
Užtvirtindami šią idėją jie kartu sukūrė kalbinį kodą – savotišką afirmaciją: „Aš, Vilius, paleidžiu taikos laivą į kosmosą ir Visatą, kad jis neštų taiką, meilę ir ramybę visai planetai.“
Apie karą kalbasi per pagalbos temą
Kai kurios mokyklos, išgirdusios taikos laivo idėją, klasėse vaikams taip pat pasiūlė nupiešti savo taikos laivus ir paleisti juos „gyventi“ į Visatą. Tik įsivaizduokite – kokia stipri žinia būtų pasiųsta, jeigu visi vaikai per piešinius paleistų į pasaulį taikos intenciją? Taip, karo šie vaiko vaizduotėje gimę laivai nesustabdys, bet jų ir juos supančių suaugusiųjų širdyse bus mažiau nerimo, įtampos, priešiškumo, agresijos ir daugiau priėmimo, ramybės bei taikos.
Pats Vilius sakė, kad jam patiktų idėja, jeigu visi vaikai pasektų jo pavyzdžiu ir paleistų į Visatą taikos laivus. Jis įsitikinęs, kad tuomet pasaulyje tikrai būtų daugiau taikos.
Kaip pasakojo berniuko mama Renata, Vilius karo tema domisi bene nuo penkerių metų, juolab kad jo močiutė – istorijos mokytoja.
„Jis turi šarvų, šalmų, įvairių šautuvų. Jam įdomu viskas, kas susiję su karo tema: kaip veikia tankai, kaip atrodo karo bunkeriai ir pan. Išaušus rytui, kai visai netoli mūsų iš tiesų prasidėjo karas, mes šio įvykio nuo jo neslėpėme, nes vis tiek vaikus pasiekia žinios, tačiau patikinome, kad, nors vyksta karas, mes esame saugūs. Žinoma, mūsų susijaudinimą jis jautė.
Pastebėję su vyru, kad po žinių tampame labai emocionalūs, nusprendėme, kad prie vaikų žinių nebežiūrėsime, o tik jiems užmigus. Todėl Vilius apie karo įvykius žino tik tiek, kiek kažkur išgirsta, mes stengiamės jį saugoti nuo informacijos. Jis pats pernelyg nieko neklausinėja, tik iš pat pradžių paklausė, kur yra Ukraina. Visgi suprantu, kad tylų nerimą vis tiek viduje nešiojasi“, – teigė pašnekovė.
Tačiau tai nereiškia, kad ji nekalba su sūnumi apie karą, tik daro tai pozityviu būdu. Jie kartu važiavo ir į vaistinę pirkti ukrainiečiams medikamentų, ir į parduotuvę – maisto produktų.
Kai paklausiau, kokią žinią tas karo laivas siunčia žmonėms, Vilius atsakė: „Aš, karinis laivas, noriu jums pasakyti – nebijokite manęs!“
„Aš jam aiškinu, kad tokiu būdu mes galime padėti karą patiriantiems žmonėms. Taip pat pasiūliau jam surinkti ir paaukoti žaislus iš Ukrainos atvykusiems vaikams. Jis sureagavo labai pozityviai, netgi pasakė, kad sudės visus žaislus, kurie yra geri ir nesulūžę. Taigi apie karą su juo kalbame per pagalbos ir paramos temą“, – pasakojo moteris.
Viliaus mokykloje karo tema liečiama taip pat labai subtiliai. Per pasaulio pažinimo pamoką, kalbėdama apie keliones, mokytoja papasakojo, kad kitose šalyse gali įvykti žemės drebėjimas, ir paaiškino, ką tokiu atveju reikėtų daryti. Vaikai netgi turėjo trumpas pratybas – pagal komandą turėjo lįsti po stalu ir įsikibti į stalo koją. Per kūno kultūros pamoką juos mokė šliaužti – reikėjo nušliaužti po palange.