Mokytis naujų dalykų brandžiame amžiuje motyvuoja skirtingi dalykai – jau daugiau kaip penkis dešimtmečius dirbančią klaipėdietę Birutę Petriškienę skatina darbo aplinka, būtinybė išmokti naudotis naujomis technologijomis. Psichologė Jurgita Kadagienė mano, kad žmogaus nenoras mokytis prasideda daug anksčiau nei brandus amžius.
72-ejų Birutė Petriškienė Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Papartėlis“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja dirba jau 40 metų. Iš viso klaipėdietė skaičiuoja 53-erių metų darbo stažą. Kartais Birutė pasvarsto, kad jau laikas išeiti iš darbo, bet ją sulaiko direktorė: „O ką veiksi užsidariusi namuose? Su darbu susitvarkai, sveikatos turi.“ „Iš tiesų, pagalvoju, ką veiksiu namuose? Neišvaro, tai ir neišeinu. Nors darbo kolektyve esu vyriausia, bet tokia nesijaučiu“, – sako Birutė Petriškienė.
Ilgas darbo stažas neišvengiamai įpareigoja mokytis, nes darbo aplinka, technologijos sparčiai tobulėja, keičiasi ir mokymosi programos. „Priešmokyklinėje grupėje naudojamės planšetėmis, išmaniosiomis rašymo lentomis, elektriniais dienynais. Jeigu nori dirbti, turi išmokti, kaip naudotis naujovėmis. Tai yra būtinybė, mokausi kartu su vaikais“, – pasakoja mokytoja.
Daugelis seminarų nemokami, reikia tik noro
Susirasti įvairios informacijos apie mokymus, seminarus, naujoves tikrai nėra problema – pasiūlymai ateina į darbo elektroninį paštą.
„Dažniausiai rengiami nuotoliniai mokymai ir tai labai patogu, galima mokytis neatsitraukus nuo darbo. Tai mokymai apie priešmokyklinio ugdymo naujas programas, apie bendravimą su mokinių tėvais, darbą su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių ir kt.“, – teigia Birutė.
Suaugusiųjų švietimo platformoje Kursuok.lt B.Petriškienė šiemet pasirinko programą „Procesinė įtraukiojo ugdymo tvarka – pagalba mokyklai ir mokytojui“.
„Pasirenku tai, kas man įdomu ir kokias žinias galėsiu pritaikyti darbe. Sudalyvauti visuose seminarus, programose tikrai nespėčiau, nebūtų kada dirbti. Didžioji dalis seminarų yra nemokami, tereikia tik noro“, – šypsosi mokytoja.
Žmonių karta, kurios jaunystėje kompiuterių nebuvo
Birutė mano, kad šiais laikais, kai sparčiai vystosi naujos technologijos, negali nesidomėti, nesimokyti, nes būsi atsilikęs nuo gyvenimo: „Juk patogiau ir greičiau, kai gali daug reikalų sutvarkyti prisėdęs prie kompiuterio. Man nereikia prašyti anūkų pagalbos, kad padėtų „susikalbėti“ su kompiuteriu“.
B.Petriškienė prisimena, kad kai mokėsi mokykloje, žodžio „kompiuteris“ nebuvo girdėjusi: „Informatikos pamokos atsirado tik tada, kai pradėjo mokytis mano vaikai. Klausiau jų, kas tai yra? Net ir jie nelabai mokėjo paaiškinti, ką veikia per informatikos pamokas – sakė, kad panašiai kaip televizorius, kažką rašo, skaičiuoja, braižo. Tuomet dar interneto nebuvo.“
Keistų istorijų būta ir vaikų darželyje. Birutė pasakoja, kad į grupę atnešė seną kompiuterį, veikė tik „word“ programa, net prie interneto neprijungė, bet jo neleido pastatyti grupėje, nes atseit, „vaikams nesveika“. Teko kompiuterį pastatyti rūbinėje. „Kai nežinai, atrodo kaip baubas. Dabar kiekvienoje grupėje yra keletas planšečių, kabo išmanioji lenta. Vaikai mėgsta įvairius žaidimus, piešimo programas, dėliones, naudojasi robotuku – išmaniąja bitute ir kt. Prašo, kad surasčiau naujų žaidimų, „einu“ į elektroninę parduotuvę ir ieškau“, – šypsosi Birutė.
Užsidaryti namuose nėra gera mintis
Pedagoginis darbas B.Petriškienei labai patinka – mokytoja prisipažįsta, kad turėjo galimybę kilti karjeros laiptais, tapti metodininke, tačiau atsisakė, nes norėjo dirbti su vaikais. „Su mažaisiais sutariu, kartu pajuokaujame, randame bendrą kalbą ir tikrai nejaučiu, kad mano vyresnis amžius trukdo darbui“, – šypsosi pašnekovė.
Nepaisant ilgo darbo stažo, B.Petriškienę motyvuoja ir toliau dirbti ne tik tai, kad darbas puikiai sekasi, bet ir pasvarstymai, jog užsidaryti namuose nėra gera mintis. „Kai lieka tik lova, televizorius ir šaldytuvas, žmogus greitai susensta“, – tvirtina Birutė.
Vasarą B.Petriškienė turi du mėnesius atostogų – tuomet darbuojasi savo sode, važinėja dviračiu, miške grybauja, uogauja. Žiemos metu, kai pasninga, pedagogė mėgsta slidinėti, jei užšąla netoli esantis tvenkinys – čiuožinėja su pačiūžomis ant ledo. „Mano gyvenimo variklis yra judėjimas. Tai suteikia ir sveikatos, ir geros nuotaikos“, – įsitikinusi Birutė. Iš tiesų, nedarbingumo mokytojai prireikia ypač retais atvejais.
Menas gyventi čia ir dabar
Pasak psichologės Jurgitos Kadagienės, nenoras mokytis naujų dalykų prasideda daug anksčiau nei brandus amžius: „Dažnai darbingi žmonės gyvena tarsi atidėtą gyvenimą, planuoja ateityje pasiekti pilnatvės, tačiau tai saviapgaulė. Jei gyveni dėl vaikų, anūkų, jiems užaugus tampi nereikalingas, atsisuki į save, bet gyventi dėl savęs tiesiog nemoki.“
J.Kadagienei tenka sutikti įvairių brandaus amžiaus žmonių. Vieni išėję į užtarnautą poilsį užsidaro namuose, prasideda depresinės nuotaikos, apima nuobodulio, vienatvės, nereikalingumo jausmas, kiti turi tiek daug veiklos, kad nespėja visur dalyvauti.
Tokie kardinalūs gyvenimo būdo skirtumai atsiranda, anot psichologės, dėl jau minėto nemokėjimo gyventi „čia ir dabar“: „Aktyvumas, pozityvumas nepriklauso nuo finansinės padėties, o nuo savęs, savo gyvenimo perspektyvos suvokimo. Jeigu galiu dabar, kodėl nieko nedarau?“
Mokymasis gerina psichologinę savijautą
Neretai vyresnio amžiaus žmonės tiesiog aptingsta mokytis naujų dalykų. J.Kadagienės manymu, motyvuoti padėtų suvokimas, kokią naudą gauname: „Kai išeini iš namų, nesėdi visą laiką ant sofos, pradedi mokytis ką nors naujo, išvedi save iš komforto zonos – gauni labai daug naudos. Stiprėja mąstymo gebėjimai, mažėja depresinė nuotaika, nes gaminasi laimės hormonas, mažiau jaučiamas stresas.“
Svarbiausia, anot psichologės, dalyvavimas įvairiose veiklose, kai susitinki savo bendraminčius ir bendraamžius, didina savivertę ir pasitenkinimą savimi.
Psichologė pataria tiems, kurie norėtų pradėti gyventi aktyviau – pirmiausia susirasti draugą, bendramintį: „Apsidarykite aplinkui, gal šalia jūsų kaimynystėje gyvena dar liūdnesnis vienišas žmogus, kuris nedrįsta išeiti vienas, pakalbinkite kur nors nueiti kartu.“
Antra, pasidomėkite kur ir kokie renginiai vyksta. Patogiausia panaršyti internete – rasite visą informaciją. „Kol nesidomi, atrodo, kad nieko nevyksta. O pasirodo, tiek daug sporto, meno, kultūros nemokamų renginių brandaus amžiaus žmonėms, net stebina“, – teigia J.Kadagienė. O kur dar mokymosi, įvairių kursų platformos, pavyzdžiui, suaugusiųjų švietimo platforma Kursuok.lt. Tereikia tik iniciatyvos ir noro.
Jei žmogus turi sveikatos problemų, jam sunku išeiti iš namų, galima mokymosi programų susirasti nuotoliu. Internete gali susirasti ir bendraamžių, draugų. „Jei pats piršto nepajudinsi, niekas kitas už tave nepadarys“, – teigia psichologė.
Vertėtų nepamiršti ir savanoriavimo – gal šalia jūsų yra žmogus, kuriam reikia pagalbos. „Kai padedi kitam, iš karto pajauti, kaip kyla tavo gyvenimo kokybė ir gerėja savijauta“, – tvirtina psichologė J.Kadagienė.
KURSUOK platforma, inicijuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“, kurio tikslas – skatinti suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą, kuriant vieningą mokymosi visą gyvenimą informacinę sistemą ir sukuriant mokymosi galimybes. Projektą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) kartu su partneriais: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, Nacionaline švietimo agentūra. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
