Dviejose savo socialinių tinklų paskyrose per 120 tūkstančių sekėjų turinti ir pernai 60-metį atšventusi V.Mičiulienė kiekvieną savaitę viešoje erdvėje dalijasi savo kasdienybės istorijomis, niekada nebijo atrodyti juokingai ar kvailai arba pasakyti, kad jai – skauda.
15min GYVENIMO pokalbis su V.Mičiuliene – apie vidines mūsų pabaisas, gyvenimo patyrimus, nuotykius, drąsą nebijoti ir būti savimi bei leistis į avantiūras tada, kai esi įžengęs į septintą dešimtį.
– Violeta, tu išties dažnai pasakoji apie savo gyvenimą ar tai, kas tau nutinka. Turbūt natūraliai kyla klausimas: ar tikrai taip nutinka, o gal tiesiog esi pastabi detalėms?
– Aišku, kad esu pastabi detalėms. Visiems visko nutinka. Bet ką aš matau, ką stebiu – pamatau esmę. Esu smulkmenų dievas. Kai atkreipiu dėmesį į detalę, nuo mažo taško galiu rutulioti visą istoriją. Matydama bet kokį įvykį, man atrodo, aš matau jo priežastį ir pasekmes arba kaip istorija galėtų išsivystyti į kelis variantus.
Būna, kad einu mieste ir „išjungiu“ žmones. Užsidedu ausinuką, klausausi muzikos ir žmonės man tada – tik šešėliai. Bet matau medžius, paukščius, pastatus ir man tai – gražu. O kitą kartą, būna, sėdžiu ir stebiu žmones. Prisigalvoju jų istorijų. Man gyvenime viskas yra žaidimas, man taip įdomu.
