Jis Aurimo Mikalausko vedamoje laidoje „Pradėk iš naujo“ supažindino su kuksando galia, filosofija ir nauda žmogui. Taip pat pasidalino, kaip išgirsti vidinį balsą bei kokią įtaką savijautai turi kvėpavimas.
Aurimas Mikalauskas: Kaip vyksta mokymasis įsiklausyti į save, per kokius procesus pereina žmogus?
Algirdas Kumža: Kuksando pratybas aš pradėjau, nes buvo užklupęs neramių kojų sindromas. Tabletės man visiškai nepadėjo, o kuksando padėjo. Neramių kojų sindromas yra kai tau atsigulus kirba kojos ir tu iki penkių ryto negali užmigti. Tada ištinka chroniškas nuovargis, pradedi išsekęs svyruoti – tikra katastrofa.
Man tai nutiko dirbant ambasadoriumi, maniau, kad žlunga mano karjera, bet korėjiečių pagalba gana greitai tą būseną įveikiau. Tada ir kiti pradėjo prašyti pamokyti, viskas baigėsi tuo, kad Korėjoje išlaikiau tarptautinio mokytojo egzaminus, gavau juodąjį diržą ir pradėjau mokyti judesio, kvėpavimo, dėmesio koncentravimo, meditacijos.
Dabar tuo daugiau užsiima mano žmona Toma. Mes su tuo korėjiečiu susipažinome prieš dvidešimt metų eidami povestuvinės kelionės žygį į šventąjį Kailaso kalną Tibete. Toma greta kuksando dar gilinasi į senąją korėjietišką mediciną, vadinamą Sasag. Tai iš esmės senoji kinų medicina, bet korėjiečiai ją papildė mokymu apie žmogaus tipus.
Kodėl, pavyzdžiui, du pacientai serga ta pačia liga ir vartoja tuos pačius vaistus, tačiau vienas puikiai sveiksta, o kitas nyksta. Ištyrę tūkstančius atvejų jie suprato, kad žmonės priklauso tam tikriems tipams, kurie priklauso nuo vidaus organų funkcijų. Nuo to priklauso žmogaus būdas, polinkiai ir jų gydymas turi būti skirtingas.
Pavyzdžiui, vienas gimsta su labai stipria inkstų funkcija, tada jis geras futbolininkas, ėjikas, bet jo plaučių funkcija bus silpnesnė, tada jį kankins bronchitai ir kitos kvėpavimo takų ligos. Žinodami žmogaus tipą galime pakoreguoti jo mitybą, elgesio būdą, poilsį ir kita. Nustatyti tipą, žinoma, nėra lengva – reikia žmogui užduoti daugybę klausimų, jis, žinoma, ginčysis, nes turi savo įsivaizdavimą.
Tada reikia jam paaiškinti, kad čia tik tavo įsivaizdavimas, bet ne prigimtis. Eidamas prieš prigimtį daug energijos išeikvoji, sveikatos daug prarandi. Jei žmogus nurimsta, pakeičia mitybą, gyvenseną, tada pasikeičia ir jo gyvenimas – atsiranda daugiau džiaugsmo ir energijos.
Čia galime rasti atsakymą į klausimą, ką daryti žmogui, kuris neranda savęs. Iš tikrųjų mes dažnai darome ne tai, kas mums prigimties skirta – tėvai įstūmė ne į tą mokyklą, universitetą ir jaunystės svajonės lieka neįgyvendintos. Tada žmogus kenčia.
Mes dažnai ir vaikus laužiame į savo pusę, o reikėtų jį geriau pažinti, atpažinti, koks jis yra, koks yra jo tipas, kokia jo prigimtis. Ši sistema Korėjoje veikia, o Korėja nėra kvaila šalis, ji technologiškai pralenkusi ir mus, ir vokiečius, ir amerikiečius – nepaisant to, jie neužmiršta senosios išminties. Pietų Korėjoje Rytų medicina turi tokias pačias juridines teises kaip šiuolaikinė įrodymais grįsta medicina.
A. M.: Intuicija. Kaip suprantu, ji jus vedė per visą gyvenimą, kaip jūs tai jaučiate? Aš, pavyzdžiui, esu visiškai tikintis tuo, aš savo gyvenime irgi tuo vadovaujuosi. Kaip kitiems žmonėms geriau suprasti, kas yra vidinis balsas?
A. K.: Jeigu verslininkas naudosis tik skaičių analize, jis toli nenueis. Visi didieji verslininkai turėjo labai gerą nuojautą. Verslo planai, skaičiavimai yra reikalingi, bet viskas prasideda nuo intuicijos. Kad išgirstum intuicijos balsą, reikia nurimti. Nurimti padeda įvairūs metodai, o Rytai mums siūlo meditaciją. Kuksando meditacijoje viskas aišku ir paprasta: atsisėsti, akis užmerkti, ramiai ir giliai kvėpuoti, sutelkus dėmesį klausytis savęs.
Tada ir intuicija pradeda vertis. Staiga prisiminiau vieną epizodą, kurį ir naujoje knygoje aprašiau. Kartą su mano mokytoju Jin Moku apsilankėme viename dzenbudizmo vienuolyne pas labai garsų vienuolį. Žiūrėjau, kaip žmonės pas jį eina klausti patarimo. Ateina vienas paskui kitą kaip pas mus išpažinties pas kunigą arba kaip pas psichologą ar konsultantą. Žiūriu, kad tie žmonės išeina kitokie – atėjo kažkokie susitraukę, apnikti problemų, o išeina gavę atsakymą.
Vėliau su vienuoliu atsisėdome gerti arbatos ir aš jo paklausiau, iš kur ateina jo išmintis? Ar jūs kažkokius vadovėlius skaitėt, ar Froidą su Jungą skaitėt? Jis sako, kad žmonės ateina sužinoti, ne ką Froidas ar Jungas galvojo, jie ateina pas mane, jie nori mano atsakymus sužinoti. Jis intuityviai pajunta atsakymus, o jam padeda gilios meditacijos, kurios nuramina sąmonę. Jis atveria savo išmintį ir žmogui pasako, ką jis jaučia būtent tą minutę, tas pirmasis impulsas yra tikriausias.
Visi mes norime žinoti, kaip kovoti su stresu. Mano draugai korėjiečiai sako: pirmiausia, nustok kovoti su stresu, mokykis nurimti, mokykis kvėpuoti. Viso to moko korėjietiška praktika kuksando. Pas mus dabar girdime labai daug paskaitų, vebinarų, išleista daugybė knygų. Mano korėjiečiai juokiasi sakydami, kad mes nuo tų knygų pasidarysime dar labiau crazy. Čia jų atsakymas, manau, kad jis yra teisingas.
A. M.: O kaip yra su kvėpavimu? Kokią reikšmę jis turi žmogui?
A. K.: Gilus diafragminis kvėpavimas pakeičia netgi mūsų psichologiją. Toks kvėpavimas susijęs su parasimpatine nervų sistema, kuri nuramina žmogų. Kvėpavimas krūtine skatina simpatinę nervų sistemą, kuri mus laiko kovos parengtyje. Apie tai jau parašyta tūkstančiai disertacijų.
Mane kartais pakviečia į mokyklą pasikalbėti su mokiniais, tada aš pažiūriu, kaip jie kvėpuoja. Visi kvėpuoja krūtine, nieko nuostabaus, kad juos vargina stresas. Pakeistum kvėpavimą, būsena pasikeistų. Dėl to mes darome kuksando, dėl to knygas leidžiame, kad žmonės sužinotų. Kai kam nepatinka, nes čia turi pats daryti, pats mokytis, niekas už tave nepakvėpuos.
Kai kūdikėlis gimsta, jis kvėpuoja pilvuku, o vėliau, antraisiais gyvenimo metais, kvėpavimas pradeda kilti ir niekas to nemoka moksliškai paaiškinti. O korėjiečiai sako paprastai, kad kai kūdikėlis gimsta, visas jo centras yra pilvo srityje, tiek fizinis, tiek energetinis centras. Jie sako, kad tas centras turi ryšį su kosmine sąmone – todėl kūdikis iki trijų mėnesių yra genijus, jie sako – jis viską moka, viską žino, tik pasakyti negali. Vėliau vaikas ima vis smarkiau mąstyti, smegenims reikia daug energijos, o su energija aukštyn kyla ir kvėpavimas.
Kodėl po pietų esame mieguisti – todėl, kad privalgėme cepelinų, o virškinimas irgi reikalauja didelės energijos. O kodėl vakare negalime užmigti? Todėl, kad visas dienos ir pasaulio problemas norime apmąstyti, tada visa energija pakyla į viršų, kartu ir kvėpavimas. Kuksando žmonės gerai užmiega ir prabunda žvalūs, nes jie teisingai kvėpuoja ir valdo savo energiją. Paprasta, ar ne?
Algirdas laidoje „Pradėk iš naujo“ dalijosi ne tik apie kuksando, Aurimas kartu su juo palietė kur kas daugiau temų: pirmapradė vaikystė kaime, teatro mokykla, knygų rašymas, ambasadoriaus Ukrainoje darbas, troškimas pamatyti pasaulį, ekstremalus alpinizmas ir daugybę kitų. Visa tai išgirsite laidoje čia. O jei norite sužinoti daugiau apie kuksando skirtingais pjūviais – nuo to, kaip ilgiau išlikti sveikam ar kur rasti laimę, iki kūno skenavimo meditacijos ir karmos dėsnio – spauskite čia, kur rasite pokalbio tęsinį, skirtą ištikimiausiems laidos žiūrovams.
