Renka pasakojimus jidiš kalba
Ch.Whitney dirba Masačiusetso universiteto Jungtinėse Valstijose organizacijoje „Yiddish Book Center“. Ji yra Wexler žodinės istorijos projekto (angliškai – „Wexler Oral History Project“) vadovė.
Projekto rengėjai filmuoja žmones, kalbančius jidiš kalba. Per 10 metų projekte pakalbinta beveik tūkstantis žmonių Jungtinėse Valstijose, kitose pasaulio šalyse.
„Tai archyvas, kuriame tiesiogiai iš žmonių sukaupta informacija apie jidiš kalbą ir kultūrą“, – apie projektą pasakoja Ch.Whitney.
Mūsų šalyje surinkti penki pasakojimai.
Žydų bendruomenės nariai viešniai pasakojo apie savo šeimų istorijas, kaip jos išliko Holokausto metu, taip pat apie žydų identitetą. Ch.Whitney teigia: pasitaiko, jog kalbinamieji padainuoja. O ar Lietuvoje dainavo?
Amerikietė sako, kad dainų užuominų buvo išgirdusi.
Paklausta, ar buvo sunku surasti kalbančiųjų jidiš kalba Lietuvoje, Ch.Whitney teigė, kad jai padėjo apskrities žydų bendruomenė.
Kuria filmą apie jidiš rašytoją
„Nesu žydė. Aš augau net nežinodama, kas yra jidiš. Kai mokiausi mokykloje, susidomėjau Europos istorija ir literatūra, Antruoju pasauliniu karu“, – sako Ch.Whitney. Ji pridūrė, kad tai lėmė jos posūkį į jidiš kalbą.
Įstojusi į universitetą, mergina atrado į anglų kalbą išverstų jidiš rašytojų kūrinių. Amerikietė teigia iš literatūros daug išmokusi ir dar labiau susidomėjusi jidiš kalba.
Ch.Whitney studijavo ne tik Jungtinėse Valstijose. Vienus metus ji mokėsi ir Ispanijoje bei Vilniuje, Jidiš institute. Būtent čia mokėsi jidiš kalbos. Nuo pirmojo apsilankymo Lietuvoje prabėgo jau penkiolika metų.
„Čia susidomėjau Vilniaus jidiš kultūra ir bendruomene. Juk tai buvo labai svarbus žydų kultūros centras, veikė žydų rašytojų grupės“, – pasakoja Ch.Whitney.
Vienas jų – Avromas Sutzkeveris (1913–2010). Gimė Smurgainyse, gyveno Omske, vėliau persikėlė į Vilnių. Antrojo pasaulinio karo metais pateko į getą, iš kurio pabėgo. Po karo apsigyveno Izraelyje. Apie jį amerikietė jau baigia kurti filmą.
Lietuvoje amerikietė Christa Whitney filmavo interviu su žydų bendruomenės nariais.
Jo pavadinimas – „Kas išliks?“ (jidiš „Ver Vet Blaybn?„) pagal to paties pavadinimo rašytojo poemą. A.Sutzkeverio anūkė su šeima filme grįš į Vilnių ir bandys atrasti senus ryšius su Šiaurės Jeruzale vadintu miestu.
Mergina tikisi filmo premjerą parodyti kitais metais, taip pat jį atvežti į Lietuvą.
Šaknys – iš mūsų krašto
Pastaruoju metu Ch.Whitney su kolegomis keliavo po Baltarusiją ir Lietuvą – svarbias vietas žydų kultūrai, jidiš literatūrai.
Mergina sako žinojusi, kad turi lietuviškų šaknų, tačiau apie tai tėvai plačiau nekalbėjo. Pastaraisiais metais ji atliko tyrimus ir atrado, iš kur tiksliai proseneliai atvyko į Jungtines Valstijas.
Taigi ji ne tik dirbo, bet ir nuvyko į tas vietas, kur gyvenę jos proseneliai. „Mano močiutė buvo Amerikos lietuvė, jos tėvai atvyko 1905 metais iš Ganyprovos Kelmės rajone. Prosenelė yra gimusi Vaiguvoje“, – teigia Ch.Whitney.
Koks jausmas atvykti į šalį, kurioje kadaise gyveno proseneliai?
„Tai labai džiugina“, – sako mergina. Amerikietė priduria, kad jos seneliai dar kalbėjo lietuviškai, tačiau ties šia karta kalbos tradicija sustojo. Matyt, dėl to, kad praeitame amžiuje kai kurie migrantai nusprendė nesaugoti protėvių kultūros.
Viešnia iškeliavo į Londoną, kur toliau rinks pasakojimus jidiš kalba. Rugpjūčio viduryje planuoja grįžti į Jungtines Valstijas.
