Sparčiai auganti kolekcija
Andrius gyvena, dirba ir mokosi Šiauliuose. Aktyvų laisvalaikį, keliones po Lietuvą ir užsienio šalis dievinantis vaikinas nestokoja veiklos – šiuo metu jis studijuoja ir dirba. Tačiau savo mylimam pomėgiui Andrius visada randa laiko ir jėgų. Aistra numizmatikai jaunuolis užsikrėtė nuo savo gero draugo prieš septynerius metus. Andrius nusprendė kolekcionuoti skirtingų Europos šalių euro monetas. Nuo to 2015 metais prasidėjo pirmųjų monetų paieškos, kurios ilgainiui virto aistringu pomėgiu.
„Euro monetos yra skirstomos į nacionalines ir progines. Pirmiausia užsibrėžiau tikslą surinkti visų šalių nacionalines, tačiau procesas man taip patiko, kad nusprendžiau kolekciją pildyti ir proginėmis, kurių gauti yra gerokai didesnis iššūkis“, – pasakoja A.Steponavičius.
Monetų paieška, rinkimas, identifikavimas ir džiaugsmas, suradus retą egzempliorių, labai sužavėjo, būtent todėl ilgainiui Andrius užsibrėžė tikslą surinkti ir Lietuvos tarpukario monetas. Tai – gerokai sunkesnė užduotis nei euro monetų rinkimas. Šie egzemplioriai turi gilesnę istoriją, suteikia pažinimo džiaugsmą ir suvokimą, kad būtent šios monetos turėjo tūkstančius šeimininkų, iki kol atkeliavo iki kolekcionieriaus rankų. Tai – svarbi istorijos dalis.
„Man tarpukario monetos yra labai gražios. Jas rinkti įdomu ir dėl to, kad pats turiu patriotiškų šaknų. Tai paskatino praplėsti savo kolekciją istorinėmis monetomis“, – atskleidžia Andrius.
Parduotuvėje visada tikrina grąžą
Andrius juokiasi, kad monetų kolekcionieriai dievina grynuosius pinigus ir atsiskaitymus. Juk parduotuvėje gauta grąža yra tikras lobis! Vaikinas visada patikrina, kokių monetų gauna. Jei randa vertingų – pasilieka. Tai ypač aktualu buvo tik ką pradėjus domėtis pinigais. Lietuvos parduotuvėse galima gauti net ir kitų Europos šalių euro monetų.
„Pats kolekcionavimo procesas, mano manymu, nėra sudėtingas. Juk nemažai jų galima surinkti iš apyvartos. Daugiau pastangų įdėti tenka renkant Europos valstybių progines euro monetas. Dėl jų dažnai dalyvauju numizmatų rengiamuose aukcionuose, stengiuosi sekti, kas iš pažįstamų bendraminčių ką parduoda, ir gaudau nužiūrėtą laimikį“, – savo pomėgio subtilybes aiškina Andrius.
Man monetų kolekcionavimas yra savotiška investicija į ateitį.
Vaikinui papildyti monetų kolekciją padėjo ir studijos. Andrius studijuoja Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Jis yra trečio kurso Gamybos ir logistikos vadybos studentas. Vaikinas džiaugiasi, kad būtent mokslai kolegijoje suteikė galimybių ne tik susirasti darbą, įgyti patirties, užsidirbti, bet ir atvėrė kelius kelionėms.
Dalyvaudamas studentų mainų programoje, Andrius studijavo Čekijoje. Studijos ten buvo puiki proga daugiau pakeliauti po Vidurio Europą, ugdyti savarankiškumą ir, žinoma, papildyti savo monetų kolekciją išskirtiniais radiniais.
„Visada galvojau, kad, jei man pasitaikys galimybė mokytis užsienyje, aš ja pasinaudosiu. Tai man suteikė mano studijos Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Per studentų mainų programą nuvykau į Čekiją. Ši ir kitos kelionės man padėjo papildyti savo namų kolekciją vertingomis monetomis. Vidurio Europoje pavyko rasti tai, ko Lietuvoje negaudavau. Pavyzdžiui, Slovakijos euro monetų galima gauti iš apyvartos, ko ilgą laiką Šiauliuose padaryti nepavyko“, – prisiminimais dalijasi vaikinas.
Studento kolekcijoje – apie 200 egzempliorių
Andrius sako, kad numizmatika yra ne tik smagus ir intelektualus pomėgis, bet ir investicija į ateitį. Šiaulių mieste vaikinas nepažįsta daug kolekcionierių, kurie taip pat rinktų euro ir tarpukario monetas.
„Man monetų kolekcionavimas yra savotiška investicija į ateitį. Juk tokių valstybių kaip Monakas ar Vatikanas monetos yra labai brangios ir vertingos bei retos. Jų paklausa visada bus didelė. Todėl aš manau, kad ateityje šių monetų vertė išaugs dvigubai ar daugiau“, – atskleidžia Andrius.
Iš tiesų vaikino kolekcijoje gausu vertingų egzempliorių, tačiau labiausiai jis didžiuojasi keliomis monetomis.
„Brangiausia moneta mano kolekcijoje – Monako 2012 m. dviejų eurų proginė moneta, kuri buvo skirta Monako 500-ųjų įkūrimo metinių paminėjimui. Ji kainavo 90 eurų. Na, o vienas seniausių mano turimų egzempliorių – 1886 m. Nikolajaus I vienas rublis. Tai – sidabrinė, gana didelė, 36 milimetrų skersmens moneta. Tai viena mano pirmųjų to laikotarpio monetų“, – pasakoja Andrius.
Studentas iš Šiaulių iš viso turi surinkęs apie 200 monetų. Andrius sako, kad studijos Šiaulių valstybinėje kolegijoje padėjo ugdyti įvairius naudingus gebėjimus. Juk, kaip ir studijuojant logistiką, taip ir užsiimant numizmatika, reikalingas loginis mąstymas, realus situacijos vertinimas ir panašios savybės.
Pradėjus studijuoti, Andriui buvo sudarytos sąlygos išbandyti jėgas, dirbant vienoje baldų gamybos įmonėje. Lanksti studijų programa puikiai dera prie visų studento veiklų, o įgytos teorinės ir praktinės žinios praverčia tiek kolekcionuojant monetas, tiek dirbant. Andrius džiaugiasi, kad studijuodamas gali keliauti, pažinti naujas kultūras ir net papildyti savo kolekciją retais radiniais.