O šiuo metu, ėmus sparčiai plisti omikron atmainai, kinai ir vėl sugrįžo prie itin griežtų ribojimų. Dėl jų Kalėdas Andrius sutiko visiškai vienas viešbutyje mieste, į kurį, kaip turistas, buvo atvykęs vos kelioms paroms.
Apie savo patirtį, taip pat tai – kaip Kinija reaguoja ne tik į naują koronaviruso atmainą, bet ir į ne itin šiltus santykius su Lietuva, Andrius papasakojo 15min.
– Andriau, kiek laiko jūs gyvenate Kinijoje ir kaip čia atsidūrėte?
– Atvykau dirbti į Kiniją pirmą kartą prieš 6 metus. Nuo to laiko dirbu vaikų krepšinio treneriu. Dabar iš Kinijos nesu išvykęs jau beveik 3 metus. Paskutinį kartą į šią šalį po trumpos pertraukos atvykau 2019 m. rugpjūčio gale metams. Tačiau prasidėjo pandemija, tad taip ir likau.
– Minėjote, kad šiuo metu baigėsi ankstesnė jūsų darbo sutartis. Ar planavote išvykti iš Kinijos?
– Pastaruoju metu dirbau Šanchajuje – mano sutartis su čia esančia įmone baigėsi gruodžio 15 d. Svarsčiau, ką daryti. Kadangi dar turiu iki rugsėjo mėnesio galiojančią vizą, nutariau likti. Pasirašiau naują kontraktą su įmone Fudžou mieste. Pirmoji oficiali mano darbo diena turėjo būti gruodžio 23-ioji. Prieš tai nutariau paatostogauti.
Visą laiką, kol esu Kinijoje, dirbau vaikų sporto (krepšinio) treneriu. Naujojoje įmonėje darbas įvairesnis: man reikia sustatyti visą sistemą – sudaryti treniruočių planus pagal amžiaus grupes, užtikrinti tvarką treniruočių metu, taip pat prisidėti prie rinkodaros kampanijų, kurios skirtos pritraukti sportuoti norinčius vaikus.
Į Lietuvą skristi planavau tik pasibaigus darbo vizai, t. y. rugpjūčio pabaigoje. Iki tol laiko ketinau gyventi čia ir, kiek leis galimybės, toliau keliauti po Kiniją. Tačiau, panašu, kad net ir tokios kelionės šiuo metu negalimos. Tai patyriau savo kailiu – šiuo metu esu įstrigęs Siano mieste. Jau antrą kartą matau, kad kinai nejuokauja su pandemija: nustačius užsikrėtimo atvejį, miestai tiesiog užsidaro – gyvenimas sustoja, niekas negali nei išvykti, nei atvykti. Nesvarbu – vietinis, kinas ar užsienietis esi.
– Papasakokite plačiau, kas nutiko?
– Prieš Kalėdas atvykau 4 dienų atostogų į Siano miestą. Tai vienas seniausių miestų visoje Kinijoje. Nuo to miesto prasideda Šilko kelias. Beje, jame iki šiol gyvena labai didelė musulmonų bendruomenė.
Šių atostogų labai laukiau, nes nuo vasaros dirbau 4 mėnesius be ilgesnio poilsio. Be to, svajojau aplankyti Sianą. Tačiau jau nuo pirmos dienos situacija nebuvo tokia, kokią planavau. Po pirmos atostogų dienos gavau labai daug žinučių iš draugų. Jie buvo sunerimę, rašė, kad rado Siane naujų koronaviruso atvejų. Todėl visi rekomendavo kuo greičiau išvykti. Aš sureagavau – nusipirkau lėktuvo bilietą. Tačiau jau vykstant į oro uostą gavau SMS žinutę, kad skrydis atšauktas.
Tada mėginau užsakyti traukinio bilietą internetu, bet šios paslaugos taip pat buvo panaikintos. Ieškodamas išeities nuvykau tiesiai į traukinių stotį, nusipirkau bilietą kitai dienai (tik toks buvo galimas variantas). Tačiau jau būdamas stotyje supratau, kad greičiausiai išvažiuoti nebepavyks: mačiau, kad niekas iš žmonių negali patekti į traukinių stotį, nes sveikatos kodas, kuris sugeneruojamas per internetą, neveikia. Įtariau, kad serveriai „užlūžo“. Turiu pasakyti, kad man dar neteko matyti taip panikuojančių žmonių...
Aš pats stengiausi išlikti kiek įmanoma ramus ir ieškoti išeičių, kaip išvykti. Pasidariau naują koronos testą, nes seno galiojimo laikas baigėsi (galioja tik 48 valandas), ir kitą dieną vėl buvau traukinių stotyje.
Deja, pamačiau, kad žmonės į ją ir vėl negalėjo patekti. Paaiškėjo, kad nuo tos dienos įsigaliojo nauja tvarka. Dabar reikia gauti pažymą iš savo bendruomenės, kur esi apsistojęs, pirmininko. Su viešbučio, kuriame gyvenau, vadovu nuvykau pas bendruomenės pirmininką. Tačiau ten sulaukiau dar vienos naujienos: paaiškėjo, kad nuo šiandien niekam negalima oficialiai nei išvykti, nei patekti į Siano miestą.
Supratau, kad įstrigau nežinia kuriam laikui – čia sutiksiu ir Kalėdas (su Andriumi bendravome šventinį savaitgalį – 15min past.)
– Kur šiuo metu esate? Kokia situacija toje vietovėje? Ar ji panaši visoje Kinijoje, ar skirtinguose regionuose skiriasi?
– Apsistojau Siano širdyje – šalia Varpo bokšto. Po naujienų dėl miesto izoliacijos iškart vedžiau derybas su viešbučio atstovais – norėjau užsitikrinti, kad galėsiu čia gyventi visą karantino laikotarpį už mažesnę kainą. Beje, šiuo metu esu vienintelis šio viešbučio klientas.
Kas 48 valandas turiu atlikti koronaviruso testą ir rezultatus pristatyti viešbučio administracijai.
Kadangi užstrigau Siane, teko susirasti, kas mane pavaduos naujame darbe Fudžou mieste. Juk dirbti oficialiai turėjau pradėti gruodžio 23-iąją.
Siane komendanto valandos nėra, bet ir žmonių mieste beveik nėra. Jie niekur neina, nes niekas neveikia. Šiuo metu dirba tik maisto parduotuvės. Kad į ją patektum, reikia pateikti sveikatos kodą (jis veikia panašiai kaip galimybių pasas) ir dėvėti medicininę kaukę.
Šiuo metu esu vienintelis šio viešbučio klientas.
– Kaip, jūsų nuomone, viskas bus toliau? Ar Kinija dar labiau griežtins išvykimų iš miestų, kuriuose yra fiksuojami užsikrėtimo atvejai, taisykles? Ką planuojate daryti jūs?
– Kinai didžiuojasi tokia griežta tvarka ir tuo, kad šalyje šiuo metu labai mažas COVID-19 susirgimų skaičius. Gegužes mėnesį buvau Uhano mieste, kuriame ir prasidėjo pandemija. Buvo labai smalsu, kaip dabar ten žmonės gyvena. Kai lankiausi, viskas buvo ganėtinai ramu ir laisva. Tačiau išvykęs iš šio miesto sužinojau, kad tą patį mėnesį ten buvo koronaviruso atvejis ir Uhanas (taip pat kaip dabar Sianas) užsidarė. Buvo masinis žmonių sveikatos tikrinimas.
Dabar ir pats papuoliau. Gerai, kad iš esmės žinojau, kaip jie greitai ir griežtai reaguos, vos tik bus užfiksuoti nauji susirgimų atvejai.
Į situaciją reaguoju paprastai: tokia tvarka, reikia tiesiog išlaukti.
Į situaciją reaguoju paprastai: tokia tvarka, reikia tiesiog išlaukti.
– Papasakokite, kaip jaučiatės? Su kuo sutikote šventes?
– Nepaisant visko, nuotaikos šventinės. Metai buvo labai įspūdingi ir esu dėkingas už tai. Šventes sutikau vienas pats. Tačiau neliūdėjau – suprantu, kad gyvenimas pilnas kompromisų.
– Šiuo metu Lietuvos ir Kinijos santykiai įtempti. Kaip manote, ar tai gali daryti įtaką ir tokių žmonių, kaip jūs, buvimui šalyje? Gal jau susidūrėte su tuo?
– Gauti naujos darbo vizos nebesitikiu. Tad tiek, kiek dar pavyks – padirbėsiu, ir šis etapas bus baigtas.