Tęsiame kelionę per Lietuvą, kurios metu aktorius Dominykas Vaitiekūnas lankosi dešimtyje miestų. Vizitų metu susitinkame su tuose miestuose gyvenančiais talentingais jaunuoliais, kurie gali didžiuotis savo pasiekimais moksluose, mene, ar sporte.
Kartu su jais aplankysime dėl ES investicijų gimusius ar atgimusius miestų objektus. Kaip šiuos pokyčius mato jaunimas, kas juos džiugina, o gal kelia nerimą? Kokius ateities planus apie savo profesiją ir gyvenimą mūsų šalyje jie turi?
Šį kartą viešėjome Plungėje ir susitikome su gimnaziste Judita Trumpulyte.
Plungės „Ryto” pagrindinės mokyklos moksleivė, šiokiadieniais varstanti Klaipėdos muzikos konservatorijos duris, namo grįžta savaitgaliais. Dalį laiko ji skiria fortepijonui, likusiu susibėga gražiajame miesto parke su draugais apsvarstyti ateities perspektyvų.
Kas ten žino, o gal visai, kaip M.K.Čiurlionį, taip ir Juditą profesiniai keliai pasuks link muzikos.
Tikra atgaiva ir miesto puošmena ji vadina plungiškių Žemaitijos Versaliu pramintą Plungės dvaro sodybą, kurioje užbaigti Mykolo Oginskio rūmų – vieno gražiausių XIX a. Lietuvos architektūros paminklo – restauravimo ir modernizavimo darbai.
Jei ne 23 milijonai ES fondų investicijų, matyt, Plungės miesto veidas šiandien atrodytų gerokai kitaip.
Jei ne 23 milijonai ES fondų investicijų, matyt, Plungės miesto veidas šiandien atrodytų gerokai kitaip.
ES investicijos Plungei leido atkurti istorines kunigaikščių Oginskių paveldo erdves, taip pat prisidėjo prie galimybės susipažinti su istorija, ją suprasti.
Plungės ambasadorė Judita: ES investicijos išgražino miesto veidą
„Šiandieninė Plungė tikrai labai modernėja: tvarkosi miestelio gatvės, namai, atsiranda naujų vietų: sutvarkytas Oginskių dvaro parkas ir rūmai, Babrungo užtvankos pakrantė, neseniai pastatytas baseinas. ES investicijos padeda gražinti miestelį, tvarkomos gatvės, renovuojami namai ir mokyklos”, – kaip rimčiausia Plungės ambasadorė pasakojo J.Trumpulytė.
Ryškiausia Plungės miesto žvaigžde ji vadino kunigaikščiams Oginskiams priklausiusius rūmus. Sovietmečiu kone visiškai sunaikinti, niokoti gaisrų, o dabar naujam gyvenimui atgimę, istoriniu interjeru besididžiuojantys dvaro rūmai tapę miestelėnų ir čia atvykstančių traukos centru.
Pagal ikonografinę medžiagą ir analogus atkurta ir kvapą gniaužianti M. Oginskių biblioteka, restauruotas rūsys bei antrojo aukšto vakarinė dalis, mansardos.
Pastatus supa vienas didžiausių (58,3 ha) ir gražiausių mišraus stiliaus parkų Lietuvoje. Žmonėms pavėsį, taip pat daug jaukių ir tylių pasivaikščiojimų dovanojantis parkas patinka ir vietiniams žvėreliams, dažnai čia Judita stebi voveres straksint.
Čiurlioniui Plungė buvo labai reikšminga vieta, nes Plungės rajone, Kuliuose, jis sutiko savo žmoną Sofiją
1873–1902 m. dvare veikė muzikos mokykla, joje mokėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (Oginskis buvo jo rėmėjas, finansavęs studijas Varšuvoje). Anot J.Trumpulytės, Čiurlioniui Plungė buvo labai reikšminga vieta, nes Plungės rajone, Kuliuose, jis sutiko savo žmoną Sofiją, ten prabėgo ir jų medaus mėnuo.
Mergina prisiminė, kad dvare taip pat buvo įsteigtas ir žemaitukų žirgynas.
Būtent Oginskiai 1879 m. ir pastatė neorenesanso stiliaus (architektas Karlas Lorencas) Plungės rūmus. Jų interjerą puošė lipdyba, tapybos pano, puošnios krosnys, kolekciniai baldai.
Slaptoji Monos Lizos versija – Plungės dvare
Plungiškė pasakojo, kad po M. Oginskio mirties 1902 m. rūmų kompleksą prižiūrėjo jo žmona Marija Oginskienė. Beje, jos portretą, iki šiol vadinamą monalizišku, nes jame moteris šypsosi akimis ir, regis, permato kiaurai, galima taip pat išvysti lankantis Plungėje.
„Iš kurios pusės bepažiūrėsi, atrodo, kad ponia žiūri į tiesiai sielą. Įsitikinti žvilgsnio skvarbumu gali visi panorėję”, – anonsavo Judita.
Šiuo metu dvaro ansamblį sudaro dešimt XIX a. pastatų ir statinių. Savo didybe jie išties primena Versalio rūmus, tad, jei dar nebuvote, įtraukite į artimiausius planus.
Atgimusios krantinės – romantiškų pasivaikščiojimų vieta
Pasidomėjus, kur labiausiai mėgsta lankytis vietiniai plungiškiai, J.Trumpulytė pasakojo, kad žmonės jau spėjo pamėgti neseniai sutvarkytą Babrungo užtvanką. Dabar visi traukia prie atnaujintos krantinės, po ES investicijų injekcijos ši vieta tapo viena populiariausių ir pamėgtų vakarinių vaikštynių vietų.
J.Trumpulytė pasakojo, kad žmonės jau spėjo pamėgti neseniai sutvarkytą Babrungo užtvanką.
Gamta čia gali mėgautis visi: vaikai – žaidimų aikštelėje, jaunimas – „kybodamas“ lajų tako tinkluose, o suaugusieji – vaikštinėdami, sportuodami su treniruokliais ar tiesiog sėdėdami ant suolelio ir džiaugdamiesi vaizdu nuo apžvalgos aikštelės.
Juditos palinkėjimai Plungei
Užmiesčio tylą mieliau nei šurmulį, gamtos prieglobstį dažniau nei patį miestą besirenkanti Judita plungiškiams dažnai matoma su šunimi ar knyga rankoje. Iš pirmo žvilgsnio ji mąsli, tyli, bet mintyse – su galingomis ambicijomis ir jėga.
Šiokiadieniais po mokslų ji groja pianinu: stengiasi tą daryti dienomis, tausodama kaimynų ausis, o vakarams lieka namų darbai ir pasirengimai olimpiadoms. Juditos biografijoje jau dabar gausu laimėjimų tiek matematikos, biologijos, geografijos olimpiadose, tiek įvairiuose mokinių konkursuose.
Paklausta, ko pasigenda Plungėje, ji teigia, kad nors kultūros centre kartais rodomi filmai, vyksta koncertai, įvairūs spektakliai, vis tik jaunam žmogui norėtųsi, daugiau renginių mieste ir toliau vystomų erdvių laisvalaikiui.
Į klausimą, ką norėtų labiausiai pakeisti Plungėje, ji nustebina: „Norėčiau žmonėms suteikti galimybę praplėsti akiratį. Nes nemažai dar užstrigusių sovietinėje pasaulėžiūroje. Taip Plungė taptų dar šviesesniu ir intelektualesniu miestu.”
20 metų sėkmės istorija
Lietuva beveik per 20 metų narystę Europos Sąjungoje pritraukė kone 20 milijardų eurų ES investicijų. Šalis pasikeitė, pokyčius mato ir jais naudojasi gyventojai visoje Lietuvoje. 2021–2027 metų laikotarpiu sulauksime 8 milijardų ES investicijų, kurios atvers naujų galimybių.
Keliaudami per miestelius, su talentingais jaunuoliais kalbėdamiesi apie tai, kokią jie mato Lietuvą, savo gimtąjį miestą, džiaugdamiesi ir didžiuodamiesi jų pasiekimais neabejojame, kad jie yra didžiausia mūsų krašto pergalė ir ateities sėkmės garantas.
Projektas inicijuotas Finansų ministerijos, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
