D.Šarauskas sako, jog pora šį miestą pasirinko dėl to, jog tai – Ievos gimtasis miestas, o veiklai, kurią pora buvo sugalvojusi, geografija nebuvo labai svarbi: „Kadangi viską reikėjo kurti nuo nulio, pagalvojau, kad bus paprasčiau pradėti mažesniame mieste. Verslo idėją turėjome, o tuo metu Šialėje nebuvo nė vienos tuo užsiimančios įmonės.“
Dabar D.Šarauskas – jau trejus metus veikiančios įmonės „Kvantuma“, užsiimančios įvairiais pjovimo lazeriu darbais, vadovas. Dažniausiai vyras kuria ir gamina įvairius medžio gaminius, tačiau per karantiną teko keisti ir veiklos kryptį – imtis apsauginių skydelių gamybos.
Pasak Donato, per trejus įmonės augimo metus kūrybine prasme pavyko pasivyti ir pralenkit kai kurias senbuves įmones, kurios dirba su lazerių technologijomis daugiau kaip dešimt metų.
„Keletas mano darbų – Nepriklausomybės aktas, Majų kalendorius – puošia namų, biurų ir savivaldybių interjerus ne tik Lietuvoje, bet ir nemažai šalių Europoje“, – sakė D.Šarauskas.
Iš tėvų namų išvažiavo būdamas 17 metų
Donatas juokauja, kad mokslams ir studijoms jis atidavė daugiau metų, nei yra jam pačiam.
„Tarkim, kai mokiausi vidurinėje, tuo pačiu mokiausi ir dailės mokykloje. Kai kiti mano bendraamžiai eidavo linksmintis, aš mokiausi. Paskui buvo jaunojo architekto studijos, vėliau – bakalauras ir magistras“, – kalbėjo D.Šarauskas.
Kai jam buvo 17 metų, iš savo tėvų namų Baisogaloje (Radviliškio r.) Donatas išvažiavo į Vilnių, mat jo pasirinktoms architekturos studijoms reikėjo pasiruošimo: prieš stojant į universitetą teko pabaigti specialius kursus.
Studijas D.Šarauskas baigė ir dirbti pradėjo maždaug tuo metu, kai Lietuvoje buvo pats ekonominės krizės dugnas – 2008–2009 metais. Jam teko projektuoti daugiabučius, vyras nemenkai prisidėjęs ir prie Pilaitės rajono sostinėje projektavimo.
„Nors atlyginimas buvo didesnis nei minimalus, gyvenant Vilniuje jo nepakako. Dėl to buvo apmaudu, juk daug metų mokiausi. Kaip juokauju, norėčiau kad mano atlyginimas būtų buvęs bent kiek panašus į mediko“, – sakė Donatas.
Be to, projektuojant daugiabučius nebuvo ir daug kūrybinio darbo, o kūryba D.Šarauskui – labai svarbi.
Verslo pradžiai – parama
Vilniuje Donatas susipažino su sužadėtine Ieva, kuri čia studijavo ir baigė anglų filologiją. Pora kartu ir sugalvojo savo verslą – gaminiai lazeriu. Kartu jie įmonėje dirba iki šiol.
Verslo pradžiai jaunieji verslininkai pasinaudojo Užimtumo tarnybos finansine parama, kai pateikus projektą buvo galima gauti paramą įsigyti įrangai.
„Studijuodamas architektūros bakalaurą ir magistrą dažnai susidurdavau su naujomis technologijomis, tekdavo specialiai suprojektuoti maketus, kad juos būtų galima išpjaustyti lazeriu.
Todėl ir kilo mintis pasitelkiant naująsias technologijas sukurti savo verslą ir architektūroje įgytas žinias pritaikyti projektuojant ir gaminant įvairias dovanas šventėms, namams ir verslui“, – kalbėjo D.Šarauskas.
Donatas baigė ne tik architektūros studijas, tačiau savarankiškai studijavo vizualizacijų meną, nuotraukų retušavimą, architektūrinių maketų kūrimą, naujų technologijų panaudojimą kuriant ne tik meną, bet ir praktiškus buities reikmenis, baldus.
Dabar jis gamina įvairius daiktus namams ir biurams, dovanas, o medinę besilakstančią vizitinę kortelę, kaip sako pats, sugalvojo ir sukūrė pirmasis pasaulyje. Tarp Donato gaminių – ir rėmai paveikslams, iškaba šventyklai.
„Šis darbas mane žavi ir todėl, kad greitai matosi rezultatas. Tarkime, kartais dirbant architektūros srityje jo reikia laukti keletą metų ar net dešimtmetį, o čia – sugalvojau, sukūriau, suprojektavau ir turiu“, – kalbėjo pašnekovas.
Donatui įdomiausi darbai tie, kur reikia ieškoti sprendimų ir kurie nėra visai paprasti – tai ir yra kūrybos džiaugsmas.
Per karantiną – pokyčiai ir darbe
Lietuvoje paskelbus karantiną jis tapo išbandymu ir verslininkams. Kai kurių įmonių gamyba ir pardavimai sustojo arba smarkiai sumažėjo.
„Teko staigiai persiorientuoti. Bendradarbiaudami su „Robotikos“ mokykla kūrėme, tobulinome ir gaminome apsauginius veido skydelius, kurių brėžiniais vėliau nemokamai pasidalinome ir su kitais. Prie to savo idėjomis esu prisidėjęs tikrai nemenkai“, – kalbėjo pašnekovas.
Be to, solidariai su tais, kurie sunkiu metu ėmėsi padėti medikams ir kitiems, kam pagalbos reikėjo, Donatas apie 500 veido skydelių padovanojo. Jie buvo skirti medikams, policijos pareigūnams, socialinių centrų darbuotojams, kunigams.
„Skaičiavome, kad vien tam tikros idėjos ir brėžinių patobulinimai sunkmečiu Lietuvos verslams galėjo padėti uždirbti nuo 50 iki 150 tūkst. eurų. Aišku, apie tuos dalykus niekur viešai neišgirsite, nes tai juk ne tiesiogiai dovanoti pinigai, o įrankis juos uždirbti.
Kiek vėliau sukūrėme ir naujausią skydelį darbui, kurį galima dėvėti ir lauke ir kuris yra gerokai patogesnis nei pirmieji sukurti. Patobulintas skydelis tikras išsigelbėjimas dirbantiems, kurie nebeištveria būti su kaukėmis“, – sakė D.Šarauskas.
Šilalė – geras miestas gyventi ir dirbti
Paklaustas, ar Šilalė nebuvo per mažas miestas apsigyvenus čia po Vilniaus, pašnekovas sako, kad jokio nepatogumo nepatyrė. Atvirkščiai – gyventi ir dirbti čia yra lengviau ir paprasčiau.
„Jei bet kokį reikalą reikia sutvarkyti Vilniuje, tam reikia valandos ar kelių. Vien nuvažiuoti iš taško A į tašką B kiek trunka, ypač jei yra spūstys. O čia – optimalus miesto dydis. Viską pasiekti gali vos per dvi minutes.
Šilalėje yra viskas, ko reikia, ir nėra automobilių spūsčių. Viskas pasiekiama ranka. Pajutau čia atokvėpį, ramybę“, – kalbėjo D.Šarauskas.
