Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Arvydas iš Molėtų po darbo dienos Prezidentūroje: „Dabar esu vietinė žvaigždė“

Arvydas Šulskus jau daugiau nei savaitę gyvena įspūdžiais po dienos, praleistos Prezidentūroje, kuri įsitraukė į „DUOday“ iniciatyvą. Ją jau trečius metus rengia SOPA – socialinė įdarbinimo agentūra, skatinanti žmones su įvairia negalia susipažinti su įvairių institucijų, įmonių veikla. A.Šulskui teko dieną dirbti Prezidento Komunikacijos grupėje ir būti Prezidento metinės spaudos konferencijos moderatoriumi.
Arvydas Šulskus
Arvydas Šulskus / LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr.

„DUOday“ iniciatyva Lietuvoje vyksta nuo 2019 m. „DUOday“ esmė – įmonės bei organizacijos atveria duris žmonėms su negalia. Neįgalusis bei įmonės darbuotojas darbo dieną praleidžia drauge (sudaro duetą – DUO): susipažįsta su įmonės, įstaigos veikla, išbando kasdienes darbuotojų užduotis, dalyvauja susitikimuose ir pan.

Pernai dėl karantino šią iniciatyvą teko atšaukti, tačiau šiemet įmonės, įstaigos vėl atvėrė duris žmonėms su negalia ir pakvietė juos vienai dienai prisijungti prie kolektyvo ir padirbėti su priskirtu žmogumi (mentoriumi).

Šeši žmonės su skirtingų tipų negalia iš įvairių Lietuvos miestų liepos 14–16 d. dirbo Prezidento rūmuose, skirtingose komandose. Molėtiškis A.Šulskus įsiliejo į Prezidento Komunikacijos grupę – tądien prezidentas Gitanas Nausėda surengė spaudos konferenciją, o Arvydas jį pristatė.

– Pastebėjau, kad Jūs, pristatydamas Jo Ekscelenciją prezidentą Gitaną Nausėdą prieš būrį žurnalistų visiškai nesijaudinote. Ar visgi buvo jaudulio, tačiau mes jo nepastebėjome?

– Buvo to, jaudulio, buvo. Gi ne kasdien Prezidentūroj būni. Net nesitikėjau, kad būsiu įtrauktas į tai ir sudalyvausiu.

Molėtų krašto žmonių su negalia sąjunga pirmi metai, kaip prisijungė prie SOPA vykdomo „DUOday“ projekto. Mus priėmė kelios įmonės: Molėtų viešoji biblioteka, prekybos centras „Maxima“, plastikinių gaminių gamintoja UAB „Hoda“, na, ir dvi vietos buvo skirtos Prezidentūrai.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Arvydas Šulskus Prezidentūroje
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Arvydas Šulskus Prezidentūroje

Taigi iš Molėtų į Prezidentūrą pakliuvau aš ir Gražina. Patekau į Prezidento Komunikacijos grupę, maniau, paklausysiu ramiai. Tačiau darbuotojos perspėjo, kad esu ne pasyvus, o aktyvus dalyvis „DUOday“ dienoje ir pasiūlė pristatyti prezidentą G.Nausėdą.

Reikia tai reikia, gerai. Jei būčiau iš anksto žinojęs, gal būčiau ir daugiau jaudinęsis, gal net ir pasimetęs. O dabar netgi nespėjau. Sako, kad buvo visai neblogai (juokiasi).

– Ar teko pabendrauti su Prezidentu? Kokį įspūdį paliko?

– Nedaug, bet teko, po spaudos konferencijos. Persimetėm keliais sakiniais ir Prezidento kabinete nusifotografavome. Paskui Prezidentas turėjo skubiai išvykti.

Tačiau iš tos dienos išsinešiau ir daugiau įspūdžių: bendravau ir su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, taip pat mums buvo surengta pažintinė ekskursija po Prezidento rūmus, parką, parodė, kur atvažiuoja dirbti kadenciją baigę prezidentai – Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus. Taip pat gerą įspūdį paliko Komunikacijos grupės žmonės. Malonūs.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos metinė spaudos konferencija
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos metinė spaudos konferencija

– Ką manote apie „DUOday“ iniciatyvą?

– SOPA direktorė Jurgita Kuprytė – tikrai labai iniciatyvus, aktyvus žmogus. „DUOday“ projektas skirtas neįgaliųjų integracijai į darbo rinką, kad pamatytume, ką ir kaip žmonės atskirose institucijose, įmonėse dirba, patys pamėgintume padirbti jų darbą.

Tokios iniciatyvos padeda mažinti atskirtį – esu tuo tikras, be to, pats įsitikinau.

Tai manau tik teigiamai, nes padeda neįgaliesiems nugalėti baimes, o darbdaviams – kitaip pažvelgti į mus. Kai susipažįsti, asmeniškai pabendrauji, tas požiūris juk keičiasi, išnyksta nusistatymai, griūva išankstiniai įsitikinimai. Tokios iniciatyvos padeda mažinti atskirtį – esu tuo tikras, be to, pats įsitikinau.

Malonus netikėtumas buvo, kad ir Prezidentūra įsitraukė į šią iniciatyvą. Džiugu, kad teko dalyvauti, dabar Molėtuose esu vietinė žvaigždė (šypsosi). Ar su žmogum gatvėje susitinki, ar parduotuvėje, tai vos ne Prezidentu vadina, šypsosi. Tie žinomi juokeliai, kad pasisveikinęs su Prezidentu dabar jau tris savaites rankų neplausiu (juokiasi).

– Ką veikiate Molėtuose?

– Esu grynas molėtiškis, bet teko gyventi kurį laiką ir Vilniuje, esu dirbęs „Ventos“ gamykloje. Bet tėvukas, sirgęs sunkia liga, mirė, grįžau ir gal apie 20 metų rūpinausi mama – ji sirgo išsėtine skleroze. Taigi labai anksti ir iš arti susipažinau su negalia.

Palaidojau mamą, jau ir pats nėjau jaunyn, tad prasidėjo problemos su stuburu. Turiu neįgalumą, jį nustatė gal prieš septynerius, gal aštuonerius metus. Atsiliepė jaunystėj patirta rimta stuburo trauma – buvau pakliuvęs į labai nemalonią situaciją. Bet čia jau seniai buvo...

O kaip dabar gyvenu? Lankau kursus, kad tapčiau socialinio darbuotojo padėjėju. Šiemet baigsiu ir bandysiu darbuotis. Taip pat dalyvauju Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos veikloje.

Savo problemų nekeliu į paviršių, stengiuosi, kad aplinkiniai jų nepastebėtų.

– Gyvenimo negandos jus užgrūdino, Arvydai? Kalbamės, ir jūsų balsas toks optimistiškas, nebambate, nepriekaištaujate...

– Manau, visus tos negandos paliečia, nėra skirtumo, ar sveikas esi, ar neįgalus, tenka visiems tų išbandymų per gyvenimą.

Esu linkęs viską laikyti savyje, pabūnu, pamąstau, bandau spirtis. Savo problemų nekeliu į paviršių, stengiuosi, kad aplinkiniai jų nepastebėtų. Manau, niekam nebūtų malonu bendrauti su žmogumi, kuris nuolat viskuo skundžiasi, dejuoja.

– Kaip matote besikeičiančią Lietuvą, ypač dėl dėmesio žmonėms su įvairiomis negaliomis?

– Aišku, nėra ko labai norėti, kad iškart viskas pasikeistų, bet matau, kad po truputį judam gera linkme. Jau ir valdiškose institucijose, ir privačiose įmonėse atsiranda pandusai, plačios durys, turime ir automobilių stovėjimo aikštelėse vietų neįgaliesiems.

Tačiau požiūris į neįgalų žmogus visa dar stereotipiškas, jaučiama atskirtis, nėra toks kaip, tarkim, užsieny, civilizuotose vakarietiškose šalyse. Yra dar kur tobulėti – ir pagalbos suteikimo neįgaliesiems srity, ir požiūryje į juos.

– Kaip pats įsiliejote į žmonių su negalią sąjungą Molėtuose?

– Sąjungos pirmininkė Marytė Baliūnaitė labai aktyvi, moka visus suburti, įtraukti, tai jei kas organizuojama, visada prisidedu. Jei vyksta neįgaliųjų sporto varžybos, kiti projektai, visada dalyvauju, kiek jėgos leidžia. Norime, kad žmonės susitiktų, pabendrautų, nebūtų vien uždaroj erdvėj.

* * *

Lauryna Filatovaitė, Prezidento kanceliarijos projektų vadovė

„Vos sužinoję apie šią iniciatyvą, net nesvarstėme – iškart nusprendėme prisijungti.

Prezidento G.Nausėdos vienas iš prioritetų – žmonių su negalia gerovės užtikrinimas, atskirties mažinimas, tad norėjome, kad vieni su kitais susipažintume: neįgalūs žmonės pamatytų Prezidentūros atskirų skyrių darbą, o darbuotojai artimai pabendrautų su neįgaliais žmonėms, išgirstų jų pastebėjimus.

Asmeninio archyvo nuotr. /Lauryna Filatovaitė
Asmeninio archyvo nuotr. /Lauryna Filatovaitė

Po visų reikalų derinimo su SOPA direktore J.Kupryte sutarėme, jog Prezidentūros atskiruose padaliniuose dirbs 6 “DUOday„ dienos dalyviai – žmonės su skirtingų tipų negalia. Mes pasiūlėme, kokiose komandose jie galėtų darbuotis, o jau SOPA vadovė atskiriems skyriams siuntė pasiūlymus ir atrinko žmones, kuriems buvo įdomu toje srityje vieną dieną pasidarbuoti.

TAIP PAT SKAITYKITE: G.Nausėda metinę kalbą pritaikė turintiems intelekto negalią: yra kur tobulėti, bet iniciatyva gera

Šeši žmonės iš įvairių Lietuvos miestų dirbo skirtingose komandose:

  • Arvydas dirbo Komunikacijos komandoje. Jam teko domėtis, kaip rengiami reportažai, montuojami pranešimai, taip pat pristatyti JE Prezidentą G.Nausėdą metinės spaudos konferencijos dieną;
  • Gražina, kaip ir Arvydas, atvykusi iš Molėtų, dirbo Valstybės pažinimo centre, padėjo vesti edukacijas, taip pat pasidalijo patarimais, kaip būtų įmanoma dar patobulinti centrą žmonėms su negalia;
  • Donatas dirbo su Prezidentu ir jo kabinetu, padėjo Jo Ekscelencijai įteikti „Globalios Lietuvos“ apdovanojimus. Taip pat Donatas nuotoliniu būdu drauge su Prezidentu dalyvavo susitikime su Pasaulio lietuvių bendruomene, buvo aktyvus.
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./„Globalios Lietuvos“ apdovanojimai Prezidentūroje
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./„Globalios Lietuvos“ apdovanojimai Prezidentūroje
  • Irina dirbo drauge su Socialinės ir ekonominės politikos grupės patarėja, susipažino su Švietimo, mokslo ir kultūros grupės veikla. Diena pasitaikė intensyvi, buvo gausu susitikimų;
  • Ramunė visą dieną dirbo su Prezidento kanceliarijos kanclere, domėjosi vykdomais projektais, susitiko su administracijos vadovais, žiūrėjo, kaip dirba IT skyrius, vertėjai. Teiravomės ir Ramunės, kaip Prezidento rūmus, prieigas galėtume paversti dar draugiškesniais žmonėms su skirtingų tipų negalia;
  • Daugvydas atliko praktiką Bendrųjų reikalų skyriuje. Skyriaus vadovas papasakojo, kaip rūpinamasi pastatu, kiemeliu, Prezidentūros prieigomis. Drauge jie tikrino pastato vėdinimo sistemą, apėjo parko gėles, medžius, tikrino stoginę, fontano sistemą.

Taigi visi dalyviai pamatė, pajuto tą tikrą dieną Prezidentūroje. Jie ne tik domėjosi ir padėjo, bet buvo visaverčiai komandų nariai.

Beje, ta diena spontaniškas dalykas: mes gal porą savaičių bendravome su mentoriais, savo kolegomis – tais, kurie drauge dirbo su „DUOday“ dienos dalyviais, ruošėmės tam darbui. Juk ne paslaptis, kad kai kurie žmonės vis dar įsitikinę, kad žmonės su negalia yra, bet ne šalia, o kažkur toli. Bet jie yra čia – su mumis. Tad tie gyvi susitikimai, pokalbiai yra ta geroji patirtis abiem pusėms. Tai vertė ir nauda visiems.

Neužtenka įrengti pandusą ir pasakyti, kad padėjai, jeigu realiai nė vieno žmogaus nepažįsti ir net nežinai, ar jam iš tiesų tas pagerinimas tinka.

Norime, atsiremdami į Prezidento prioritetus, kad rūmai ir Valstybės pažinimo centras būtų tas gerasis pavyzdys, kaip turėtų būti sutinkami žmonės su negalia, kaip aplinka būtų pritaikyta visiems, neišskiriant negalios tipo. Būtent žmonės su negalia yra tikrieji ekspertai, jie gali pasakyti, ko dar, be visų bazinių pritaikymų ir patobulinimų, trūksta. Neužtenka įrengti pandusą ir pasakyti, kad padėjai, jeigu realiai nė vieno žmogaus nepažįsti ir net nežinai, ar jam iš tiesų tas pagerinimas tinka. Tik artimas ryšys, bendravimas gali skurti bendrus projektus.

Taip turėtų keisti ir požiūris. Jei skaitomas pranešimas, tai norma, kad yra gestų kalbos vertėjas; jei yra įėjimas į pastatą su laipteliais, tai norma, kad šalia ir pandusas įrengtas. Tai neturi būti kaip kažkokia vieno žingsnio programa pliusui užsidėti, jog kažką padarėme dėl neįgaliųjų.

Tiesiog turi būti požiūris ir atitinkami sprendimai, nuolat galvojant apie visus žmones. Tai mažiausia, ką galime padaryti, kad visiems būtų geriau gyventi Lietuvoje.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais