– Kuo jums pasirodė patrauklus viešojo transporto kontrolierės darbas?
– Man patiko jo aiškumas, disciplina, taisyklės. Na, ir bendravimas su žmonėmis, neįsivaizduojate, kiek per dieną tenka jų sutikti. Lig šiol man tai įdomus darbas. Tiesa, mano kadencija jau į pabaigą. Laiko klausimas, kada eisiu į pensiją.
– Niekad nepagailėdavote keliaujančių be bilieto?
– Vos pradėjus dirbti, buvo labai gaila žmones bausti, atrodydavo, kad asmeniškai žmogų skriaudi. Paskui išmokau nuo to atsiriboti, dirbau su savimi.
– Ar vis dar pasitaiko be bilieto keliaujančių ir pro galines autobuso duris sprunkančių keleivių?
– Pasitaiko, ypač kalbant apie jaunimą. Išvydę, kad bus tikrinamas jų bilietas, šmurkšt ir išlenda pro pravertas autobuso duris. Bet kontrolieriai pasižymi gera atmintimi ir prasižengėlius ilgainiui atpažįsta. Vos įlipę į autobusą matome visumą ir prieiname pirmiausia prie tų, kurie norėtų sprukti.
– Koks populiariausias keleivių be bilieto pasiteisinimas?
– Vyresni mėgsta sakyti, juk vieną stotelę tepavažiavau... Anksčiau kontrolieriai tą vieną stotelę pateisindavo. Na, gal eilutė prie vairuotojo buvo, nespėjo žmogus įsigyti bilieto. Tai daliai, matyt, ir susidarė įspūdis, kad vieną stotelę galima pavažiuoti nemokamai, tik po to jau įsigyti. O išties juk niekas nežino vieną ar dešimt stotelių važiavote.
Jaunimas dažnai programėlėse seka kontrolės autobusiuko buvimo vietas, būna, kad tik jam priartėjus bilietus žymėtis ima.
Na, kontrolieriai taip pat kartais tas programėles pasižiūri.
– Ar ir laisvadieniu keliaujate viešuoju transportu?
– Jeigu pavyksta, pėstute einu. Laisvu laiku norisi kitos aplinkos.
– Žinant, kad jūsų diena įsibėgėja 6 val. ryto, o dirbate pagal slenkantį grafiką, tikiu, kad baisoka pramiegoti rytais...
– Būna, kad ryte šokteliu iš lovos ir per atostogas, iš įpročio, bet aš įpratusi anksti keltis. Vyturys iš prigimties. Mūsų darbo grafikas slenkantis (keturias dienas dirbame, dvi ilsimės), jis sudaromas prieš mėnesį ir kiekvienam kontrolieriui įteikiamas, būk malonus, laikykis jo.
–Ar tiesa, kad prieš pradėdama darbą kasryt pūstelite į alkotesterį?
– Taip, prieš pradedant pamainą tenka kasryt šį testą atlikti. Vairuotojai turi būti blaivūs, be alkoholio promilių, mes – taip pat. Na, o ar nuo kefyro ar mielinių bandelių jų gali būti, kaip kartais tenka girdėti kitus juokaujant, nežinau (juokiasi).
– Ar pasitaiko priešiškai nusiteikusių keleivių ir kaip į juos reaguojate?
– Pasitaiko, kad žmonės nenori pripažinti savo nusižengimo, siekia išvengti baudos, bando pabėgti. Bet, kai neveikia kontrolieriaus autoritetas, kviečiame policiją.
Nuraminti įsiaudrinusius keleivius sunku psichologiškai, bet vis rečiau tokių pasitaiko (prieš dešimtmetį žmonės buvo įpratę nemokai imti, o dabar tokių vis mažiau, sąmoningumo daugėja).
Bet taip, nemokančių už keliavimą viešuoju transportu vis dar sutinkame. Nepamirškime, kad yra piktybiškai nemokančių už važiavimą autobusu (vien Vilniuje tokių devyni šimtai). Oficialiai jie niekur nedirba, tad išsireikalauti susimokėti baudą galimybės nėra.
Taip pat vis dar turime asocialių keliautojų. Iš jų dažniausiai ir pasipila įžeidimų lavina, bet tokiais atvejais stengiamės išlikti ramūs, nereaguoti asmeniškai, profesionaliai dirbti savo darbą.
– Su kokiais dar iššūkiais susiduria autobusų kontrolieriai savo darbe?
– Vakarinės automobilių spūstys, dažnai gendantis transportas (dėl dažno eksploatavimo).
Dirbti dabar gerokai lengviau nei prieš dvidešimtmetį, nebetenka skaičiuoti pažymėto bilieto skylučių...
Anksčiau sudėtingesnėmis sąlygomis dirbome. Bet ši profesija specifinė, ne kiekvienam priimtina.
– Kas palengvina jūsų kasdienybę?
– Elektroninių bilietų patikros prietaisai. Naudojant juos darbe, išvengti įrodymų ir po jų sekančios baudos keleiviams jau nepavyksta. Būna, senukai pamiršta pasipildyti...
Kontrolieriai visuomet žvelgia geranoriškai, jei žmogui nepavyko ar nesusigaudė, parodo, kaip turėtų būti.
Anksčiau, bilietų skylutes skaičiuojant, labiau lemdavo žmogiškasis faktorius, dabar matyti, kada žmogus savo kelionę pradėjo, laiku, ar pavėluotai pasižymėjo. Tiesa, po karantino į autobusus grįžo ir vienkartiniai bilietai.
– Prasižengėlį visuomet į autobusėlį išsivedate?
– Nebūtinai. Nuo praėjusiujų metų yra galimybė be bilieto važiavusiam įsigyti kontrolės bilietą (kainuojantį 8 Eur). Mano vertinimu, skubančiam keleiviui tai patogi naujovė. Įsigijęs jį žmogus nėra fiksuojamas duomenų bazėje kaip pažeidėjas.
– Minėjote, kad autobusuose esančiuose kompiuteriuose fiksuojamas keleivių baustumas. Ar didelės baudos numatytos?
–Jei prasikaltote pirmą kartą šiais metais, gausite susimokėti 8 Eur, jei pakartotinai, bauda sieks 16–30 Eur.
– Kiek vidutiniškai keleivių be bilietų pasitaiko per dieną?
– Per dieną su komanda registruojame 30–50 pažeidėjų.
– Regis, dar šiandien jaučiu tą skruzdžių bėgiojimą nugara, kai buvau pamiršusi, kur įsidėjau pažymėtą bilietą...
– Suprantu, ką sakote. Jaunystėje pačiai teko važinėti ir autobusais, ir troleibusais, o kartą ir baudą susimokėjau. Keliavau su mažu vaiku, biletą pasižymėjau ir pamiršau, kur įdėjau... Susimokėjusi baudą prisiminiau, kad į vaiko drabužio kišenę.
– Paprašysiu priminti iki kokio amžiaus vaikai Lietuvos visuomeniniame transporte keliauja nemokamai?
– Nuo septynerių metų vaikams važiavimas jau mokamas. Nepagalvotum, bet šiandien vaikams kelionės visuomeniniu transportu prilygsta didžiausiai šventei: štai, kad ir mano 4,5 m. anūkė birželį autobusu keliavo pirmą kartą. Atsisuku į ją, o veidas švytintis. Visa laiminga, nes, pasirodo, išsipildė jos noras.