Nori plėstis į užsienio rinką
Paklaustas, kodėl nutarė keisti prekių ženklo pavadinimą ir kaip jį pasirinko, B.Maslauskas teigė, kad pagrindinis dalykas, lėmęs šias permainas, – noras augti:
„Šis naujasis pavadinimas atspindi mūsų pavardę, o išvertus iš keleto kalbų reiškia „būk išskirtinis“. Pagrindinis dalykas, dėl ko keičiame pavadinimą, nes norime augti, daugiau keliauti į užsienio rinką ir Lietuvoje save pozicionuoti aukštesniame lygyje. Iki šiol buvęs prekių ženklo pavadinimas – jau atgyventas, deskriptyvus ir šiek tiek nupigina tai, ką mes darome.“
Tai labai sudėtingas procesas, ir kad tokia maža įmonė kaip mūsų tam ryžtųsi, reikia labai daug drąsos.
Pašnekovas sakė, kad mintį keisti prekių ženklo pavadinimą buvo pradėję gvildenti dar prieš trejus metus su tėčiu – a. a. batų dizaineriu Žanu Maslausku:
„Ir su tėčiu vis apie tai kalbėdavome, bet vis manydavome, kad baisu tai daryti, nes nežinome, kas bus, kai pakeisime. Bet žinojome, kad reikia. Iš pradžių svarstėme gal padaryti du ženklus – Lietuvoje palikti esamą, užsienio rinkai – sukurti kitą. Sudalyvavus viename projekte, rimti rinkodaros specialistai mums paaiškino, kad turime keisti pavadinimą, turime gerą produktą, bet pavadinimas ir mūsų prekių ženklo vizualika neatspindi to, ką mes darome.“
Pasiteiravus, kodėl nuo pradinių minčių iki realių pokyčių prireikė kelerių metų, B.Maslauskas paaiškino, kad čia susidėjo keletas veiksnių:
„Nors visus sprendimus priimame gana drąsiai, bet šitas buvo toks pamatinis. Be to, yra labai, labai brangus. Taigi pirmiausia mus stabdė finansai, antra – galbūt reikėjo daugiau patirties, nes anksčiau ir patys nežinojome, į ką norime keisti.
Lietuvoje yra tik keletas atvejų, kai prekių ženklai keitė pavadinimus, ir dažniausiai tai buvo gigantai, kurie gali sau leisti ir niekas net nepastebi, kad kas nors pasikeitė, labai greitai pripranta prie naujo. Iš tiesų tai labai sudėtingas procesas, ir kad tokia maža įmonė kaip mūsų tam ryžtųsi, reikia labai daug drąsos.“
Pasaulyje nėra tokio moteriškos avalynės projekto
Be to, kad keičia avalynės prekių ženklo pavadinimą, B.Maslauskas pristatė ir kitą didžiulį projektą – unikalią paslaugą, kurią, pasak jo, pasaulyje turi vos pora avalynės gamintojų, – pirkėjas pats galės susikurti savo perkamus batus.
„Iš pradžių paleisime 22 batų modelius – didžioji dalis moteriškų, bet bus keletas ir vyriškų, žmogus, matydamas jį 3D pavidalu mūsų elektroninėje parduotuvėje, tą batą galės vartyti, iš visų pusių apžiūrėti, matyti jo galutinį variantą, kai pasirinks norimą odos spalvą, raštą – bus galimybė rinktis iš 18–20 skirtingų, norimų spalvų siūlus, raištelius, užtrauktukus, pado modelį, vėliau įvesime, kad būtų galima pasirinkti ir pado spalvą.
Taip pat pirkėjas ant batų galės net išsigraviruoti savo inicialus ar kokį tekstą. Visa tai padaryti užtruks 5 minutes. Su komanda testuojame šią programą, veikia labai švelniai, iš tiesų tas batas tobulai atkartotas“, – apie naująjį projektą pasakojo B.Maslauskas.
Pasak jo, šiuo metu pasaulyje tokią paslaugą siūlo tik dvi Portugalijos įmonės, gaminančios vyrišką avalynę: „Viena portugalų įmonių gamina klasikinius vyriškus batus, kita – daugiau sportinę avalynę. Mano žiniomis, pasaulyje nėra tokio moteriškų batų projekto, kokį pasiūlysime mes.“
Pašnekovo teigimu, ši paslauga bent jau pirmus metus pirkėjui turėtų kainuoti tiek pat, kiek ir parduotuvėje perkama jau pagaminta avalynė.
B.Maslauskas užsiminė, kad dėl numatomų pokyčių planuojama plėsti ir darbuotojų ratą: „Ieškome darbuotojų. Pagaliau atsirado pas mus pirmi žmonės administracijoje, dirbantys su klientais, nes anksčiau viskas buvo ant mano pečių. Gamybą taip pat plėsime – per šiuo metus pajėgumą planuojame didinti 30–40 proc., turime ir naujas patalpas, į kurias kraustysimės, kad gamyba taptų labiau sistemizuota“, – pasakojo pašnekovas.
Ieškojo galimybės išsiskirti pasaulyje
B.Maslausko teigimu, pokyčiams šeima ryžosi dėl to, kad nuolat stengiasi žiūrėti į ateitį: „Gali daryti tą patį visada, bet klausimas, kada žmonėms nusibosi. Pasaulis eina individualizavimo link, kad gaminiai nebebūtų štampuojami į sandėlį. Mes taip pat nenorime gaminti batų ir krauti jų į sandėlį, o paskui paleisti nuolaidas. Norime puoselėti tvaraus verslo idėją, kad žmogus eitų pirkti, kai jam reikia tos prekės, pirktų už atitinkamą kainą ir tų batų mes pagamintume tiek, kiek iš tiesų reikia.
Tėtis tai tikrai palaikė, jis visada būdavo už tai, kad, jei idėja gera, reikia daryti.
Kitas mūsų pokyčių aspektas – ieškojome, kaip išsiskirti pasaulyje. Mažam Lietuvos avalynės prekių ženklui išeiti su paprasta elektronine parduotuve į užsienio rinką – švelniai tariant, yra beveik neįmanomas iššūkis. Prekių ženklų yra daug, nors mūsų dizainas ir stiprus, bet pasaulyje tokių irgi nemažai. Taigi ieškojome galimybės išsiskirti, kad žmonės užsikabintų.“
B.Maslauskas sakė, kad apie tokį projektą svajojo nuo pat pradžių – dar prieš ketverius penkerius metus, kai pradėjo dirbti tėčio įmonėje. Tačiau tada, pasak pašnekovo, nebuvo tinkamų aplinkybių ir reikiamų finansų. Paklaustas, kaip į tokią projektą tuomet reagavo tėtis, verslininko teigimu, jam ši idėja patiko.
„Jis už jos užsikabino, sakė, darom kuo greičiau. Pradėjau domėtis, kas galėtų sukurti tą projektą, man pasakė, kad tam reikėtų penkių žmonių komandos, o kaina siektų daugiau nei mūsų metinė apyvarta.
Tie žmonės, kurie dabar su mumis dirba, yra ne lietuviai, iš Anglijos. Jie daro projektus tokiems prekių ženklams kaip BMW, „Ikea“ ir pan. Mes tikriausiai pirmi tokie maži klientai, ir mums tą 3D projektą padarė už tikrai gerą kainą. O tėtis tai tikrai palaikė, jis visada būdavo už tai, kad, jei idėja gera, reikia daryti. Tad labai džiaugiuosi, kad pagaliau tai padarysime“, – džiugesio kupinu balsu sakė B.Maslauskas.
Mano, kad tėtis džiaugtųsi
Paklaustas, kaip pačiam atrodo, ką tėtis pasakytų, matydamas taip entuziastingai besidarbuojantį sūnų, tęsiantį ir auginantį jo pradėtą verslą, B.Maslauskas sakė manantis, kad tėtis džiaugtųsi:
„Manau, džiaugiasi jis, jei yra kokia nors galimybė jam tai matyti. Na, jis visad ir sakydavo, kad padarė amato pradžią ir tikisi, kad mano karta iš to padarys verslą. Tai ir bandome. Tikrai plečiamės ir augame gana stipriai, gal kartais ir nespėjame su tuo augimu. Bet arba augsi agresyviai, arba kas nors kitas tave praaugs ir aplenks. Manau, einame teisingu keliu, aišku, yra nukrypimų, klaidų, bet jų išvengti neįmanoma. Tikiuosi, kad viskas pavyks ir atsipirks.“
Pirmais metais nebuvo malonu, kai žmonės rašinėdavo, kad baigsis šis verslas vaikams atėjus.
Pasiteiravus, kaip pats jaučiasi, kad, nors verslą jau yra perėmęs į savo rankas, bet aplinkiniai vis dar susieja su tėčiu, B.Maslauskas sakė, kad į tai žiūri kaip į neatsiejamą jų gyvenimo dalį.
„Galbūt, kai pasikeis karta, man pačiam bus 40–45-eri, tų klausimų, susijusių su šia tema, bus mažiau. Bet tėtis įkūrė tą verslą, padėjo jam pamatus, negali apie jį nekalbėti. Jis visiems buvo labai įdomus žmogus ir dar po mirties toks yra, nes tikrai buvo išskirtinė asmenybė. Nuo šios temos aš niekada nebėgu, išmokau drąsiai apie tai kalbėti, galbūt pirmi metai po netekties buvo sudėtingesni. Žinojau jo požiūrį ir šiuo klausimu jį perėmiau. Jis sakydavo, kad reikia naudotis kiekviena proga, kai tavęs klausia – negali atsakyti, kad ta tema nekalbėsi.
Atsakant į jūsų klausimą, aš jaučiuosi gerai. Dabar aš valdau šį verslą, bet man niekada nereikėjo kažkokio pripažinimo. Pirmais metais nebuvo malonu, kai žmonės rašinėdavo, kad baigsis šis verslas vaikams atėjus. Galbūt tada norėjosi tokiu sportiniu principu įrodyti, kad mes galime, bet dabar to nėra – tai yra mūsų šeima, didelė komanda darbuotojų ir mes visi dirbame. Man pripažinimo nereikia, o ar žmonės mano, kad padariau aš ar tėtis, didelio skirtumo nėra, nes esame ta pati šeima. Man bus malonu, jei sakys, kad tai yra Maslauskų šeimos verslas.
Sulaukiu ir klausimo, ar yra poreikis, noras praaugti tėtį. Konkurencijos čia tikrai nėra, yra bendras tikslas. O kad įmonė auga, yra ne paslaptis ir, manau, ne įžeidimas tėčiui, jo darbai nėra nuvertinami. Priešingai – jo darbai yra įspūdingi, bet mes jau praaugome tą lygį ir esame aukščiau, nei kada anksčiau buvome.
Kažkada esu pasakęs tokį sakinį ir sulaukiau reakcijos, kad aš esu susireikšminęs ir nuvertinu tėčio darbus. Kiekviename pokalbyje apie verslą, interviu paminiu tėtį bent kelis kartus, nes jaučiu jam labai didelę pagarbą ir dėkingumą už tai, ką jis padarė, ir noriu, kad ir žmonės pripažintų jį kaip buvusį geriausią Lietuvos batų dizainerį. Manau, kad tiesiog susidėjo visi tėčio, mano ir Gintarės darbai į vieną, ir išėjo geras produktas“, – kalbėjo B.Maslauskas.
Išmoko atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą
Naujieji Maslauskų šeimos projektai startuos birželio 14-ąją – dieną po Beno ir Gintarės vestuvių metinių. Paklaustas, kodėl pasirinko tokią datą, B.Maslauskas teigė, kad tikslo susieti nebuvo, nes dirbti iki išnaktų per savo vestuvių metines, anot jo, menkas malonumas.
„Neplanavome to sieti su vestuvių metinių data, bet taip jau mums nutinka, kad visi reikšmingi pokyčiai versle labai stipriai susisieja su mūsų asmeniniu gyvenimu. Pirma parduotuvė buvo atidaryta per Kalėdas, nes taip viskas sukrito, antros parduotuvės atidarymas turėjo būti tą dieną, kai mirė tėtis – nekokia data... Kolekcijų išleidimai dažnai susipina su kokia nors asmenine data, to visiškai specialiai neplanuojant. Šis projektas bus išleistas dieną po vestuvių metinių, tad su Gintare jau esame pasiruošę, kad per vestuvių metines dirbsime.“
Paprašytas pasidalyti, kaip prabėgo pastarieji metai, kaip sekasi dirbti drauge su žmona, kai ir namuose, ir darbe laiką leidžia drauge, B.Maslauskas teigė, kad iššūkių netrūksta, bet pora išmoko atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą.
„Mes su Gintare esame labai susidirbę. Ir anksčiau, dar studijuodami, praleisdavome daug laiko kartu. Esame jau įpratę taip būti, kitaip ir neįsivaizduojame. Žinoma, iššūkių tikrai netrūksta, nes ir į darbą drauge važiuoji, ten būni kartu, grįžti namo – vėl kartu. Bet esame labai atsiskyrę darbinius reikalus nuo asmeninio gyvenimo.
Su mama taip pat. Iš pradžių jai buvo sunku suprasti ir priprasti, kad darbe aš esu vadovas, o ne jos sūnus. Tai ir sakydavau jai, kad nuo aštuonių iki penkių aš vadovauju įmonei, o po penkių vėl esu tavo sūnus, tada jau gali sakyti, ką nori, darysiu, ką pasakysi, – juokdamasis kalbėjo pašnekovas.
Reikia abiejų žmonių supratimo, kad, jei kartu dirbi, negali asmeniškai priimti dalykų, kurie vyksta darbe, ir negali namų atsinešti į darbą.
– Išmokau pereiti į kitą būseną, kai atvykstu į darbą. Abu su Gintare pereiname į darbinį režimą, galime ginčytis dėl modelių, dėl kolekcijos ir pan. Bet uždarome tas duris, įlipame į mašiną važiuoti namo ir vėl esame pora, persijungiame. Aišku, tam reikia abiejų žmonių supratimo, kad, jei kartu dirbi, negali asmeniškai priimti dalykų, kurie vyksta darbe, ir negali namų atsinešti į darbą.
Tai tikrai labai sunku, būna ir mums, kad tiek susiginčijame, diskutuojame, jog parsinešame kokią problemą ir į namus. Bet tada pabūname porą valandų atskirai, kiekvienas su savo veikla, ir vėl viskas gerai. Ir šiaip viskas gerai, jau feisbuke pranešėme, kad laukiame ir šeimos pagausėjimo, gyvenimas juda į priekį, džiaugiamės (šypsosi).“
