– Išlaidote naują knygą, kurioje – jūs laidoje rodyti receptai. Ar šioje knygoje yra laidos svečių, ar pačios receptai?
– Tai mano receptai. Šioje knygoje yra visi receptai, kurie pasirodė mano laidoje nuo rugsėjo pradžios, kai laida startavo, iki metų pabaigos. Tai viskas, kas buvo eteryje.
Eteryje mano laida turi keletą rubrikų. Pirmoji – namų virtuvės hitas, kurioje gaminu patiekalus visiems. Taip pat yra „Lengvai ir sveikai“. Tai lengvesni patiekalai, skirti tiems, kurie kažką skaičiuoja. Tada yra visų labai mėgstamas skyrelis, kuris vadinasi „Tortų karalienė“. Ten yra saldumynai, skanumynai, kepiniai.
Šioje knygoje yra keletas mano svečių receptų. Ne visi svečiai, kurie ateina į mano laidą, gamina. Kai kurie tiesiog kalbasi.
– Bet po laidos juk suvalgote visa tai, ką pagaminate?
– Taip. Būtent šią savaitę ir vyko tas valgymo festivalis, t. y. laidos filmavimas. Kadangi virtuvę reikia paruošti (beje, ir knygoje rašau apie tą televizijos laidos virtuvę, tai ir šviesos, ir visi įrengimai, ir tam tikra scenografija), mes per vieną dieną, 7–8 val., nufilmuojame vieną laidą, kuri trunka apie 50 min. Tikrai tai užtrunka nemažai laiko, bet valgome irgi tikrai nemažai.
– Ko gero, su jumis smagu dirbti operatoriams?
– Smagu operatoriams, bet, žinokit, kartais taip supuola patiekalai, kažkokie nedidesni, tai mes visą laiką dar atskirai gaminame komandai pusryčius, pietus. Labai myliu savo komandą. Žinoma, tas rezultatas, kurį matome eteryje, yra ne tik mano vienos, bet visos komandos nuopelnas. Yra ir maisto redaktorės, ir prodiuseriai, režisierius, redaktorė, be abejonės, operatoriai, garso operatorius.
Visi tikrai dirbame nuoširdžiai ir labai stengiamės, kad žiūrovas, žiūrėdamas laidą namuose penktadienį vakare, pajustų malonumą, būtų patenkintas ir užsinorėtų valgyti. Tiesiog stengiamės, kad tai būtų kokybiška ir maloni pramoga.
– LRT RADIJO klausytojas tvirtina, kad jūsų medaus torto receptas yra vienas populiariausių puslapių internete. Ar esate pastebėjusi, kokie receptai labiausiai domina žmones jūsų tinklaraštyje ar socialiniame tinkle „Facebook“?
– Nuo sausio pradžios iki Kovo 11-osios gaminau įvairius senovinius patiekalus, kaip juos vadinu, smetoniškus receptus. Iš tikrųjų tuos receptus susiradau senuose tarpukario žurnaluose ir knygose. Turiu pasakyti, kad paskui, kai jau susitikau su žmonėmis, su žiūrovais kad ir Knygų mugėje, pastebėjau, kad iš tiesų žmonėms labai patinka tie seni receptai ir paprasti dalykai, klasika.
Todėl, kai galvoju receptus laidai, visada galvoju apie žiūrovą namuose, ar jis tikrai galės pasigaminti. Nesiūlau kažkokių tikrai prabangių, prašmatnių ingredientų. Tie žmonės, kurie domisi austrėmis ir didkepsniais, žino, kaip juos išsikepti, kaip austres atsidaryti. Man įdomi pati maisto kultūra.
Manau, kad nesvarbu, kaip gaminame, galime pagaminti kad ir paprastai. Svarbi pati valgymo, buvimo šeimoje tradicija. Nesvarbu, kad tai paprasta sriuba, bet išsivirkime ją patys, pasigaminkime koldūnus. Tikrai į namus ateis šventė, nes būtent tokiu būdu kuriamos stiprios šeimos tradicijos.
Be abejonės, valgyti namuose savo pačių pagamintą maistą yra sveikiau. Kartu valgyti yra labai svarbu.
– Jūsų gausu visur: rengiate televizijos laidas, dalyvaujate renginiuose, aktyviai naudojatės socialiniais tinklais. Kiek pasiliekate privatumo? Ar viešumoje kuriate kažkokį įvaizdį?
– Iš tiesų visą laiką tai, ką aš kuriu viešumoje, tas vadinamasis įvaizdis, iš tiesų tai ir esu aš. Gali išprotėti, jeigu kuri kažkokį kitą savo vaizdą, vaidini ir būni tuo kažkuo kitu, kuo nesi. Savaime suprantama, televizijoje, bendraudama su žmonėmis, tikrai patiriu džiaugsmą, nes visi žmonės, kurie ateina ar į Vilniaus knygų mugę, ar kitur, kur aš juos susitinku, jie tikrai būna nuoširdžiai laimingi, džiaugsmingi ir gerus dalykus sako apie mano laidą, apie mano knygas, apie mano žurnalą. Aš tikrai džiaugiuosi, kad mano darbas taip puikiai vertinamas.
Manau, kad nesvarbu, kaip gaminame, galime pagaminti kad ir paprastai. Svarbi pati valgymo, buvimo šeimoje tradicija.
Kalbant apie privatumą, taip, aš daug ir į „Facebook“ dedu, ir į „Instagram“. Man patinka dalintis gera nuotaika, žiniomis, tuo, ką žinau, bet, kita vertus, aš namuose būnu visiškai tyli, kai gaminu, tikrai nekomentuoju (juokiasi).
Mano vaikai, žiūrėdami į mane per televizoriaus ekraną, juokiasi, nes namuose esu paprasta mama, kuri ir pakelia balsą ant savo vaikų, ir sako „padėk telefoną“ arba „susirink savo daiktus“. Aš esu tokia pati mama, kaip ir dauguma mamų.
Tiesiog nenoriu pripildyti savimi visų užkaborių. Aš esu laiminga savo namuose, savo šeimoje. Tiek, kiek dalinuosi, tai darau natūraliai. Kitas dalykas, tai darau tada, kai iš tikrųjų esu geros nuotaikos. Tikrai suprantu ir leidžiu sau pailsėti ir nuo viešumo, ir nuo visko, stengiuosi į parduotuvę eiti anksti ryte. Kita vertus, labai džiaugiuosi, kad man taip pasisekė, kad galiu daryti tai, ką aš noriu daryti. Tai man suteikia džiaugsmo kiekvieną dieną.
– Stebint iš šono atrodo, kad jums pačiai smagu daryti tai, ką darote. Ar visada būna skanu?
– Ne visada, labai mėgstu persūdyti. Bet paprastai būna skanu. Nežinau, man tikrai patinka tai, ką pagaminu. Tikrai nemanau, kad esu geriausia Lietuvos virėja. Jokiu būdu. Tikrai nemoku gražiai puošti tortų ir viską gaminu greitai. Tokios yra mano gyvenimo aplinkybės.
Tikrai turiu intensyvų gyvenimą, vaikus. Galbūt ne visada turiu kantrybės ilgai ties kažkuo dirbti ir kažką ilgai kurti. Man patinka tas maistas, kuris yra iš paprastų ingredientų, kuris yra nesudėtingai pagaminamas ir kurį iš tikrųjų gali pasigaminti.
– O jūsų šeima turbūt laiminga ir visko priragauja?
– Visko priragauja. Man iš tikrųjų patinka gaminti, bet tikrai nesu fanatikė. Nueiname ir į restoraną, ir nebūtinai pavalgome namie, mano vyras gamina, kartais patys vaikai pasidaro sau tai, ką mėgsta.
Man gaminti patinka ir aš tai darau greitai. Ketvirtadienį po trijų dienų filmavimų grįžau namo, greitai sustojau parduotuvėje ir pagaminau patiekalą, kurį gaminau laidoje, nes tikrai buvo labai skanu.
– O ar virtuvės prietaisų turite daug?
– Taip, nors ne tiek jau ir daug. Stengiuosi kažkaip išsiversti. Kartais, pasakysiu atvirai, tingiu paskui plauti. Nors vaikai padeda, bet reikia juos įtikinti, kad sukrautų indus į indaplovę, reikia viską suorganizuoti. Mano vyras labai man padeda tame organizaciniame darbe, nes to, ką jis pasako, vaikai klauso labiau, negu to, ką pasako mama.
– LRT RADIJO klausytoja domisi – ar maisto gamyba yra improvizacija, ar viskas turi būti suplanuota?
– Viskas priklauso nuo asmenybės tipo. Vieni seka receptus tiksliai, todėl aš stengiuosi savo receptus aprašyti tiksliai ir išbandyti, kad žmogus namuose galėtų sekti ta instrukcija ir padaryti taip, kaip padariau aš.
Neretai ir man pačiai, ir žmonėms, man atrodo, reikia tik idėjos ar kažkokio pasiūlymo, kažkokio užvedimo ant kelio, supažindinimo su kažkokiu nauju produktu. Vis tiek kiekvienas turi savo stilių. Esu įsitikinusi, kad iš kiekvieno virėjo galiu kažko išmokti. Kiekvienas mes savo šeimoje, savo namuose turime kažką, kuo galime nustebinti kitą.
Retkarčiais rašau ir norėčiau parašyti nekulinarinę knygą. Galima sakyti, kad beveik parašiau.
Man atrodo, svarbiausia yra atsipalaiduoti ir būti savimi, gaminti taip, kaip tu jauti, ir taip, kaip tau atrodo. Reikia nebandyti pernelyg įtikti, pasirodyti, kad esi pats geriausias. Tiesiog reikėtų jausti malonumą ir gaminti sau ir savo šeimai.
– Žinote, žvejai niekada nepasako, savo žvejybos vietų, grybautojai nepasako savo grybavimo vietų. Tai kaip yra su kulinarais? Ar nutylite tą vieną ingredientą?
– (Juokiasi) Ne, niekada nenutyliu ingrediento. Bet, kai studijavau kulinarijos mokykloje ir turėjome išmokti tam tikrus klasikinius metodus ir receptus, pastebėjau, kad, pavyzdžiui, yra tas pats receptas, 20 virėjų ir 20 skirtingų rezultatų. Kai gaminame, įdedame dalį savęs. Kodėl mamos maistas skaniausias? Nes ten yra jos meilė. Nieko negali kito padaryti.
– Vedate laidas, renginius, rašote knygas. Turbūt sulaukiate milijonų pasiūlymų. Pagal kokius kriterijus atsirenkate veiklas?
– Taip, sulaukiu daug pasiūlymų ir iš tikrųjų renkuosi atsakingai. Man prioritetas yra mano šeima. Aš galėčiau eiti turbūt kiekvieną vakarą kažkur, bet to nedarau, nes kitaip išeisiu iš proto. Man visiškai to nereikia, tikrai prisidalyvauju. [...]
Prisidedu prie to, kas, manau, yra vertinga, svarbu ir kas gali padaryti pasaulį geresniu. Žinoma, kartais kažkur nenueinu, bet žinau, kad yra dalykai, kurie yra prioritetai, kas iš tikrųjų svarbu. Man svarbu pabūti ramiai, namuose, pabūti su savo vaikais, pagaminti šeimai vakarienę, tiesiog kartais niekur neiti. Mano tikslas nėra aplėkti visus renginius, nes visą laiką galvoju, kad turiu iš tikrųjų būti laiminga ir pusiausvyroje su gamta ir pasauliu, nes tik tada galėsiu sukurti gerus dalykus.
– Grįžkime prie jūsų knygos. Sezonas dar tik įpusėjo, tai gal dar viena knyga bus?
– Iš tikrųjų turiu įvairiausių idėjų. Pasižiūrėsime. Kažkas bus, susijusio su televizija. Dabar filmuoju televizijos sezoną, kuris tęsis iki pat gegužės pabaigos. Vasara – poilsiui. Paskui viskas priklausys nuo ateities.
– Bet ar turite dar kažkokių naujų idėjų?
– Retkarčiais rašau ir norėčiau parašyti nekulinarinę knygą. Galima sakyti, kad beveik parašiau.
Man atrodo, gyvenime visi turime idėjų, bet iššūkis – jas įgyvendinti ir paversti kūnu. Mes esame patys didžiausi savo draugai, bet ir patys didžiausi priešai. Sukontroliuoti save ir pasodinti save prie kažkokio darbo yra iššūkis. Tai aš save treniruoju kiekvieną dieną.
