Šiuo metu Jovaldas sveria 79 kilogramus, o vienu metu jo svoris buvo nukritęs iki 73 kilogramų. Vyras sako, jog už pokyčius yra dėkingas savo žmonai, kuri subtiliai ir neįžeisdama pasiūlė jam lankytis sporto klube. Taip pat – treneriui Linui Bartasevičiui.
Kilogramais Jovaldas atsikratė per maždaug ketverius metus ir dabar jau kelerius metus džiaugiasi tuo, kad jie nesugrįžta.
Daug valgydavo vakarais
Vaikystėje ir jaunystėje Jovaldas daug sportavo ir mėgo aktyvų gyvenimo būdą. Todėl dėl antsvorio problemų niekada neturėdavo. Jo kūno pokyčiai prasidėjo nuo studijų metų ir vėliau, kai pradėjo dirbti, sukūrė šeimą ir, kaip sako pats, reikėjo įsitvirtinti gyvenime.
„Aš visada daug valgydavau ir, kai mečiau sportą, poreikis valgyti nesumažėjo. Mokiausi, o kartu su studijomis ir dirbau. Laiko nebuvo, valgiau daug, ypač vakarais, dažnai studentiškai – makaronus, bulves.
„Išgražėjau“ maždaug nuo 22 iki 30 metų. Atrodo, kad kūriau savo gyvenimą, ir atėjo laikas, kai supratau: dėl svorio jaučiu didelį diskomfortą. Tada pradėjau galvoti, kad reikia savimi rūpintis“, – kalbėjo J.Januškevičius.
Žvelgdamas atgal vyras šypsosi: kartais būdavo, jog vakarais prisivalgydavo tiek, kad, pabudęs rytą, dar kiek laiko nejausdavo alkio jausmo.
Dėl intensyvus krūvio Jovaldas dažnai valgydavo vos du ar net vieną kartą per dieną, dažniausiai – vėlų vakarą: „Gerdavau ir daug alaus.“
Kenčia ir intymus gyvenimas
Apie tai, kad reikėtų mesti svorį ir susirūpinti savo gyvenimo būdu, vyras svarstė ne kartą. Tačiau vis pristigdavo valios. „Rytoj. Nuo pirmadienio. Šiandien dar pavalgysiu“, – taip ne kartą pats sau sakė J.Januškevičius.
Kuo toliau, tuo labiau prastėjo Jovaldo gyvenimo kokybė. Tie, kurie tokių problemų neturi, sunkiai supras, tačiau tokį antsvorį turinčiam žmogui nepatogu praustis net duše – tam tikrų savo kūno vietų jis negali pasiekti. Didelis antsvoris kliudė ir intymiam gyvenimui.
„Žinoma, kad kentėjo ir mūsų su žmona intymus gyvenimas“, – sakė J.Januškevičius.
Gyventi pasidarė sunku visom prasmėm: sunku eiti, sėdėti, net miegoti.
„Aš noriu atrodyti taip, kaip tu“, – treneriui pasakė J.Januškevičius.
„Nuolat esi pavargęs, skauda nugarą, sąnarius, yra didelis cholesterolio kiekis. Trukdo tiek, kad kartais, pavyzdžiui, net negali normaliai nueiti į tualetą. Paprasti dalykai tampa problema. O juk pats supranti, kad esi dar gana jaunas“, – kalbėjo vyras.
Dar vienos žinios Jovaldas sulaukė iš savo šeimos gydytojos. Jam buvo diagnozuotas pirmojo laipsnio cukrinis diabetas.
Kreipėsi į raumeningiausią trenerį
Jovaldo pokyčiai prasidėjo tada, kai žmona paprašė į plaukimo treniruotes palydėti sūnų. Taip pat prasitarė, kad galbūt baseine pajudės ir vyras, o be to, ten yra ir treniruoklių salė.
„Žmona tai pasakė labai subtiliai ir neįžeisdama. Dar ir pirmam mėnesiui abonementą nupirko. Pradžioje bandžiau plaukioti baseine, o paskui atėjo noras eiti į treniruoklių salę. Aišku, tie pirmi kartai ten įdomiai atrodė“, – sako humoro jausmo nestokojantis J.Januškevičius.
Visų pirma treniruoklių salėje kaunietis kreipėsi į, pasak jo, geriausiai atrodantį ir raumeningiausią trenerį. Kaip sužinojo vėliau, tai buvo sportininkas L.Bartasevičius.
„Aš noriu atrodyti taip, kaip tu“, – treneriui pasakė J.Januškevičius.
Dabar Jovaldas sako prisimenantis pirmą trenerio žvilgsnį, kuris tarsi sakė: mačiau daug tokių, kaip tu. Tokių, kurie atėję netrukus išeina.
„Gerai, pradėkim“, – tąsyk šyptelėjo L.Bartasevičius.
Pradžia buvo lėta
„Galvojau, kad mirsiu“, – juokiasi Jovaldas, prisiminęs pirmąsias dešimt minučių sporto klube. Tąsyk jam teko tiesiog paeiti takeliu kiek intensyvesniu tempu. Nuo tų minučių ir prasidėjo J.Januškevičiaus kelias kitokio gyvenimo link.
„Buvo sunku“, – sako pašnekovas. Sunku visų pirma dėl to, kad pirmaisiais mėnesiais tu nejauti rezultato, kuris taptų motyvuojančiu. Pirmasis mėnuo būna tik kančia.
Tačiau jei žmogus sporto salėje ištvėrė pirmąjį ar pirmuosius du mėnesius, tikėtina, kad jis čia ir liks.
„Su treneriu pradėjome kalbėtis apie mitybą, kitus dalykus. Pradžia buvo labai lėta, viskas buvo po truputį“, – sakė Jovaldas.
Kaunietis neslepia: pradėjus sportuoti kildavo įvairių minčių. Kartais norėjosi pagailėti savęs: „Bet tada pagalvojau: jei jau pradėjau, tai reikia daryti. Jei dabar nedarysiu, jei vėl savęs pasigailėsiu, grįšiu namo ir atsigulsiu ant sofos, sakydamas, kad man to užtenka, tai niekas nepasikeis.“
Ir netrukus įvyko pokytis. Visų pirma – vidinis, kai poreikis keistis didėdavo sulig kiekviena diena.
„Reikia pramušti pradžią, iškentėti, savęs negailėti ir pirmais mėnesiais save kontroliuoti. Sakoma, kad per 30 dienų susiformuoja įpročiai“, – sakė pašnekovas.
Treneris varė iš salės
Vyras ne tik sportavo salėje, tačiau apskritai atrado aktyvią veiklą: vaikščiojimą, dviračius, kurių įvairiose varžybose dabar dalyvauja, įvairias Kaune vykstančias funkcines treniruotes.
Kartais sporto jo gyvenime būdavo ir per daug: treneris vyrą vydavo iš salės, nes sporto intensyvumas buvo per didelis.
Kaunietis neslepia: pradėjus sportuoti kildavo įvairių minčių.
Jovaldas sako, kad per tuos ketverius metus yra padaręs klaidų, ypač kai neklausydavo trenerio ir elgdavosi savaip.
„Visokių nesąmonių esu padaręs. Kai matai, kad krenta svoris, norisi, kad tai vyktų daug greičiau. Tada, pavyzdžiui, nustoji valgyti ar net gertiׅ“, – kalbėjo J.Januškevičius,
Tačiau už kiekvieną klaidą tenka sumokėti: organizmas pareikalauja kainos. Pavyzdžiui, po keistų eksperimentų susigrąžini kokius šešis kilogramus.
Todėl su kūnu, su organizmu – nepajuokausi: „Paskui tuos dalykus išmoksti. Nėra stebuklingų dietų, priemonių. Reikia išmokti pažinti ir suprasti savo organizmą, įsiklausyti, ko jam reikia ir kada.“
Jovaldas sako, kad jo tikslas buvo ne tik numesti kilogramų, bet ir pasiekti ilgalaikio efekto – kad kilogramai nesugrįžtų. Be to, vyras norėjo, kad iš lėto krentant svoriui tolygiai susitrauktų ir oda.
Kalbant apie svorį Jovaldas sako, kad reikėtų kalbėti ne tik apie sportą ir mitybą. Dar vienas svarbus dalykas – stresas ir tavo požiūris į problemas, iššūkius.
„Antsvoris ir nuo streso priklauso, kaip tu į viską reaguoji, koks tavo santykis su aplinka. Ir man buvo streso, kai keičiau darbą. Nors sportavau, teisingai maitinausi, svoris ėmė didėti. Vėliau, situacijai susitvarkius, viskas vėl stojo į savo vietas. Kai viskas ima sektis, skraidai tarsi ant sparnų.
Tai labai svarbu: kaip mes gyvenime į viską reaguojame? Tavo gyvenimo kokybė yra ir tai, kokį santykį tu susikuri su aplinka“, – kalbėjo J.Januškevičius.
Pakeitė mitybos įpročius
Ėmus sportuoti ir aktyviai gyventi, pasikeitė ir Jovaldo mitybos įpročiai. Kartu su sutuoktine jie ėmė pirkti kokybiškus maisto produktus ir, kiek įmanoma, maistą ruošti namie.
J.Januškevičius ir dabar stengiasi kitai dienai skirtą maistą paruošti iš vakaro. Žinoma, tam ne visada užtenka laiko.
Tačiau pamatiniai mitybos įpročiai nesikeičia jau ne vienerius metus. Tarkime, J.Januškevičius cukraus vartoja kaip įmanoma mažiau, atsisakė gaminių iš kvietinių miltų, saldumynų, nevalgo bulvių.
Ir jis, ir žmona dėmesio skiria informacijai, kuri yra perkamų produktų etiketėse. Be to, šeima ieško kokybiško maisto. Pavyzdžiui, vištieną jie perka iš ekologinio ūkio – geriau, sako Jovaldas, už maistą sumokėti daugiau, bet pirkti jį kokybišką.
Teisingai valgydamas jauti energijos antplūdį, nėra nuovargio, – sakė kaunietis.
„Be to, nustojau valgyti retai, bet po daug, tad maisto porcijas išskaidžiau į daugiau kartų, išlaikau baltymų, angliavandenių ir riebalų balansą“, – apie mitybos pokyčius pasakojo J.Januškevičius.
Kasdien vyras stengiasi valgyti 5–6 kartus, iš kurių trys – pagrindiniai valgymai, o likę – tarpiniai užkandžiai.
„Jei suvalgai kažką nekokybiško, iš karto jauti: toks maistas slopina, apima miegas. Tai reiškia, organizmui toks maistas netinka, ir tokiu būdu jis apie tai paneša.
Seniau aš to nesuprasdavau ir nemokėdavau to pajausti. O dabar valgydamas jau nuo pirmųjų kąsnių jaučiu, ar maistas tinka. Teisingai valgydamas jauti energijos antplūdį, nėra nuovargio“, – sakė kaunietis.
Kartą per savaitę J.Januškevičius leidžia sau valgyti tai, ko norisi. Pavyzdžiui, saldainių ar užsukti į greitojo maisto restoraną. Tai, anot jo, visiškai natūralu ir net rekomenduojama.
„Tik viską reikia daryti „su galva“, – šyptelėjo J.Januškevičius.
