Biržiškiai ją apibūdina kaip itin kūrybingą asmenybę: pati apsakymus kuria, per savaitę bent po knygą perskaito ir teatrui jos talentų užtenka.
Tęsiame kelionę per Lietuvą, kurioje aktorius Dominykas Vaitiekūnas lankosi dešimtyje miestų. Vizitų metu susitinkame su ten gyvenančiais talentingais jaunuoliais, galinčiais didžiuotis savo mokslo, meno ar sporto pasiekimais. Kartu su jais aplankysime dėl ES investicijų gimusius ar atgimusius miestų objektus. Kaip šiuos pokyčius mato jaunimas, kas jį džiugina, o gal kelia nerimą? Kokių ateities planų, susijusių su profesija ir gyvenimu mūsų šalyje, jis turi?
Šį kartą viešėjome Biržuose ir susitikome su „Saulės“ gimnazijos absolvente Rugile Šataite.
Vietinių gyvenimas teka aplink ežerą
Atvykusiems iš kitų miestų bičiuliams, pasak Rugilės, Biržų veidas daugiau nei patrauklus: vietinės bendruomenės gyvenimas čia teka aplink švendrėmis šnarantį Širvėnos ežerą, nors savo unikalumu šiam nenusileidžia Karvės ola (200 metų senumo karstinė smegduobė), Kirkilų apžvalgos bokštas su vaizdu į atskirus karstinius ežerėlius.
Kirkilų, dar kitaip vadinamą Ilgąjį, ežerą sudaro tarpusavyje susijungusios ir vandens prisipildžiusios smegduobės. Sausuoju metu vandens lygis jose pažemėja. Tuomet ežerą sudarančios smegduobės tampa atskirais ežerėliais, kurie lietingesniu metu vėl susijungia į vieną.
„Nuolat gyvenant tame pačiame mieste pastebėti įvykstančius pokyčius kartais sunkiau nei nuo jo atsitraukus.
Pasididžiavimo vertas ir Jono Meko skveras.
Gavus ES investicijų (į įvairius projektus investuota per 14 milijonų eurų), mūsų mieste sutvarkyta ir išgražėjusi pagrindinė miesto aikštė, suvešėję rožynai, kurių Biržams galėtų pavydėti net grafų Tiškevičių Palanga, pasididžiavimo vertas ir Jono Meko skveras“, – vardijo pašnekovė, neabejojanti, kad ateityje tų pokyčių tik daugės.
Rugilė apie Radvilų palikuonių būdą
„Manau, kad kiekviename biržietyje yra šiek tiek Radvilų genų. Pasireiškia jie stipriu noru išlikti savimi, apginti savo tiesas, pakovojant už jas žodžiais“, – apie vietinius, o kartu ir save, užsimena R.Šataitė.
Biržų pilies muziejus yra ta istorinė vieta, kurią būtina pažinti atvykus į šį regioną.
Taigi istorinėmis kolekcijomis papildytas ir ES investicijomis atnaujintas Biržų pilies muziejus yra ta istorinė vieta, kurią būtina pažinti atvykus į šį regioną. Buvusį rūmų puošnumą ir Radvilų didybę primena renesansiniai kryžminiai skliautai. Įspūdingiausias eksponatas – nuo 1704 m. švedų sprogdinimo išlikusi sienos dalis.
Ekspozicijos puošmena – atstatyta XVII a. koklinė krosnis, puošta Liudvikos Karolinos Radvilaitės inicialais.
Pietinėje Širvėnos ežero pakrantėje įrengtas Biržų krašto muziejus „Sėla” ir biblioteka yra vietinių ir į svečius atvykstančių traukos vieta. Už ES lėšas naujam gyvenimui prikeltame Biržų pilies arsenale daugiausia lankytojų dėmesio sulaukia dvi tonas sverianti istorinė patranka, kurios išvežti nepajėgė nė švedai.
Radviloms priklausiusioje Biržų pilyje iki šiol vykstančius koncertus palydi klavesino muzikos garsai, beje, lankytojai gali apžiūrėti ir pagroti specialiai Italijoje pagamintu Kristupo Radvilos antrojo organetu.
Astravo dvaras, esantis netoli pilies, – kita Biržų puošmena. Tiškevičių pavardė skamba šio dvaro istorijoje, nes ši grafų šeima XIX amžiaus pradžioje iš Radvilų įsigijo Biržus, o netrukus įkūrė ir Astravo dvarą.
Šiuo metu čia visi plūsta apžiūrėti ir įvertinti sutvarkyto parko ir gėlynų (parko atkūrimui ir sutvarkymui skirta per 750 tūkstančių ES investicijų). Ten, prie pat ežero, su absolventų klase baigiamajai nuotraukai nusifotografavo ir biržietė Rugilė.
Miesto pokyčiams neabejingi ir vietiniai, ir atvykstantys
„Jei Biržai nebūtų pasikeitę, nebūtų ir tokių naujovių atsiradę. Biržų veidas vis patrauklesnis ir verslininkams, ir jaunoms šeimoms, todėl neabejoju, kad dar po dešimtmečio šio miesto gatvėmis vaikščios daugiau jaunų žmonių“, – netolimomis Šiaurės Lietuvos prognozėmis dalijosi R.Šataitė, planuojanti po kūrybos komunikacijos studijų pasirinkti gyvenimą Biržuose, mieste, kurį apibūdina vienu žodžiu – idilė.
Didžioji dalis šiandienos Biržų absolventų, be abejo, ruošiasi studijoms kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje, bet ne vienas jų svarsto ir apie sugrįžimo galimybę.
Rugilė gyvenimą Biržuose apibūdina vienu žodžiu – idilė.
Rugilės teigimu, atkeliavus į Šiaurės Lietuvą nuodėmė neužsukti į Biržus, nepasidomėti šio krašto istorija, taip pat būtina paskanauti šio krašto kulinarinių gėrybių.
Jau dabar nemažai žmonių atvyksta iš kitų regionų pažinti Biržų gamtos, apsipirkti vietiniame turguje, kuriame laikas tarsi sustojęs. „Pati Biržų turgavietėje dar su močiute lankydavausi. Šiandien joje tebejuntama ta pati dvasia, tebedirba tie patys pardavėjai. Biržiečiams gal net ir nepatiktų, jei turguje kas nors pasikeistų“, – svarsto šypsodamasi mergina.
Rugilės vertinimu, pagal tai, kas vyksta mieste, Biržai yra teisingame kelyje: jau yra vietų, kur galima savaitgaliais gauti vėlyvųjų pusryčių, veikia meno ir maisto galerija „Portfolio“, kurios šūkis – „esi sukurtas, kad kurtum“, veikia folkloro ansamblis, kasmet per miesto šventę vyksta Haiku konkursas.
Palinkėjimas atgaivinti B.Dauguviečio teatrą
Nuo penkerių rašyti ėmusi R.Šataitė ir šiandien šio užsiėmimo nepaleidžia. Už apysaką „Marija nevalgo pusryčių“ respublikiniu mastu įvertinta mergina sako savęs nenustebinusi: „Nuo mažens sakiau, kad būsiu rašytoja. Lietuvių kalbos pamokos buvo laukiamiausios mokykloje.“
Iš teatrališko regiono kilusiai biržietei asmeninėje kūryboje aktualiausios jaunimo išgyvenimo temos, ji drąsiai kalba apie tai, ką mato aplink save, ir sako, kad ankstesnės kartos gyveno kiek kitaip.
Pačios kūrybą, sako, veikė lietuvių autoriai. Paklausta konkretesnių pavardžių, mini Vytautės Žilinskaitės pasakas, Kristinos Gudonytės knygas. Jei galėtų, mielai persikeltų į Renesanso epochą, nes būtent joje imta skirti dėmesio žmogaus teisėms.
B. Dauguvietis kadais yra sakęs, kad jam „Biržai – antras miestas po Romos“.
Biržuose jai norėtųsi atkurti ilgą laiką gyvavusį Boriso Dauguviečio teatrą, kurio veikla šiandien pristabdyta. Biržų apylinkėse gyvenęs B. Dauguvietis kadais yra sakęs, kad jam „Biržai – antras miestas po Romos“. Šiandien čia gyvenanti talentingoji Rugilė sako – „tik Biržuose yra tokia idilė“.
20 metų sėkmės istorija
Lietuva beveik per 20 metų narystę Europos Sąjungoje pritraukė kone 20 milijardų eurų ES investicijų. Šalis pasikeitė, pokyčius mato ir jais naudojasi gyventojai visoje Lietuvoje. 2021–2027 metų laikotarpiu sulauksime 8 milijardų ES investicijų, kurios atvers naujų galimybių.
Keliaudami per miestelius, su talentingais jaunuoliais kalbėdamiesi apie tai, kokią jie mato Lietuvą, savo gimtąjį miestą, džiaugdamiesi ir didžiuodamiesi jų pasiekimais neabejojame, kad jie yra didžiausia mūsų krašto pergalė ir ateities sėkmės garantas.
Projektas inicijuotas Finansų ministerijos, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
