Ieškodama savęs, išbandė daug darbų
Prisimindama laiką iki didžiųjų gyvenimo pokyčių, Rasa į jį žvelgia kaip į itin įdomų. Moteris pakeitė ne vieną darbą vis ieškodama to, kuriame jaustųsi savimi.
„14 metų atidaviau tik vaikų auginimui: pirmieji buvo dvyniai, kuriuos auginau iki 5 metų, o paskui, kaip sakoma, kai perki du, vieną gauni magaryčių – po 7 metų gimė dukra, – šypsosi R.Merliūnienė. – Po kurio laiko ėmiau galvoti, kuo galėčiau dirbti. Pagal išsilavinimą esu dailininkė restauratorė, tad, gimus trečiam vaikui, dirbau dailės mokytoja, vėliau organizavau renginius, kol draugė pasiūlė tapti grožio konsultante.
Galiausiai mane norėjo paaukštinti iki vadybininkės pareigų, tačiau padirbusi pusmetį pastebėjau, kad man grįžus namo, vaikai pešasi, kuris pirmas atsisės ant kelių. Nors atlyginimas buvo geras, pagalvojau, ar to noriu. Pasirinkau vaikus.“
Ties čia Rasos paieškos nesibaigė – vėliau moteris įsidarbino reklamos agentūroje, o po kurio laiko – ir vienoje įmonėje, kurioje užėmė vadovaujančias pareigas.
„Paskutiniame darbe turėjau nuostabius vadovus, bet kažkada buvau sau pasakiusi, kad, kai man sueis 50 metų, nebedirbsiu samdomo darbo“, – pasakoja R.Merliūnienė, pridurdama, jog tokią amžiaus ribą pasirinko todėl, nes visi vaikai jau bus užauginti.
Kažkada buvau sau pasakiusi, kad, kai man sueis 50 metų, nebedirbsiu samdomo darbo.
Nors turėti darbai Rasai patiko, ji visada jautė, kad yra ne savo rogėse. Todėl net artėjant 50-mečiui, moteris vis dar ieškojo, kokia veikla jai iš tiesų tiktų.
„Po kurio laiko sugalvojau, kad noriu būti jogos mokytoja. Radau kursus Lietuvoje, nes negalėjau palikti trijų vaikų ir išvažiuoti į Indiją, kur daugelis vyksta. Be to, tuo metu niekas darbe neišleisdavo atostogų mėnesiui. Visgi aš nusprendžiau – jei manęs neišleis, išeisiu iš darbo. Išleido, – juokiasi R.Merliūnienė.
– Tačiau mano noras palikti darbą niekur nedingo. Užaugo vaikai, pasiėmėme paskolą namo statymui. Paprašiau dirbti puse etato, o direktorius, kad neišeičiau, perkėlė mane į labai gerą biurą.“