Beveik 4 metus dirbau su ISAF lietuvių vadovaujamu PAG „Fob Shield“ kaip vertėjas Goro provincijoje. Šioje misijoje stengiausi parodyti savo sąžiningumą Lietuvos kariams ir bendrai misijai su kitomis šalimis. Aš nuolat teikiau informaciją ir patariau užsienio kariams, siekiant supažindinti juos su Afganistano kultūra.
Aš labai džiaugiuosi, kad esu išgelbėtas iš tos beprotybės ir dėl to dėkoju Lietuvai. Nebūčiau išgyvenęs be Lietuvos pagalbos ir jos narsių ginkluotų pajėgų pastangų. Jie atliko didelę ir sudėtingą misiją evakuoti mus iš Afganistano. Tik jų pagalba mes atsiradome čia, Lietuvoje, ir esame dėl to labai laimingi. Žmonių elgesys Lietuvoje yra draugiškas. Lietuvos paaugliai prieina prie mūsų gyvenamojo buto ir prašo leidimo žaisti kartu su mūsų vaikais. Jie reiškia geriausius linkėjimus ir tampa labai laimingi, kai mūsų vaikai juos sutinka įprastais lietuviškais žodžiais, tokiais kaip Labas, laba diena, kaip sekasi ...!
Čia gera būti. Labai geri žmonės ir puiki kultūra. Lietuviai iš visų jėgų stengiasi mus gerbti, gerbdami mus kaip asmenis ir mūsų kultūrą. Mums tai buvo ilgas kelias pasiekti Europą. Ačiū Lietuvai už suteiktą galimybę būti čia. Susirūpinimas dėl Afganistano šeimų, įsikūrusių Lietuvoje, vietos žiniasklaidoje yra didelis, ypač kai jos komentuoja naujienas apie mūsų evakuaciją. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų mano, kad mes galime būti Talibano kopija (galimi teroristai) ir nesupranta, kodėl buvome priversti palikti savo šalį. Visi tokie komentarai apie mus, afganistaniečius – mane erzina. Nepaisant to, bandau įsitvirtinti šioje šalyje, norėčiau įgyti išsilavinimą ir pradėti politikos ir tarptautinių santykių arba viešojo valdymo ir administravimo magistro studijas ir išmokti lietuvių kalbos.
Parengta įgyvendinant projektą „Būkim pažįstami“.
