Sužavėti M.Čepulio nufotografuoto vabalo spalvine gama skaitytojai kelia ir dalinasi savo užfiksuotais raganosiais ir jų rakursais.
Tuo metu gamtininkas sako, kad šis vabalas Lietuvoje nėra retas, gana dažnai žmogaus kaimynystėje sutinkamas gyventojas.
„Jei komposte, pjuvenose randate iki 10 cm baltų lervų, žinokite, tai vabalo raganosio vaikai. Gamtoje jie dirba naudinga darbą, t.y. skaido organiką, o žmogui jokios žalos nedaro. Taigi bijoti jų tikrai nereikia.
Vabalų lervos pjuvenose, irstančioje medienoje vystosi 3–4 metus.
Pasigrožėti raganosiu į „Čepulio fotoklajonių“ puslapį socialiniame tinkle fb jau užsuko kone 2,5 tūkst. skaitytojų“
Deja, suaugę šie vabalai gyvena trumpai, vos porą vasaros mėnesių.
Per juos spėja susiporuoti, na, o patelės sudėjusios kiaušinius išeina pas vabalų Abraomą“, – vaizdžiai vabalų rojų apibūdino pašnekovas.
Jei surasite šį vabalą dieną, kuomet nešvies saulė, jis atrodys kaštoninės rudos spalvos, tik apšviestas nušvis naktinio žvaigždyno spalvomis.
Suaugęs vabalas raganosis siekia maždaug 5 centimetrus ir nors turi žandus, kai skraido, niekuo nesimaitina. Jei vabalas su ragu, žinokite, kad matote patinėlį, patelės jo neturi.
Tiesa, didžiausia tikimybė susidurti su šiuo gražuoliu, anot pašnekovo, yra vakare. Na, nebent dirbate sode, komposto dėžėje, tuomet taip pat akistata galima.
Pasiteiravus, ar galima vadinti Lietuvą vabalu kraštu, gamtininkas neslėpė, kad dalis visuomenės sunkiai orientuojasi gamtoje ir neatskiria vabalų nuo ne vabalų.
Bet taip, iš vabzdžių, M.Čepulio tvirtinimu, vabalai yra pati gausiausia ir įvairiausia rūšis: boružėlės, ūsuočiai, karkvabaliai, grambuoliai, mėšlavabaliai elniaragiai ir daugybė kitų, – pagautas įkvėpimo vardijo pašnekovas.
