Dažnai mes norime vis daugiau – gražesnių darbužių, didesnių namų, įmantresnio automobilio. Jei apskaičiuotume, kiek laiko, pinigų ir energijos visa tai iš mūsų atima, atrodytų, kad daiktai kontroliuoja mus, o ne mes juos. Dėl daiktų žmonės patiria daug bemiegių naktų, įklimpsta į skolas ir darbuojasi iki devinto prakaito. „Ne juokas kas rytą prisiversti eiti į darbą, kurio nemėgstame, kad susimokėtume už daiktus, kurių jau seniai nebeturime, nebenaudojame ar net nenorime“, – sako minimalistinės gyvensenos propaguotoja ir knygų autorė Francine Jay.
Daiktų pančiuose
Dėl daiktų patiriame daug streso. Jaudinamės, kad kažko neturime. Rūpinamės, kaip tai įsigyti. Nerimaujame, kaip uždirbti pirkiniams, kurie vėliau mus dar labiau kontroliuos. Skolinamės pinigų pirkiniui. Paskui rūpinamės to daikto priežiūra. Jei (neduok dieve!) sugedo, sukame galvą, kaip suremontuoti, pataisyti. Pagaliau susižavime nauju trokštamu daiktu ir visas beprotiškas ratas užsisuka iš naujo. Pasaka be galo. Tad ko daugiau – džiaugsmo, įsigijus naują daiktą, ar streso?
Minimalizmo ekspertė F. Jay knygoje „Laimė turėti mažiau“ (angl. „The Joy of Less“) teigia, kad daiktai tampa inkarais, pririšančiais žmogų prie jų ir trukdančiais santykiams, asmenybės augimui, sėkmingai karjerai ir net laisvalaikiui. Jei atrodo, kad tai niekaip nesusiję, klystate. „Ar kada išsisukinėjote nenorėdami pasikviesti svečių, nes jūsų namai pernelyg užgriozdinti pasisėdėjimams? Ar teko nenueiti į vaiko futbolo rungtynes, nes dirbote viršvalandžius, kad padengtumėte kreditinės kortelės skolą? Ar kada atsisakėte egzotiškų atostogų, nes nėra kam prižiūrėti namų?“ – klausia F. Jay.
Gausybė daiktų ne tik kelia stresą, bet ir riboja mūsų laisvę, varžo mūsų sielas. Daiktai slegia finansiškai, fiziškai ir emociškai. Prisiminkime, kaip jaučiamės būdami apgriozdintoje patalpoje? Teisingai – greitai apima jausmas, lyg būtume pavargę, apsunkę ar net mieguisti. Ir atvirkščiai. Erdviame, švariame, svarbiausiais daiktai apstatytame kambaryje patiriame daugiau energijos ir laisvės.
Gelbėjimosi ratas – minimalizmas
Anot F. Jay, išgirdę žodį minimalizmas, žmonės dažnai išsigąsta ir ima galvoti apie tuštumą ar trūkumą, nepriteklių. Tačiau iš tikrųjų minimalizmas apibūdina erdvę, kurią jis mums leidžia susikurti – erdvę spintose ir patalpose, erdvę darbotvarkėje, erdvę mintyse. Tai apie erdvę, kurios mums visiems trūksta ir kurią turėdami galime laisviau mąstyti, kurti, žaisti, leisti laiką su mylimiausiais žmonėmis. Štai ką iš tiesų leidžia susikurti minimalistinė gyvensena.
Minimalistai – žmonės, kurie sąmoningai renkasi turėti mažiau materialaus turto, mažiau visko vartoti. Tai tarsi atsakas į perdėtą vartotojiškumą ir netvarkingą aplinką. Jiems negalima priskirti skurde ir nepritekliuje gyvenančių asmenų, kurie patys to nesirinko. Sąmoningai minimalistinį gyvenimo būdą pasirenkantys žmonės patiria daugiau laimės, didesnį pasitenkinimą gyvenimu, jaučia prasmę ir kuria stipresnius asmeninius santykius. Ir tai įrodyta moksliniais tyrimais.
Viename jų britų mokslininkai kruopščiai atrinko tyrimo dalyvius – skirtingose pasaulio šalyse gyvenančius įvairaus amžiaus minimalistus. Visi dalyviai nurodė, kad minimalistinis gyvenimo būdas turi daugybę pranašumų. Apibendrinę jų išsakytas mintis, mokslininkai atskleidė penkis svarbiausius minimalistinės gyvensenos privalumus: vidinė laisvė, mažiau streso ir nerimo, daugiau psichinės energijos, dėmesingų, skaidrių minčių ir teigiamų emocijų, t. y. džiaugsmo, ramybės. Įdomu tai, kad iki tol, kol jie ėmėsi šios gyvensenos, tiriamieji jautėsi tarsi įstrigę, apsunkę, pririšti prie savo turto, daiktų ir nepageidaujamų dalykų. Taigi, kuo paprastesnė aplinka, tuo daugiau harmonijos ir ramybės.
Nusikratyti pertekliaus
Jei galvoje netelpa, kaip galima gyventi su mažai daiktų, pagalvokite apie kelionę. Keliautumėte su vienu lagaminu? O gal tik su kuprine? Ar temptumėte paskui save 2–3 asmeninius lagaminus? Kada jaustumėte didžiausią laisvę? Kai kas net kelerius metus gali klajoti po pasaulį tik su tiek daiktų, kiek telpa namelyje ant ratų. O aukščiausias minimalizmo lygis – turėti tiek daiktų, kiek telpa vienoje kuprinėje.
Ko gero, supratote, kad, norint patirti minimalizmo teikiamą džiaugsmą ir ramybę, teks pertvarkyti užgriozdintus namus, atsikratyti viso nereikalingo šlamšto. Reikalų čia tikrai bus. Ypač tuomet, kai nejučia vėl kažką į juos tempsite. „Turite galvoti apie savo namus kaip apie šventovę, ne kaip apie saugyklą“, – sako F. Jay. Ir jums tikrai pasiseks.
Tačiau minimalistinę gyvenseną propaguojantys žmonės susitelkia ne tik į mažą daiktų kiekį, kad turėtų daugiau laisvos erdvės. Jie pertvarko ir savo dienotvarkę, kad turėtų daugiau laiko. Daugiau laiko ne nesibaigiantiems įsipareigojimams ar darbams, o tiesiog gyventi ir BŪTI. Minimalisto kasdienybėje vyrauja ne chaosas ir sambrūzdis, o ramybė.
Turėtume suprasti – neįmanoma nuveikti visko, suspėti ir būti visur. Kai persistengiame, labai greitai ateina riba, kai privalome kažkam ištarti „ne“ ir atsikratyti viso mus supančio „šlamšto“ savo dienotvarkėje. „Dūsaujame, skėčiojame rankomis ir skundžiamės, kad tiesiog „neturime pakankamai laiko“. Turbūt suprantate, ką tai reiškia? Mūsų dienos darbų grafiką – lygiai taip pat kaip lentynas, stalčius ir spinteles – būtina gerokai perkratyti“, – sako F. Jay.
Dažnai taip pasineriame į dienos rutiną, kad atliekame vieną veiklą po kitos net nesusimąstydami. Kartais verta sustoti ir paklausti savęs, darome tai, ką darome. Atsakymai gali nustebinti ir priversti pergalvoti arba iš naujo nusistatyti savo prioritetus, patikėti kažkurias užduotis kitiems ir, svarbiausia, nesiekti tobulumo. Perfekcionizmas – nepasotinamas baubas. Jis suryja daugybę mūsų valandų, kai iš tiesų daugumą veiklų užtenka atlikti „gana gerai“. Tiesa, svarbu nepamiršti, kad ir kitiems tuomet turime leisti tuo vadovautis.
Taigi minimalistinė mąstysena gali padėti nusimesti sunkią naštą nuo savo pečių. Mažiau daiktų, mažiau veiksmų, mažiau lūkesčių – daugiau nevaržomos laisvės ir ramybės. Nusikratę bet kokį perteklių, atrasite savo tikrąjį „aš“. Tiesa, galimas šalutinis poveikis – gyvensite tvariau ir padėsite mūsų planetai Žemei.
10 minimalisto įpročių
- Laikykitės taisyklės: vienas daiktas į namus, vienas – iš namų. Žinoma, būkite sąžiningi, nusipirkę dar vienus naujus marškinius, neatsikratykite tik seno, apkramtyto tušinuko.
- Atsakingai planuokite pirkinius. Patikrinkite, ką jau turite namuose. Susidarykite pirkinių ir maisto produktų sąrašus, kad netektų švaistyti.
- Namų paviršius laikykite kiek įmanoma tuštesnius ir švaresnius. Užgriozdinti paviršiai reiškia tik vieną – jūs tiesiog neturite erdvės ką nors daryti: gaminti, prisėsti, bendrauti, žaisti, džiaugtis.
- Naudokite 1 minutės taisyklę: jei darbas, kurį atidėliojate, užtruks ne daugiau nei vieną minutę, imkite ir padarykite jį tuojau pat. Pavyzdžiui, išgėrę kavą išplaukite puodelį, grįžę namo pasikabinkite švarką.
- Akylai stebėkite karščiausius namuose besikaupiančių nereikalingų daiktų taškus ir iš karto juos naikinkite.
- Išmokite sakyti „ne“ nereikalingiems daiktams, nereikalingiems dalykams ir įsipareigojimams.
- Venkite ir sumažinkite kiekį daiktų, kuriems reikia ypatingo jūsų dėmesio ir priežiūros. Išmokite džiaugtis jais jų neturėdami. Tarkime, vietoj prabangaus kavos aparato namuose mėgaukitės kava jaukioje kavinukėje.
- Jūsų turtui taip pat galioja Pareto principas arba 20/80 taisyklė: dvidešimt procentų savo daiktų naudojate aštuoniasdešimt procentų laiko. Ar tai reiškia, kad galite išgyventi vos su penktadaliu savo daiktų? Tikrai taip!
- Pirmenybę teikite patirtims, o ne materialiam turtui.
- Ugdykitės dėkingumą ir susitelkite į tai, ką turite, o ne į tai, ko neturite. Kai tik atrodys, kad dar kažko per mažai, imkite ir sudarykite visų savo turimų daiktų sąrašą. Ir surašykite kiekvieną mažmožį.
