Gavo paramą verslo pradžiai
Monika pasakojo, kad minčių apie savą kavinę ar barą būta seniai. „Nuėję į vieną ar kitą kavinę su vyru vis pasvarstydavome, ką savoje darytume taip, o ką – kitaip. Tų pastebėjimų jau buvome prisirinkę visą bagažą. Tik niekad nebuvo paspirties imti ir daryti, nes tam nebuvo pribrendęs reikalas. O pandemija tai paskatino.“
Po pirmojo karantino darbo rinkodaros srityje netekusi Monika užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, ten ir sužinojo, kad norintiems kurti savo verslą galima dalyvauti „Savarankiško užimtumo rėmimo“ programoje ir gauti paramą verslo pradžiai. Monika pateikė paraišką, deja, pirmas bandymas nieko neatnešė.
„Buvo praėjusių metų vasaros pradžia. Pamėginau, nepavyko, tad toliau ieškojausi darbo. Mano aplinkoje beveik visi dirba kam nors kitam, o ne patys sau, net mano tėvai labiau skatina dirbti kitam, o ne kurti ką nors savo. Bet gavusi keletą darbo pasiūlymų, gerai apsvarsčiau, ar tikrai noriu jų imtis, ar vis dėlto dar kartą pamėginti dalyvauti konkurso antrame etape.
Dalyvauti gali asmenys iki 29-erių ir nuo 45 metų. Man buvo 28-eri, pamaniau, kad pats tas. Atsisakiau turėtų darbo pasiūlymų ir nutariau dar kartą pamėginti. Būtina sąlyga norintiems dalyvauti konkurse – turi būti bedarbis, nes čia susikuri sau darbo vietą. Antras kartas buvo sėkmingas – gavome finansavimą savo kavinės virtuvės įrangai.“
Monika užsiminė, kad norint surinkti aukštesnius konkursinius balus reikėjo turėti ir patirties. Jos ji turėjo aptarnavimo srityje: studijų metais yra dirbusi barista, po studijų metus dirbo viename aukštos klasės restorane Londone: „Ten teko pasisukinėti ir virtuvėje, ir aptarnaujant klientus, tad pamačiau tą darbą iš visų pusių.“
„Pavedus“ meistrui, darbų ėmėsi patys
Monika su vyru pastaruosius keletą metų iki pradėjo įgyvendinti savo baro idėją gyveno Kaune. Atidaryti barą Jonavoje nutarė dėl to, kad Monika čia užaugo, taip pat norėjo sukurti darbo vietų ir į miestą įnešti naujovių.
Neradę reikiamų patalpų, Monika su vyru ėmė ieškoti žemės sklypo, kurį galėtų išsinuomoti, o jame pastatyti jūrinį konteinerį. Tam tinkamą vietą juodu atrado Jonavos centre, o jau nebe naują konteinerį įsigijo iš konteinerių pardavėjų.
Įvairūs remonto darbai Monikai ir Vytautui – ne naujiena. Pora anksčiau investuodavo lėšas į nekilnojamąjį turtą, jį suremontuodavo, įkurdavo ir parduodavo. Tad, kai surasti meistrai pavedė – atlikti remonto darbų konteineryje neskubėjo, parsigabenusi jį iš Klaipėdos pora, padedant Vytauto tėčiui, ėmėsi darbo:
„Nusipirkę konteinerį ieškojome žmogaus, kuris galėtų išpjauti langus, apvirinti, rūdis nuimti, vidų apšiltinti, apkalti ir t. t. Tokį žmogų radome Klaipėdoje, nuvežėme jam konteinerį, kurį per du vasaros mėnesius jis turėjo suremontuoti. Vis prašydavome atsiųsti nuotraukų, kad parodytų, kaip sekasi, tempė, nieko nesakė, o nuvažiavus galiausiai paaiškėjo, kad tėra išpjauta tik pora langų ir daugiau niekas nepadaryta. Tas žmogus nutarė šio darbo nebesiimti ir mūsų neįspėjo. Nuomą už žemę mokėjome nuo vasario, tad vasaros pabaigoje jau planavome turėti konteinerį užbaigtą, įrengtą.
Atsidarius buvo kitų sunkumų, bet jau visai kitoks jausmas, kai atėję žmonės pasako, kad to Jonavai reikėjo.
Tada nusprendėme, kad kuo greičiau konteinerį reikia vežtis į Jonavą ir kibti į darbus. Labai daug mums padėjo vyro tėtis. Vyras po darbų ir savaitgaliais prisijungdavo prie jo. Aš pati, ką sugebėjau, tą dariau: dažiau sienas, lakavau, kėdes pirkome iš sendaikčių turgaus, taigi pati jas tvarkiau, dažiau.“
Monika neslėpė, kad per tuos mėnesius, kai visas laisvas laikas ir savaitgaliai buvo skirti statyboms, konteinerio įrengimui, buvo apėmęs didelis nuovargio jausmas. Tačiau atsidarius barą jį pakeitė motyvacija ir supratimas, kad einama tinkamu keliu:
„Buvo sunku, kai darai, bet dar nematai galutinio rezultato, nesulauki atgarsių. Atsidarius buvo kitų sunkumų, bet jau visai kitoks jausmas, kai atėję žmonės pasako, kad to Jonavai reikėjo. Tai įkvepia, motyvuoja ir toliau dirbti, kurti ir ką nors nauja sumanyti.“
Valgiaraštis – trumpas, maistas – kokybiškas
Šiuo metu mėsainių baro, kurį pavadino „Kiemaičiu“, virtuvėje dirba du žmonės. Monika sukasi prie baro, kai prireikia pagalbos, vakarais po darbo atvažiuoja padėti vyras Vytautas, jis čia dirba ir savaitgaliais.
„Sakau, kad dabar dirbame visą parą, bet, kai dirbi sau, apima visai kitoks jausmas. Vyras klausia, ar nepavargstu, sakau, kad išsimiegu ir vėl kaip naujas žmogus. Bet ieškome darbuotojų, nes patys visko nebesuspėjame“, – sakė pašnekovė.
Paklausta, kodėl pasirinko įkurti būtent mėsainių barą, Monika pasakojo, kad atlikę tyrimą iš žmonių išgirdo, jog tokia vieta būtų laukiama:
„Darėme rinkos tyrimą, anketa pasidalijome ir Jonavos feisbuko grupėse – norėjome išgirsti žmonių nuomonę. Dauguma atsakė, kad toks maistas būtų priimtinas ir jo norėtųsi. Be to, patys esame išbandę Jonavos kavinių siūlomus burgerius, nutarėme, kad čia tikrai trūksta kokybiško. Todėl orientuojamės į kokybę ir mažą valgiaraštį, galbūt ateityje jis bus šiek tiek didesnis.“
Monikos ir Vytauto bare siūlomi pagrindiniai šeši mėsainių variantai, yra skirtas ir vegetarams. Be jų, čia dar kepami šonkauliukai, gaminami falafeliai, galima užsisakyti kukurūzų traškučių su padažu ir kitų užkandžių.
„Viską gaminame iš šviežių produktų. Patys kepame mėsos paplotėlius burgeriams, sviestinės bandelės atkeliauja tiesiai iš kepyklos. Patiekiame su bulvytėmis ir padažu, kurį kasdien patys gaminame“, – sakė pašnekovė.
Norėdami įvairovės ir įdomesnių produktų, pora savo bare siūlo ir dabar ypač populiarų natūraliai fermentuotą arbatos gėrimą kombučią, kurią ne vienam klientui pasiūlo kaip giros alternatyvą.
Monika teigė jau pastebėjusi, kad dažnas vyresnio amžiaus žmogus mėsainių vengia, vadindamas juos – jaunimo maistu. „Reikės žmones edukuoti, nes yra dar labai daug manančių, kad burgeris yra jaunimo maistas“, – juokdamasi sakė pašnekovė.
Vasarą – lauko terasa ir galimybė patiems išsikepti
Jūrinis konteineris, kuriame įkurtas baras, yra 13,55 metro ilgio, 2,35 metro pločio ir 2,7 metro aukščio. Čia telpa penki staliukai su kėdėmis, baras, už jo – virtuvė.
Tualetas įrengtas greta esančiame komercinės paskirties nuosavame name. Kaip sakė Monika, nepatogumas tik tas, kad reikia per lauką pereiti. Tame name Monika su Vytautu išsinuomojo mažas biuro patalpas. Gavo ir galimybę išsiimti alkoholio licenciją, pagal kurią juo galima prekiauti iki 40 metrų atstumu nuo konkretaus adreso – į šią atkarpą patenka jų baras, įrengtas konteineryje.
Prie mėsainių baro sukalta terasa, kurioje šiltuoju metų laiku taip pat bus galima mėgautis maistu ir gėrimais.
„Lauke, terasoje, bus galima lankytis ir su augintiniais, o vaikams planuojame įrengti žaidimų aikštelę, kad būtų užsiėmimas. Turime atskirą tvora aptvertą plotą, kuriame bus galima papietauti su savo paleistu palakstyti šuniuku.
Taip pat planuojame turėti keletą stalų, ant kurių būtų sudėti suruošti produktai: nuplautos, suprieskoniuotos daržovės, pamarinuota mėsa, žmonės patys galėtų visa tai pasikepti, gėrimų užsisakyti iš baro ir taip paminėti kokią nors progą – savo gimtadienį ar kitą šventę.
Jau dabar informuojame žmones, kad planuojame pasiūlyti tokią galimybę, gyvenantys daugiabučiuose ypač džiaugiasi tokia idėja. Mieste yra zonų, kur būtų galima pasigrilinti, bet jau turi viską atsinešti savo, o čia duosime ir indus, įrankius, ir taures.
Dar svarstome, kaip išgryninti šią idėją, – ar leisti žmonėms savo maistą atsinešti čia kepti ir tik gėrimus užsisakyti mūsų bare, ar tiesiog siūlyti tokią paslaugą su savo produktais. Bet tikrai planuojame tai padaryti.“
Paklausta, ar pirmą gyvavimo mėnesį nauja vieta sulaukia paklausos, Monika pasidžiaugė, kad čia užsuka ne tik vietiniai, bet jau sulaukė lankytojų ir iš didmiesčių.
Šiuo metu bare galima pavalgyti vietoje arba užsisakyti maisto išsinešti, o ateityje pora planuoja turėti ir maisto pristatymo paslaugą, tik tam dar ieško darbuotojų.
