Šeimos versle Darija yra kūrybos vadovė ir atsakinga už verslo plėtrą, o Karolis – už finansinę verslo pusę.
„Žinoma, taip pat dar dirbame su nuostabia rinkodaros, IT komandomis“, – sako Darija. „Ūkai“ – taip pavadintas jų kuriamų kojinių prekių ženklas, o pačių kojinių ypatybė – jos pagaminamos perdirbant surinktus plastiko butelius.
„Kojinių verslą pradėjau daugiau nei prieš trejus metus. Laikui einant supratau, jog noriu, kad mano kuriamas produktas, prekė būtų gaminama iš kuo daugiau perdirbtų komponentų, prisidėtų prie planetos švarinimo, kad ji būti tvari, ekologiška, burtų sąmoningų pirkėjų ratą ir, žinoma, dar labiau atitiktų asmenines vertybes. Tvarumas yra neatsiejama mano ir mano šeimos kasdienybės dalis.
Esu be galo jautri gyvūnų ir gamtos gerovės temoms, ypatingai jautriai reaguoju į jų nelaimes ir matant, kas vyksta vandenynuose, kas nutinka juose gyvenantiems gyvūnams, pradėjau ieškoti kelių, kaip galėtume su prisidėti prie šios opios pasaulio problemos mažinimo“, – kalbėjo Darija.
– Kaip plastikas virsta kojinėmis, koks tai procesas? Ir iš kur gaunate plastiko?
– Plastiko buteliukai yra surenkami dažniausiai Tailande ir Indijoje. Vėliau jie perrūšiuojami, atrenkami ir iš jų yra pagaminamos plastiko granulės. O iš granulių – plastiko verpalas, kuris yra apaudžiamas perdirbta medvilne, kol taip galiausiai turime perdirbtų plastikinių butelių verpalą – RPet yarns.
Šie verpalai atkeliauja iš Europos Sąjungoje esančios gamyklos, kuri savo gamyboje naudoja tik saulės energiją, nenaudoja chemikalų, vandens.
– Kojinės nėra vien tik iš plastiko? Kokia jų sudėtis?
– 42 proc. sudaro RPet verpalai, 35 proc.– organinė medvilnė, 20 proc. poliamidas ir 3 proc. – elastanas.
– Kiek plastiko butelių reikia vienai porai kojinių?
– Naudojant RPet verpalą, į kojines įmezgame vieną plastiko buteliuką. Tačiau su kiekviena kojinių pora mes remiame tarptautinę organizaciją „Plastic Bank“, kuri ne tik valo plastiką iš vandenynų, bet ir kuria geresnę švietimo, sveikatos sistemą vargingiausiai gyvenančioms bendruomenėms.
Tad galutinis rezultatas – su kiekviena nupirkta kojinių pora žmogus išvalo 51 plastiko buteliuką.
– Kai sugalvojote kurti šį verslą, ieškojote investuotojų, investicijų? Kaip pavyko jų pritraukti?
– Būtent ši kojinių idėja gimė prieš gerus metus. Pradžioje dalyvavome CIVITTA organizuojamuose mokymuose, kur mūsų verslo idėja buvo išrinkta viena iš inovatyviausių. Vėliau – dalyvavimas „Kickstarter“ platformoje. Ten surinkome prašomą sumą – beveik 12 tūkst. eurų. Įsitikinome, kad ši idėja, produktas yra reikalingas, įdomus žmonėms, ir taip pradėjome kojinių, valančių vandenynus, prekybą.
– Kas yra jūsų pirkėjas? Į kokias šalis keliauja jūsų kojinės? Ir kur jos gaminamos?
– Mūsų pirkėjas yra sąmoningas, kuriam svarbu, kokiame pasaulyje jis gyvena, kuriam rūpi ekologija, tvarumas. Kojinės šiuo metu keliauja į Vokietiją, Šveicariją, Estiją ir žinoma, Lietuvą.
Jos yra gaminamos Lietuvos gamykloje, kurioje darbuotojai turi saugias darbo sąlygas, gauna laiku atlyginimus, ten nedirba vaikai, o dirba garbaus amžiaus žmonės. Tuo pačiu remiame vietinį verslą.
– Ar kitokios, kalbant apie dėvėjimą, yra pačios kojinės? Koks jų ilgaamžiškumas, t. y. per kiek laiko išlenda didysis kojos pirštas?
– Jos turi OEKO-TEX 100 standartą, kuris užtikrina saugų, malonų kojinių dėvėjimą ir jas gali mūvėti net alergiški ar patys jauniausi žmonės.
Ne, jos visiškai nesiskiria nuo įprastų kojinių. Tik tiek, kad jas dėvėti galime dar ilgiau. Esame pakankamai jauni su šia idėja ir dar neturėjome laiko išmatuoti visos kojinių gyvavimo trukmės. Tačiau darome prielaidą, kad jos turėtų tarnauti apie trejus metus, jei kojines dėvėsite ne tik per šventes.
– Kas kuria kojinių dizainą? Ir ar svarbus tas kojinių dizainas? Ar pirkėjai, rinkdamiesi kojines, atkreipia dėmesį į jų išvaizdą?
– Kojinių dizainą kuriu aš ir jie yra tikrai svarbūs ir reikšmingi. Juos kuriu galvodama apie meilę gyvūnams, gamtai ir jos reiškiniams. Mane labiausiai inspiruoja gamta, menas, knygos, muzika, kelionės, įdomūs žmonės ir, žinoma, draugai bei šeima.
Mūsų kojinių raštuose nerasite žaismingų šypsenėlių ar bananų.
Mūsų kuriamų kojinių skiriamasis bruožas – mėlyna juostelė, kuri simbolizuoja vandenynus ir norą, kad juose būtų gera ir saugu visoms gyvoms būtybėms. Patys kojinių dizainai yra abstraktūs, grafiški, nugesintų, neryškių spalvų. Raštuose nerasite žaismingų šypsenėlių ar bananų.
– Apskritai: kas yra kojinės mūsų gyvenime? Turbūt ne tik aprangos, bet ir stiliaus akcentas?
– Kojinės – lyg kasdienė mūsų duona. Jas nešioja beveik kiekvienas pasaulio žmogus. Nors tai ir mažas, smulkus aksesuaras, manau, jis yra labai svarbus.
Skirtingos kojinės tą patį drabužių derinį gali priversti suskambėti visiškai kitaip. Jos atskleidžia kiekvieno žmogaus individualumą, stilių pomėgius. Juk vienas žmogus mėgsta žaismingas, ryškias, kitas – klasikines, neiššaukiančias kojines.
– Kokiomis tvarumo, darnaus vartojimo taisyklėmis vadovaujatės savo kasdienybėje? Gal galite pasidalinti mintimis, kaip kiekvienas mūsų galėtų prisidėti prie tvarumo? Turbūt yra daugybė dalykų, apie kuriuos nepagalvojame.
– Tvarumas yra tiek mano gyvenimas, tiek darbas. Tai, manau, ir yra nuostabiausia – kai tavo kuriama prekė visiškai atitinka tavo vertybes.
Kasdienybėje kiekviename savo žingsnyje pagalvoju, kuo jis galėtų būti tvaresnis: visa šeima naudojame ekologišką namų chemiją, priemones, daugkartinius apsipirkimo maišelius, daugkartinį kavos puodelį, gertuvę, dažniausiai apsipirkinėju second hand parduotuvėse, rūšiuojame šiukšles ir t. t.
Visa šeima mylime, gerbiame gamtą ir dažnai iš savo pasivaikščiojimų parnešame šiukšlių. Šiuo metu svajojame apie elektromobilį ir parduotuves, kuriuose visus maisto produktus, kosmetiką galėtume pildytis į savo talpas.
– Kaip į jūsų gyvenimą apskritai atėjo tvarumo, darnaus vartojimo idėjos? Regis, mes kiekvienas žinome apie didžiulį vartotojiškumą, klimato kaitą, tačiau žengti link darnaus vartojimo ryžtasi ne visi. Kodėl tie žingsniai tokie, atrodytų, sunkūs? Ir kiek tai lemia įpročiai?
– Nuo pat vaikystės man tėvai, seneliai įdiegė meilę gamtai, o noras atrodyti individualiai, išskirtinai lėmė, jog apsiperku vintage parduotuvėse ar siūdinuosi drabužius pas močiutę.
Norint pradėti gyventi tvariau, manau, nereikia pradėti galvoti apie tirpstančius ledynus ar degančią Australiją, apie tai, kaip mes galėtume tai sustabdyti. Tuomet tikrai žmogus gali pasijusti bejėgis.
Mažais savo žingsniais, jei juos žengsime kiekvienas ir kasdien, galime daug pasiekti.
Linkėčiau kiekvienam pagalvoti apie savo kasdienius žingsnius, ar galiu pasielgti tvariau, ekologiškiau? O jei nepavyksta (tikrai būna, kad pamiršti savo daugkartinį maišelį ir ar nusiperki kavos vienkartiniame puodelyje), savęs neteisti, o pasistengti, kad tai kitą kartą nepasikartotų. Ne veltui mūsų prekių ženklo šūkis yra „Small step. Big change“. Tai ir norime pasakyti, kad mažais savo žingsniais, jei juos žengsime kiekvienas ir kasdien, galime daug pasiekti.
Ir žinoma svarbu dalintis savo praktika, kalbėti, edukuoti. Smagu, kad mus kviečia mokyklos, universitetai ir pašo papasakoti apie plastiko problemą, rodo kaip puikų tvaraus Lietuvos verslo pavyzdį. Mums tai didelė garbė ir tikrai mielai dalinamės savo žiniomis.