Vieno iš ne daugelio Lietuvoje skinamų gėlių ūkių savininkė, paklausta, kodėl lietuviai turėtų pirmenybę teikti lietuviškų gėlių augintojams artėjant Motinos dienai, prisimina pandemijos laiką, kai sutrikus olandiškų augalų tiekimui, vietiniai gėlių augintojai tapo vienintele išeitimi. Daug kas, anot jos, būtent tada ir atrado, kad ir Lietuvoje galima įsigyti gražių ir džiuginančių žiedų.
„Kitas momentas yra trumpesnis lietuviškų augalų transportavimo laikas. Nyderlandų gėlių augintojams susiduriant su finansine krize ir mažinant kaštus per kokybę, prailgėja skintų gėlių pristatymo laikai, prastėja augalų kokybė. Taigi vietiniai augintojai yra kur kas patikimesnis kelias“, – argumentuoja gėlių ūkio „Gėlių upė“ šeimininkė Angelina.
Kaip pavyzdį ji mini šiuo metu iš Nyderlandų jau ir dėl ten esančio šiltesnio klimato atvežamas prastesnės kokybės tulpes: jos mėgsta vėsesnius orus, todėl mus pasiekia silpnesniais trapiais kotais, prastesnės, nei įprasta, kokybės.
Dėl didžiulių gėlių kiekių Nyderlanduose labai skiriasi ir jų apdorojimo terminai: ne visos iškeliauja iš ten tik nuskintos, kol perrūšiuojamos ir išskirstomos po aukcionus, dar kiek pragyvena šaldytuvuose. Taigi prisideda ilgas gėlių apdorojimo ir transportavimo laikas.
Kodėl po Motinos dienos tulpės niekam neberūpi?
Lietuvoje tulpės, Angelinos teigimu, vilties turi tik iki Motinos dienos, kol žmonės jų išsiilgę po žiemos, o po to įsisiūbuoja sezoninių gėlių pageidavimai iš klientų ir jos nebe labai kam rūpi. Kaip sako A.Kurienė, tulpės „sėdi dugne“, nes pasirodo bijūnai (tai lietuvių bene labiausiai geidžiama gėlė), jurginai, vėdrynai, kosmėjos ir t. t.
„Auginame virš 70 rūšių augalų, bet bijūnai populiariausi ir tarp dekoratorių, ir tarp floristų, puošiančių jais renginius, tad kas jų nori, užsakinėja iš anksto“, – detalizuoja gėlininkė.
Šiuo metu Angelina ir jos šeima iš šeimos ūkio lysvių skina narcizus, margutes, heleborus ir įvairiaspalves tulpes.
Na, o jau nuo gegužės vidurio žada lietuviams išsiilgtų ankstyvųjų bijūnų žiedų. Šie itin geidžiami ir populiarūs, todėl kurjeriais siunčiami net ir į kitą Lietuvos galą. Na, o po šių jau startuoja įvairios daugiametės lauko gėlės.
Prisisodinus gėlių laukti ramiai pirkėjo, anot pašnekovės, nuostuolinga, gėlės greit peržydi, todėl Angelinos ūkyje jos parduodamos dar prieš skynimą.
Ūkis gimė iš pomėgio
Gėlių ūkio šeimininkė pasakoja esanti nuolatiniame paieškų ir naujovių kelyje: stengiasi, kad jos augalai būtų neįprastų spalvų. Didžiąją dalį sėklų ji siunčiasi iš užsienio, mat Lietuvoje tokių augalų tiesiog nėra, tad ir lietuviškų pavadinimų jie neturi.
Nuskintos gėlės keliauja į floristų ar dekoratorių rankas, o tada jomis puošiamos šventės, renginiai. Daugelį savo klientų moteris jau gerai pažįsta, žino kiekvieno skonį, tad nesunkiai kiekvienam pagal pageidavimą priskina glėbius gėlių.
Angelinos ir jos gėlių ūkio istorija, prasidėjusi nuo 7 arų gėlyno, šiandien skaičiuoja 1 ha. O per sezoną šiame gėlių ūkyje nuskinama virš 70 rūšių gėlių.
Į vienkiemį Širvintų rajone iš sostinės moteris persikėlė gyventi gimus atžaloms. Metusi darbą informacinių technologijų srityje, ji pajuto, kad gali gyventi ir kaime.
Taip ir susiklostė palankios aplinkybės skintų gėlių ūkiui, kuriame šiandien dirba visa jos šeima, gelbėja tėvai, o karščiausiu metu ir samdomi darbuotojai.
