DI pateiktas rezultatas – kito žmogaus kūrinys?
Jeigu kūrėjas naudoja DI muzikai, dainų žodžiams, vizualams, vaizdo įrašams ar dar kam nors, ką nurodyti šalia galutinio rezultato? Tik savo pavardę ar ir naudotą DI programą?
Pasak Andriaus Iškausko, advokato, NOOR partnerio, jeigu rezultatas yra sugeneruotas tik DI sistemos, jis nebus saugomas autorių teisių. Kūrinį, kuris bus saugomas, gali sukurti tik žmogus.
„Tačiau jei kūrėjas įdėjo ir savo kūrybinį indėlį, pakeitė, papildė, retušavo DI pateiktą rezultatą, tas žmogus bus laikomas autoriumi ir drąsiai gali nurodyti savo vardą prie kūrinio“, – paminėjo advokatas.
Visgi ar asmuo gali būti tikras, kad DI, pateikdamas rezultatą, nepanaudojo kitų menininkų kūrybos ir nepažeidė jų teisių? Ar vėliau žmogus nebus apkaltintas plagijavimu?
A.Iškausko nuomone, DI naudojantieji negali būti dėl to tikri, mat jie nežino, iš kokių šaltinių DI sistema buvo apmokyta ir mokosi toliau.
„Kaip sugeneruojamas rezultatas dažnai nežino ir DI sistemos valdytojas ar kūrėjas. Rizika, kad į DI sistemos sugeneruotą rezultatą gali būti įtraukti kitų autorių kūriniai, visada išliks“, – akcentavo ekspertas.
Tad tie, kurie kūrybai pasitelkia ir DI, turėtų būti atsargūs, mat yra galimybių įsivelti į autorių teisių pažeidimus.
Ne vienas teisinis ginčas
JAV ir Europoje jau pradėtas ne vienas teisinis ginčas dėl to, kad DI programos galimai pažeidė autorių teises. Jie įprastai yra dviejų rūšių: kai kūriniai buvo panaudoti DI sistemos apmokymui ir kai DI sistema sukūrė rezultatus, kurie yra jau esamų kūrinių kopijos.
„Pirmųjų ginčų ypač daug yra JAV, kur ir žiniasklaidos priemonės, ir naujienų agentūros siekia uždrausti didžiosioms LLM [red. past. – angl. Large Language Models, liet. didieji kalbos modeliai] platformoms naudoti jų turinį DI sistemų mokymui.
Vokietijoje autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija GEMA jau padavė į teismą „OpenAI“ dėl muzikos kūrinių naudojimo. Galutinių teismų sprendimų tokiose byloje dar negirdėti, tačiau tikimasi, kad kitais metais jau bus“, – komentavo A.Iškauskas.
Advokatas tokių teisinių ginčų Lietuvoje dar negirdėjo, bet patvirtino, kad diskusijos tarp DI naudotojų ir turinio kūrėjų yra itin karštos.
„Manau, Lietuva palauks Europos Sąjungos (ES) praktikos ir paseks jos pavyzdžiu“, – svarstė pašnekovas.
Ką daryti kūrėjams?
Kaip kūrėjams apsisaugoti, jeigu nenori, kad jų kūryba būtų naudojama DI mokymui ar pateikiama naudotojų užklausų atsakymuose?
Pasak advokato, šiuo metu dar tik kuriami teisiniai mechanizmai, kurie turėtų padėti apsisaugoti nuo tokių situacijų.
„Tuo atveju, jei kūrinys yra skelbiamas viešai internete, kūrėjas techninėmis priemonės gali nurodyti nesutinkąs, jog DI sistemos jį naudotų.
Bet čia yra didelis įdomumas, nes neaišku, kokios tos techninės priemonės turi būti. Direktyvoje rašoma taip: „Machine readable means“ (liet. mašininiu būdu nuskaitomos priemonės“). Literatūroje diskutuojama, kad tai gali būti techninės priemonės, kurios DI sistemai (ne žmogui, ne valdytojui) nurodo, jog šio turinio negalima kopijuoti“, – teigė advokatas.
Tad, kiek visa tai veiks praktikoje, anot advokato, „dar turėsime pažiūrėti“.
Kaip sakė A.Iškauskas, ir bendra, ir autorių teisė niekada nespėja kartu su technologijomis, todėl su kiekviena didesne naujove kyla nemažai diskusijų ir ginčų. Taip buvo ir su radiju, ir su internetu, o dabar – su DI. Tačiau jis įžvelgia ir pozityvią pusę.
„Praktika rodo, kad reikia vis mažiau laiko, jog visuomenė prisitaikytų, o teisė – adaptuotųsi. Neabejoju, taip bus ir su DI“, – pareiškė A.Iškauskas.
