„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Dr. B.Dadonaitė: „Tai nėra paskutinė pandemija. Ji nėra tokia tragiška, kokia galėtų būti“

Oksfordo universiteto daktarė, gripo virusų tyrėja Bernadeta Dadonaitė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Sietle (JAV), sako, jog dabartinei pandemijai buvo galima pasiruošti geriau – jau turėti antivirusinius vaistus. Visgi šiandien aktualus klausimas yra kitas: kiek ilgai šis naujai atkeliavęs virusas trikdys mūsų gyvenimus? Ir, žinoma, kas bus ateityje. 
 Mokslininkė Bernadeta Dadonaitė
Mokslininkė Bernadeta Dadonaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Vašingtono valstijoje esančiame Sietle B.Dadonaitė dirba vėžio tyrimų centre, fundamentaliųjų mokslų skyriuje ir tyrinėja virusus. Dažniausiai į jos tyrimo lauką patenka gripo virusas (Influenzavirus).

„Didelė mano mokslo dalis buvo susijusi su klausimu, kodėl influenzavirusai, arba gripo virusai, gali tapti pandeminiais virusais. Aš tyrinėjau molekulinius jų mechanizmus, kurie jiems leidžia tapti tokiais pandeminiais virusais, panašiai kaip koronavirusas“, – sakė B.Dadonaitė.

– Jūsų nuomone, kada ir kaip pavyks „susitarti“ su koronavirusu: kada gali būti atrasta vakcina ar vaistai? Kiek laiko apskritai trunka sukurti vakciną? Kiek užtrunka jos bandymai?

– Užtruks. Žmonėms, kurie galvoja, kad galbūt kitą savaitę viskas pasibaigs, reiktų pasakyti, kad ne. Nepasibaigs. Pasibaigs po kelerių metų, nes šis virusas jau niekur nepranyks. Jis jau yra žmonių populiacijoje ir jį išnaikinti paprasčiausiai nėra kaip: užsikrėtę per daug žmonių.

Kas nutiks? Visų pirma, bus antivirusiniai vaistai. Bet tai irgi užtruks ir neįvyks kitą savaitę. Tai tęsis kelis mėnesius: tris, keturis, galbūt šešis. Ir tada, žinoma, bus vakcinos. Bet vakcinos, nors visi labai sunkiai dirba, bus ne anksčiau nei po metų.

Pasaulio sveikatos organizacija yra surašiusi maždaug 50 skirtingų vakcinų platformų, kurios yra tyrinėjamos būtent prieš šitą virusą. Iš jų kol kas yra tik dvi, kurios jau išbandomos su žmonėmis, pradėti pirmieji tyrimai.

Ką tai reiškia? Tai saugumo testavimas. Žmogui duoda dozę vakcinos ir stebi, bus ar nebus pavojingų pašalinių požymių. Tai nėra testavimas, ar ta vakcina apsaugo nuo paties viruso, tai – tik vakcinos saugumo testavimas, ar ji nesukelia kitokių pašalinių požymių. Šiame testavime dalyvauja 45 žmonės.

Viena tokių vakcinų yra testuojama čia, Sietle. Tačiau tai užtrunka. Ši – pirmoji – fazė pasibaigs galbūt birželio mėnesį.

Antroje fazėje bus daugiau žmonių, bus tiriamas taip pat saugumas, bet jau bus stebima, ar vakcina apsaugo nuo šių virusų. Paskui – trečioji fazė. Visos fazės užtrunka ilgai. Įteisinimas, žinoma, bus greitesnis, nei paprastos vakcinos, bet ji tikrai neatsiras greitai. Metai yra labai optimistinis variantas.

Dar svarbu tai, kad mes negalime padaryti prastos vakcinos, t. y. vakcinos, kuri apsaugo, bet keliems žmonėms bus nuo jos blogai. Tada niekas jokios vakcinos neims, tada kentės ne tik naujų platformų prieš koronavirusą vakcinos gaminimas, bet ir visos kitos vakcinos. Žmonės bijos jų, bijos bet kokio vaisto, kuris gali sukelti bet kokį pašalinį poveikį.

123rf.com nuotr./Koronavirusas
123rf.com nuotr./Koronavirusas

– Tačiau ne visuomet pavyksta sukurti vakcinas. Kodėl? Tarkim, vakcinos nuo ŽIV nėra.

– Nuo ŽIV yra tiriama labai daug vakcinų. Kol kas nė viena nėra efektyvi. Bet situacija su ŽIV virusu yra visai kitokia. Tai yra virusas, kuris labai greitai keičiasi, jo molekuliniai mechanizmai, kurie daugina viruso genetinį kodą, yra poprasčiai, bet virusui labai naudingi. Dėl to jis gali labai greitai keistis, ir mūsų imuninė sistema nespėja keistis taip greitai, kaip virusas. Dėl to sunku sukurti vakciną.

Lygiai taip pat nuo gripo mes neturime tokių vakcinų, kurios apsaugotų mus visą gyvenimą – jos apsaugo maždaug dvejus trejus metus, ir po to reikia vėl kitos vakcinos. Net sakoma, kad ir kasmet reikia – dėl to, kad gripo virusas kinta, o mūsų imuninė sistema negali pasikeitusio viruso atpažinti.

Su koronavirusu yra kiek kitaip. Iš molekulinės pusės jis toks truputį lengvas, jis nesikeičia taip greitai. Jis jau yra toks stiprus virusas, tarp žmonių galintis plisti tiek gerai, kad jam keistis net nereikia. Nėra selekcijos, kad jo išoriniai baltymai, kuriuos mūsų imuninė sistema atpažįsta, turėtų taip greitai keistis.

Taip pat yra kitų molekulinių mechanizmų pačiame viruse, kurie pataiso, jei atsiranda pasikeitimų. Ką aš turiu mintyse, sakydama pasikeitimai? Pasikeitimai yra tos mutacijos, apie ką žmonės dažnai kalba, kad atsiras mutacija, kad jis pataps daug pavojingesnis ir panašiai. Koronavirusai nesikeičia taip greitai. Tad tikrai mes turėsime vakciną, kuri apsaugos.

Kaip ilgai ji apsaugos? Ar kelerius metus, o gal amžinai, mes nežinome.

Kaip ilgai ji apsaugos? Ar kelerius metus, o gal amžinai, mes nežinome. Tačiau kol kas tas klausimas galbūt nėra tiek svarbus, kiek svarbu, kad mes turėtume vakciną, kuri apsaugo pakankamą periodą.

Tada mokslininkai galės toliau prie šio viruso dirbti, atrasti galbūt geresnius būdus, geresnius vaistus, o žmonės toliau galės gyventi savo įprastus gyvenimus.

– Minėjote, kad koronavirusas niekur nedings, ir kad vakcinos nebus taip greitai, kaip mes norėtume. Ką tai reiškia? Nejau taip ir gyvensime – nuolatiniame karantine?

– Ne. Kas nutiks? Visų pirma, tie žmonės, kurie susirgs, prieš šitą virusą įgaus imunitetą. Jis nėra toks, kad, užsikrėtus kartą, galėtum užsikrėsti dar kartą. Nors galima girdėti ir tokių labiau anekdotinių pavyzdžių, kad žmogus antrą kartą juo užsikrėtė.

Ne, iš tiesų mes įgyjame imunitetą. Iš kitų koronavirusų, tokių kaip SARS 2003 metų virusas, mes žinome, kad imunitetas būna mažiausiai metus, gal dvejus trejus.

Jeigu įgytas imunitetas, ir žmogus antrą kartą gauna infekciją, tas virusas viduje nelabai gali replikuotis, žmogaus imuninė sistema jį atpažįsta ir iš karto išnaikina.

Tad žmonės, kurie jau užsikrėtė, galės toliau ramiau gyventi. Mes nežinome, kiek žmonių, bet gali būti gana nemažai, kurių užsikrėtimas yra labai lengvas, simptomai nėra labai sudėtingi arba ne tokie, kad reiktų į ligoninę. Tad daug žmonių prasirgs namuose, dvi savaites nemaloniai jausis, bet prasirgs.

Yra nemažai žmonių, kurie užsikrečia ir neturi visiškai jokių simptomų. Tad daug žmonių susirgs, bet galės toliau gyventi normalų gyvenimą.

123rf.com nuotr./Koronavirusas
123rf.com nuotr./Koronavirusas

Karantinas, prašymai laikytis atstumo ir mažiau būti būriuose, mažiau keliauti – dar bus ilgą laiką. Nemanau, kad Vyriausybė galės paskirstyti, kam būti, kam ne, bet ypač ilgą laiką apie juos turės galvoti patys žmonės. Ypač tie, kurie gali turėti sudėtingesnius simptomus, t. y. vyresnio amžiaus, sergantys kitomis ligomis.

Daugeliui žmonių šis virusas dar ilgai bus nepatogus galvos skausmas. Nepatogi situacija dar užtrukus.

– Kiek tuomet yra teisingas karantinas – kaip būdas stabdyti viruso plitimą?

– Man atrodo, kad tai labai teisingas kelias. Kol kas tai vienintelis būdas, kaip sulėtinti viruso plitimą nuo žmogaus žmogui. Dėl to, jog kol kas mes neturime jokių antivirusinių, jokių kitokių vaistų, kurie greitai galėtų padėti žmonėms ir, aišku, neturime vakcinos. Todėl tai vienintelis būdas dabar, norint apsaugoti didelį skaičių žmonių.

Žinoma, tai nėra būdas, kuris apsaugo žmones nuo paties viruso, bet jis visą šią situaciją prailgina. Nes jei visi susirgtume vienu metu, mūsų sveikatos įstaigos būtų perpildytos. Karantinas sumažina vienu metu sergančių žmonių skaičių. Iš esmės prasirgusių žmonių bus tiek pat, bet per ilgesnį laiko tarpą.

Karantinas sumažina vienu metu sergančių žmonių skaičių.

Jei visi susirgsime dabar, tai ligoninės negalės atlaikyti tokio žmonių skaičiaus, ir daug žmonių mirs, nes nebus resursų, kaip galima padėti visiems.

JAV, Niujorke, gydytojai jau turi dalinti respiratorius, deguonies aparatus, nes jų tiesiog nepakanka, ir tada turi pradėti galvoti: kurį žmogų išsaugoti? Ar žmogų, kuris serga onkologine liga ir yra užsikrėtęs, ar kitomis ligomis nesergantį, tačiau virusu užsikrėtusį žmogų? Tada gydytojas turi priimti etinius sprendimus, vos ne filosofines dilemas spręsti. Mes to tikrai nenorime, nes gyventi turi visi.

– Skirtingai į pandemiją reaguoja ir šalys. Tarkime, Jordanija ėmėsi itin griežtų priemonių, o Švedija iki šiol netaiko griežto karantino.

– Tai kiekvienos šalies sprendimas. Kiek žinau iš epidemiologų straipsnių, man atrodo, kad švedai vėliau šio sprendimo labai gailėsis.

Švedija negali užsidaryti nuo viso pasaulio, virusas plinta. Jei pas juos pilni autobusai žmonių, žmonės eina į kavines, vaikai – į mokymo įstaigas, daug žmonių mirs, nors jie neturėtų mirti. Tokį sprendimą jie greičiausiai priėmė dėl ekonominių sumetimų. Man atrodo, jie neatsižvelgė pakankamai rimtai į žmogaus gyvybės kainą.

– Ar yra žinoma, kaip virusą veikia orai? Laukiame šiltų orų ir tikimės, kad plitimas sumažės. Taip pat kalbama apie antrąją bangą rudenį.

– Ši teorija yra iš kelių dalių. Mes žinome, kad kai kurie virusai yra sezoniniai. Gripo virusas, kai kurie koronosvirusai, kurie yra tiesiog peršalimo virusai. Jie nieko daugiau nesukelia, tik viršutinių takų infekciją, tai yra bėganti nosis ir skaudanti gerklė.

Kai kurie virusai labiau plinta žiemą, kai kurie – rudenį. Gripo virusas geriausiai išgyvena šaltame ore ir kai yra mažai drėgmės. Taip pat įtakos turi ir skirtingas žmonių elgesys, t. y. žiemą mes dažniau esame uždarose patalpose, kur daugiau žmonių, vaikai eina į mokyklas, ir taip yra geresnė galimybė virusui plisti.

Galbūt ir šis virusas toks taps? Atsakymas – tikrai niekas nežino. Mes nesame pažįstami su juo, artimiausias šiam virusui yra 2003 metų SARS epidemijos virusas. Bet jis mūsų populiacijoje buvo tiek trumpai, kad jokio sezoniškumo negalėjome stebėti.

Dar kalbama apie 1918 metų ispaniško gripo viruso pandemijos bangas: pavasarį, rudenį ir trečioji banga vėlai žiemą ir vėl pavasarį. Ar bus toks ir šis koronavirusas? Atsakymas – mes negalime žinoti, nes mes nežinome, kodėl tos trys influenzos bangos 1918 metais buvo.

Gal dėl to, kad pasikeitė žmonių elgesys? O gal pirmoji banga neužkrėtė tiek daug žmonių, buvo vienoje vietoje?

Ilgas atsakymas į šį klausimą, bet mes turime galvoti, kad šiltėjant orams galime pamatyti mažėjančius skaičius. Bet skydus reikia laikyti, nes gali būti, kad atvejų padaugės rudenį. Bet ar mes matysime iš tikrųjų sumažėjimą, dar nežinome. Nė vienas mokslininkas jums tiksliai nepasakys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mobilus koronaviruso patikros punktas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mobilus koronaviruso patikros punktas

– Stebite viešąją erdvę? Įvairias versijas kalbant apie šį virusą, sąmokslo teorijas?

– Pirmiausiai reikia žiūrėti į šaltinius. Kai žinai šaltinius, į kuriuos žiūrėti, tai nėra sunku juos išfiltruoti. Bet jeigu negyveni mokslo rate, tai suprasti sunkiau. Konspiracijos teorijų, man atrodo, visada yra, kalbant apie įvairius mokslinus ir ne tik mokslinius klausimus.

Geros žiniasklaidos agentūros, nemanau, kad daro blogą darbą – jos dirba savo darbą, kaip ir turi dirbti. Sudėtingiausia yra, kad daug politikų nėra pasiruošę tiems klausimams ir nebūtinai supranta juos.

Seki socialinius tinklus ir matai, kad atsiranda ekonomistų, IT žmonių, kurie staiga lyg ir patapo epidemiologais ir nori išreikšti savo nuomones. Tačiau tai, kad jie kai ką pasiekė savo srityje, nereiškia, kad iš tikrųjų žino apie epidemiologiją. Bet jų nuomonė kažkodėl yra labai svarbi, kad visi sužinotų. Man atrodo, kad reikia filtruoti informaciją.

Mokslininkų yra ir socialiniuose tinkluose, tik juos reikia atrasti. Dabar ir žurnalistai labiau atkreipia dėmesį, dažniau bando paskelbti mokslininkų nuomonę, nei šiaip atsitiktinių žmonių, kurie kalba.

Seki socialinius tinklus ir matai, kad atsiranda ekonomistų, IT žmonių, kurie staiga lyg ir patapo epidemiologais ir nori išreikšti savo nuomones.

Jei žinai, kas yra ekspertai, informacijos – geros ir racionalios – gali gauti. Problema ta, kad politikai, ypač pradžioje, neturėjo aiškios krypties. Tokios krizės metu visada reikia labai aiškaus pasakymo, ko žmonėms tikėtis ir ką žmonėms daryti. Ir jei tai aiškiai paaiškinta ir pasakyta, tada žmonės žino, kaip elgtis.

– Kalbant apie virusų istoriją, tokios pandemijos dar nesame sulaukę.

– Aš sakyčiau, kad ji buvo. 1918 metų ispaniškasis gripas tapo didele tragedija pasaulyje, mirė apie 60 milijonų žmonių. Daugiau nei per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus.

Pandemijų, kalbant apie žmonijos istoriją, buvo. Bet jei kalbėtume apie dabartinius laikus, apie laiką, kai mes gyvename, tokios didelės pandemijos dar neturėjome.

Bet, turiu pasakyti, kad pasaulio mokslininkai jau seniai bando įspėti apie šias problemas.

Gripo viruso pandemijos – didesnės ar mažesnės – vyksta gana dažnai. Paskutinį kartą buvo 2009 metais, kai per pirmus metus pasaulyje mirė apie 200 tūkstančių žmonių. Tai daug. Bet sezoninis gripo virusas kasmet nusineša pusės milijono žmonių gyvybes.

Sezoninis gripo virusas kasmet nusineša pusės milijono žmonių gyvybes.

Mokslininkai apie tai visą pasaulį jau seniai bandė įspėti: kad bus dar viena pandemija, ji ateis, bus nemaža, kad reikia pasiruošti. Yra daug problemų, apie kurias mes žinome, kad egzistuoja, bet jos dažniausiai yra ignoruojamos, nes atrodo tarsi egzistencinės, prieš kurias mes nieko negalime padaryti. Tai yra visiškai netiesa.

Šiai pandemijai mes galėjome pasiruošti daug geriau, mes galėjome turėti universalius antivirusinius vaistus. Nes turėjome pavyzdžių iš buvusių koronavirusų, ir žmonės dirbo su jais. Paprasčiausiai nebuvo finansinio intereso, niekas nefinansavo studijų.

Kad ši pandemija praeis, tai nereiškia, kad kitais metais negalėtų atsirasti kita, o dar kitais metais dar viena. Galiu pasakyti, kad šių virusų – skirtingų – kurie gali patapti pandeminiais virusais, yra tūkstančiai. Jie gyvena vandens paukščiuose ir jų genetinė informacija susimaišo taip lengvai, kad lengvai gali virsti pandeminiu virusu.

Mes žinome, kad kai kurių influenzavirusų mirtingumas yra ne vienas procentas, kaip koronaviruso, bet 60 procentų. Ir kol kas, dėkui Dievui, jie tarp žmonių neplinta. Jie tik peršoka iš gyvūnų į žmogų, tuomet tie žmonės paprastai miršta. Bet jeigu nutiks taip, kad jie galės plisti tarp žmonių, tai bus siaubinga, apokalipsė bus.

Tačiau visiems šiems dalykams reikia ruoštis, o tai reiškia ilgalaikę investiciją į mokslą. Kaip geriau suprasti, kaip šie dalykai atsiranda, kaip geriau sukurti universalias influenzaviruso, kornonaviruso vakcinas?

Manoma, kad šis virusas peršoko iš šikšnosparnio – jis yra pagrindinis šaltinis. Ne viena studija anksčiau yra apie tai publikuota, mokslininkai ėmė mėginius iš šikšnosparnių ir tyrė, kokie ten virusai. Jų daug ten matome. Mes žinome, kad šaltiniai, iš kurių gali atsirasti naujos pandemijos, egzistuoja.

Ši nėra paskutinė pandemija ir nėra tokia tragiška, kokia potencialiai ji galėtų būti. Todėl svarbu investuoti į mokslą, kuris neatneša naudos kitais metais, bet leidžia pasiruošti naujoms ateinančioms pandemijoms.

– Jūs pasakėte, kad yra daugybė virusų, esančių faunoje. Kas nutinka, kad ateina metai ar diena, kada tas virusas atsirakina ir pasklinda?

– Pasikeičia viruso genetinė informacija. Tai, kas vyksta su koronavirusais, mes vadiname rekombinacija. Pasikeičia tam tikros sekos jų baltymuose, jų baltymų struktūroje ir tada virusas gali labai laimingai prisikabinti prie žmogaus ląstelės.

Žmogaus ląstelės turi receptorius, tai – baltymai ant žmogaus ląstelės paviršiaus, kurie veikia kaip spyna ir raktas. Virusas turi raktą, jo baltymas yra jo raktas, o žmogaus ląstelės baltymas yra spyna. Ir kai tas raktas tinka, virusas gali patekti į vidų.

Kai kurie receptoriai yra tokie skirtingi, kad, sakykim, virusai, esantys šikšnosparniuose, niekada neįeis į žmones. Nes raktas visą laiką skiriasi.

Bet gali nutikti ta genetinė rekombinacija, truputį pasikeisti jų genetinė informacija ir raktas pradės tikti spynai. Tai yra persiduos žmonėms.

Tai dar nereiškia, kad taip nutikus virusas taps pandeminiu. Yra visokių kitų aspektų, kaip jis plinta. Sakykim, Ebolos virusas plinta ne oro lašeliniu būdu, kaip šis virusas, bet per skysčius. Jei prisilieti prie žmogaus, kuris yra susirgęs, jis gali persiduoti per seiles, kraują. Tai yra labai fizinis būdas.

Šis koronavirusas pereina oro lašeliniu būdu ir yra lengvai pernešamas. Pasaulyje, kuris yra labai susijungęs, kuriame milijonai žmonių nuolat keliauja iš kontinento į kontinentą, tokį virusą pernešti labai lengva.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“