Lapkričio 19 d. suėjo 30 metų, kai pasieniečiai fiziškai pradėjo tarnybą 64-iuose pasienio kontrolės postuose. Ši diena yra Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos pradžia po Nepriklausomybės atkūrimo. Taigi ketvirtadienį minimas VSAT 30-metis.
Trisdešimtmečiai (beveik) pasieniečiai dvyniai interviu papasakojo apie VSAT 30-metį ir savo tarnybą.
– Kaip jaučiatės artėjančios gimtadienio šventės išvakarėse?
Rolandas: Ačiū! Nepaisant visos COVID-19 situacijos pasaulyje ir Lietuvoje jaučiuosi šventiškai. Vis dėlto – jubiliejus.
– Kaip apibūdintumėte šį savo gyvenimo etapą?
Tomas: Tai susitelkimo savyje, apmąstymo etapas. Prieš gimtadienį reikia trumpam sustoti, apmąstyti jau nueitą gyvenimo kelią, nuveiktus darbus ir gyvenimo tikslus. Gal vertėtų kažką gyvenime keisti, o gal užsibrėžti naujus tikslus?
Rolandas: Manau, kad žengiant per trisdešimtmečio slenkstį į visus kylančius iššūkius ir problemas pradedi žiūrėti šiek tiek kitokiu kampu: atsirenki svarbius dalykus ir ne tokius svarbius, į smulkmenas tiesiog nebekreipi dėmesio. Jautiesi ir į dalykus žiūri kitaip, nei prieš dešimtmetį.
– Trisdešimtąjį gimtadienį mini ir VSAT. Kokios, jūsų požiūriu, yra tarnybos aktualijos, iššūkiai?
Tomas: Manau, kad tarnyba yra gerokai pažengusi į priekį. Saugome ne tik Lietuvos, bet ir ES išorės sieną. Tai, mano nuomone, yra didelis iššūkis ir tarnybai, ir mūsų valstybei. Kiek teko girdėti iš ilgiau dirbančių kolegų ir pačiam stebėti per devynerius tarnybos metus, pasieniečių darbo sąlygos yra tikrai pagerėjusios. Esame aprūpinti nauju transportu, naktinio matymo, termovizorine įranga, turime visas reikalingas priemones tarnybai vykdyti.
– Kokios mintys kyla pagalvojus, kad jūs ir VSAT ne tik vienmečiai, bet ir gimę beveik tą pačią dieną?
Rolandas: Galbūt galima lyginti žmogiškąją patirtį su tarnybos patirtimi.
Kaip žmogus nuo gyvenimo pradžios kuria savo kelią, mokosi, siekia tikslų, taip ir tarnyba su kiekvienu dešimtmečiu tobulėja keldama savo tikslus ir juos įgyvendindama.
– Galbūt pamenate kurioziškų situacijų iš dvynių tarnybos pasienyje?
Tomas: Su broliu tarnavome skirtingose pamainose, tai pasienio ruože, tai Adutiškio pasienio kontrolės punkte. Mūsų pamainos nesutapdavo – pavyzdžiui, Rolandas dirbdavo naktinėje, o aš po jo – dieninėje.
Pasienio ruožo gyventojai, kuriuos tikrindavome, klausdavo, kodėl aš dirbu be pertraukų kelias dienas iš eilės.
Keletą kartų pasienio ruožo gyventojai, kurių dokumentus bei transporto priemones tikrindavome, klausdavo, kodėl aš dirbu be pertraukų kelias dienas iš eilės. Tiesiog nusišypsodavau ir paaiškindavau, kad turiu brolį dvynį.
– Kas pastūmėjo pasirinkti šią profesiją?
Rolandas: Nuo vaikystės žavėjausi pareigūnų darbu, mane domino pasieniečio, policininko, ugniagesio profesijos. Kai augau, šalyje buvo ekonominė krizė, padidėjęs nedarbas. Kaip žinoma, baigus Pasieniečių mokyklą, tau garantuojama darbo vieta ir visos socialinės garantijos. Būdamas dvidešimties aš jau turėjau darbą, buvau finansiškai nepriklausomas.
Būdamas dvidešimties aš jau turėjau darbą, buvau finansiškai nepriklausomas.
Yra žmonių, kuriems aukštasis mokslas labai svarbu. Aš – vienas jų. Tad baigęs Pasieniečių mokyklą įstojau į universitetą ir įgijau aukštąjį išsilavinimą. Stoti į Pasieniečių mokyklą mane taip pat pastūmėjo vyresnis brolis, kuris tuo metu jau tarnavo VSAT. Iš jo pasakojimų apie tarnybą, veiklą, pokalbių, kaip saugoma valstybės siena, susidariau įspūdį apie darbo pobūdį.
Tomas: Su broliu esame dvyniai, nuo vaikystės pripratę visur eiti, dalyvauti kartu. Ir renkantis profesiją į naują gyvenimo etapą žengėme drauge. Mūsų vyresnysis brolis Raimondas – taip pat pasienietis. Jis tarnauja Pavoverės užkardoje, irgi saugančioje sieną su Baltarusija.
Dvynių vyresnysis brolis Raimondas – taip pat pasienietis.
Grįžęs po tarnybos namo Raimondas pasakodavo apie savo darbą, patirtus įspūdžius. Manau, kad tai taip pat lėmė, jog su Rolandu pasirinkome šią profesiją.
– Kas jus vis dar motyvuoja būti pasieniečiais?
Tomas: Viena pagrindinių VSAT funkcijų – užkardyti nelegalią migraciją ir kontrabandą. Būdamas pasieniečiu prisidedu prie gerovės valstybėje kūrimo, šešėlinės ekonomikos mažinimo. Būtent tai labiausiai mane motyvuoja.
Rolandas: Manau, kad visi turime pareigą kažką daryti savo šalies labui. Aš tai išpildau būdamas pasieniečiu, t. y. saugodamas mūsų valstybės sieną.
– Ko palinkėtumėte VSAT, minėsiančiai 30-ąjį jubiliejų, ir kolegoms?
Tomas: Mūsų tarnybai ir kolegoms linkiu sėkmės darbuose, kantrybės įveikiant kasdienius iššūkius, atkaklumo įgyvendinant tikslus.
Rolandas: Tarnybai ir kolegoms aš linkiu sėkmės, ištvermės ilgame ir nelengvame kelyje saugant Lietuvos sieną.
