Tokiu būdu įprotis vadovautis logika, kurį pirmiausia įgyjame mokykloje per matematikos ir kitas tiksliųjų mokslų pamokas, padeda mums priimti protingesnius, geriau pasvertus sprendimus visose gyvenimo srityse, įsitikinęs žinomas ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Naujausiame tinklalaidės „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ epizode, kalbėdamas su Urte Karalaite, N.Mačiulis svarsto apie tai, kas galėtų įkvėpti šiuolaikinius jaunus žmones mokytis matematikos, pasakoja, kaip racionalumas gali padėti kontroliuoti emocijas, ir atskleidžia, kas jam padeda valdyti laiką dirbant darbą, kuriame planai gali pasikeisti bet kurią akimirką.
Kas bendro tarp matematikos, poezijos ir tylos?
Komentuodamas vieną svarbiausių pastarojo meto naujienų Lietuvoje – prastus valstybinio matematikos egzamino rezultatus – N.Mačiulis įžvelgia dvi bendresnes problemas:
„Pirmiausia daug moksleivių neišlaiko matematikos egzamino arba išvis nenori mokytis matematikos todėl, kad nesupranta, kam jiems šių žinių reikės ateityje. Antra problema – nuobodus matematikos mokymas, nemokėjimas įkvėpti susidomėjimo šia disciplina.“
Pašnekovo nuomone, situaciją galėtų pagerinti aiškių argumentų išdėstymas.
Pašnekovo nuomone, situaciją galėtų pagerinti aiškių argumentų išdėstymas, kad tarp matematikos ir fizinio lavinimo pamokų daug bendro: panašiai kaip raumenys treniruojami sportuojant, mokantis matematikos treniruojamos smegenys – ypač sritys, atsakingos už sprendimų priėmimą, dėmesio koncentravimą, loginį mąstymą:
„Neįsivaizduoju profesijos ir apskritai žmogaus, kuriam gyvenime nereikėtų loginio mąstymo. Net jeigu žmogus planuoja tapti menininku ir jam nereikės kasdien darbe spręsti lygčių, jam vis tiek prireiks loginio ir kritinio mąstymo. Būtent nuo šitų argumentų reikėtų pradėti mokyti matematikos.“
Siekiant geresnių rezultatų, reikėtų peržvelgti ir ugdymo programas, nes pašnekovas neslepia, jog matematika dėl savo abstraktumo gali pasirodyti labai nuobodi – dirbama su abstrakčiais simboliais, abstrakčiais dėsniais, todėl tuo sudominti yra sudėtinga. Tačiau tai padaryti įmanoma.
„Pavyzdžiui, užuot pristačius žinomus dėsnius, reikėtų orientuotis į giluminį išmanymą, siekti, kad mokiniai suprastų, iš kur ir kodėl atsiranda viena ar kita teorema, dėsniai, ir gebėtų patys juos įrodyti, vadovaudamiesi žinomomis prielaidomis. Man atrodo, toks matematikos mokymo kelias yra įdomiausias, nors ir kankinantis, net erzinantis, tačiau tik juo žengiant galima sudominti, padėti pajausti, kad matematika, kaip ir poezija, kaip ir tyla, gali trikdyti ir gali išlaisvinti“, – svarsto N.Mačiulis.
Racionalumas padeda mums pamatyti savo mąstymo klaidas
Vienas svarbiausių praktinių klausimų, susijusių su loginiu mąstymu, yra ir tai, ar galima daryti prielaidą, kad žmonės, įgudę mąstyti racionaliai, mažiau pasiduoda panikai arba kitoms emocijoms ir priima geresnius sprendimus.
Atsakymas į šį klausimą greičiau yra nei neigiamas, nei teigiamas, neslepia N.Mačiulis. Pavyzdžiui, nors fundamentalios ekonomikos teorijos remiasi prielaida, kad žmogus – racionalus ir viską paskaičiuojantis, tikrovėje mus visus valdo emocijos. Neracionalus žmogaus pradas aiškiai matomas net finansų rinkose, kurias įprasta laikyti labai racionaliomis.
Racionalaus mąstymo ugdymo tikslas turėtų būti ne ištrinti emocijų pasaulį, o jį pažinti ir geriau valdyti.
„Teorija skelbia, kad akcijų kainos atspindi objektyvią realybę ir bet kokios klaidos pašalinamos protingų investuotojų. Tačiau daugybė rinkos dalyvių jaučia baimę, godumą, bandos jausmą ir net FOMO (angl. Fear of missing out, baimė praleisti ką nors svarbaus) ir tai daro didelę įtaką jų sprendimams – akcijų kaina gali pakilti tik todėl, kad dauguma puolė jas pirkti nesidairydami į išsamesnius duomenis, arba todėl, kad įmonės pavadinimas panašus į kitą žinomą prekės ženklą“, – pastebi N.Mačiulis
Vis dėlto, taip pat tiesa tai, kad racionalumas padeda valdyti emocijas, nes žmonių objektyvumo ir racionalumo laipsnis skiriasi, primena pašnekovas. Todėl racionalus mąstymas iš tikro gali padėti atsiriboti nuo emocijų, susitelkti į faktus, nagrinėti prielaidas ir, pavyzdžiui, analizuoti labiausiai tikėtiną scenarijų, o ne tą, kurio visi bijo.
„Taip pat racionalus mąstymas padeda mums pamatyti savo mąstymo klaidas, atpažinti emocijas ir, kai reikia, nuo jų bent iš dalies atsitraukti priimant sprendimus ir darant išvadas. Sakyčiau, kad apskritai, racionalaus mąstymo ugdymo tikslas turėtų būti ne ištrinti emocijų pasaulį, o jį pažinti ir geriau valdyti“, – apibendrina ekonomistas.
Ateities darbo rinkoje bus svarbios gretutinės kompetencijos
Tęsdamas pasakojimą apie savo kasdienį darbą – ekonomikos rodiklių prognozavimą ir analizę – pašnekovas pastebi, kad pasaulinėje darbo rinkoje tampa vis aktualesnės plačios kompetencijos, o ne siaura specializacija.
„XXI a. profesijos gimsta ir miršta daug greičiau nei anksčiau. Net tapęs labai geru vienos srities specialistu, neturėtum apleisti kitų kompetencijų ir lipdyti vadinamąjį kompetencijų pyragą. Pavyzdžiui, sugebėti ne tik analizuoti ekonomikos rodiklius, bet ir įdomiai bei suprantamai aprašyti pastebėtus procesus. Tai puikus papildomų gebėjimų, stiprinančių pagrindinę kompetenciją, pavyzdys. Ir tokių pavyzdžių visose specialybėse atsiras vis daugiau“, – sako N.Mačiulis.
Apskritai, pašnekovo teigimu, platus kompetencijų ir gebėjimų ratas – net jeigu nebus panaudotas kasdieniame darbe – atvers naujas galimybes keičiant profesiją, kas šiame amžiuje, panašu, bus aktualu daugeliui.
Kitas vis didesnę vertę įgaunantis gebėjimas – mokėjimas sutelkti dėmesį.
Kitas vis didesnę vertę įgaunantis gebėjimas – mokėjimas sutelkti dėmesį. „Iš čia kyla ir poreikis mokytis nepasiklysti informacijos sraute ir greitai atsirinkti patikimus šaltinius, tvirtai žinoti, ką ir kada stebėsi. Šiuo metu, panašu, šis įgūdis dar nėra labai stiprus, nes klesti sąmokslo teorijos. Tam, kad greitai, per daug nesigilindami pamatytume logikos klaidas, dėstymo trūkumus ir iš jų atpažintume nevertingą informaciją, reikia patirties ir tam tikro mąstymo būdo, kurį, beje, pradedame ugdyti būtent matematikos pamokose mokykloje, bet turėtume neapleisti ir visą likusį gyvenimą“, – pabrėžia pašnekovas.
Gyventi neapibrėžtume turėjo išmokti ir pats
Ar pastebimos pasaulinės tendencijos ir įžvalgos, gautos darbe, prisideda prie paties pašnekovo kasdienybės? Šyptelėjęs N.Mačiulis atsako, kad nors jo darbas reikalauja ypač lanksčios darbotvarkės ir griežtų planų kasdien jis nekuria, įgūdį sutelkti dėmesį stiprina nuolat. Tam labiausiai padeda dvi mėgstamiausios sporto šakos – ilgų distancijų bėgimas ir šuoliai į vandenį.
„Tai labai skirtingos veiklos – bėgimas yra labiau meditacija, o šuoliai – priešingai, didžiulės koncentracijos reikalaujantis užsiėmimas, kai per porą sekundžių turi padaryti daug tikslių, sudėtingų judesių. Jeigu mintys klaidžioja kitur, susimoki skaudžiu nusileidimu į vandenį“, – apie savo būdus susitelkti ir pailsėti pasakoja žymus ekonomistas ir atkreipia dėmesį, kad toks laisvalaikis padeda ne tik palaikyti sveikatą, bet ir ugdo naudingus įpročius.
„Manau, kad ateityje vis daugiau lems mokėjimas bent kartą per dieną sąmoningai pabūti tyloje, klausant savo minčių, apdorojant gautą informaciją. Man tai pavyksta padaryti tik bėgiojant, o kitiems galbūt bus patogesnis kitas būdas, tačiau aišku viena – gavę laisvą minutėlę, turėtume panirti į savo mintis, o ne į socialinius tinklus ir naujienų portalus“, – pastebi pašnekovas.
Viso pokalbio su ekonomistu N.Mačiuliu ir kitų sąmoningumą bei kritinį mąstymą ugdančių pokalbių klausykite tinklalaidėje „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“.
