15min ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) tęsia pasakojimų ciklą „Emocijos“. Šeštasis pasakojimas – apie vyrą, kuris laimės akimis matyti negali, bet turi galimybę gražiausius dalykus išgirsti, užuosti, paliesti rankomis.
VISUS STRAIPSNIŲ CIKLO „EMOCIJOS“ PASAKOJIMUS RASITE ČIA.
Prieš ketverius su puse metų M.Maželis pajautė, kad atėjo laikas praturtinti savo kasdienybę. Marius jau seniai norėjo išmokti šokti, tačiau svajonę atidėliojo, kol suprato, kad laukti jau nėra ko.
„Aš net neįsivaizdavau, kas yra šokis ir kaip tai atrodo. Kas antras draugas feisbuke dalijosi reklamomis, kad įvairios šokių studijos renka grupes, o kai kiekvienąkart atsivėręs feisbuką gauni tokią informaciją, supranti, kad tai gali tapti tavo šansu“, – sakė jis.
Pačioje pradžioje Marius susidūrė su stereotipiniu požiūriu į nematantį žmogų. Net kelios šokių studijos atsisakė jį priimti į grupę, kol, kaip sako Marius, įvyko stebuklas.
„Aš tai norėjau, bet buvo tokių, kurie netikėjo mano galimybėmis. Susirinkau kelių studijų kontaktus ir bandžiau skambinti, klausti, ar galėtų mane priimti šokti. Jausdavau, kad žmonės nenorėjo, galbūt išsigando. Po kelių nesėkmingų bandymų paskambinau į „Šokių akademiją“, jau net nesitikėjau, kad sutiks mane priimti, ir pats išsigandau kai man pasakė, kad ateičiau jau tą patį vakarą išbandyti“, – pasakojo Marius.
Marius įsitikinęs, kad regėjimas šokiui visai nereikalingas, todėl nesusidūrė su problemomis, kai mokėsi įvairiausių šokio judesių.
„Vizualiai matant atkartoti šokių mokytojo judesius tikrai yra lengviau, bet aš nesakyčiau, kad nematymas padaro dalyką neįmanomu. Pačioje pradžioje reikia galbūt daugiau laiko, bet viską galima išmokti liečiant žmogų ir tokiu būdu stebint, kaip juda jo kūnas ir rankos. Su pagalba ir priežiūra tuos judesius tikrai galima atkartoti.
Visą informaciją galima gauti įvairiais būdais – kaip matantys žmonės knygas skaito, nematantis žmogus tai gali daryti lytėjimo būdu arba kliaudamasis girdimąja informacija – dabar gausu programų nematantiems, audioknygų.
Lygiai taip pat ir su šokiais. Paklauskite bet kurio šokančio žmogaus – regėjimas tam net nėra reikalingas, ar tu būtum ant scenos, ar klube, ar tiesiog šoktum namuose prieš veidrodį“, – sakė M.Maželis.
Nors jau praėjo jau beveik penkeri metai ir dabar aktyviai į šokių pamokas Marius nevaikšto, šokio laisvalaikiu jis neapleidžia. Marius pasakojo, kad teko šokti salsą, tango, bačatą, tačiau labiausiai jam patiko lindihopas.
„Šis šokis energingas, jaunatviškas, turi charizmos. Manau, kad ne žmogus šokį pasirinka, o šokis - žmogų“, – šypsojosi jis.
Dienos metu Marius dirba profesionaliu masažuotoju ir džiaugiasi, kad turi mėgstamą darbą. Marius teigė, kad neregiai masažuotojai turi šiokį tokį pranašumą dėl to, kad jų dėmesys yra sukoncentruotas į tai, ką jie liečia, o matantys masažuotojai galbūt daugiau remiasi į tai, ką jie mato žmogaus kūne.
„Man apskritai labai įdomios žmogaus kūno galimybės, judėjimas. Kai pats sportuodavau, man būdavo įdomu, kaip veikia jėga ir kažkokios kūno, rankų padėtys. Lygiai taip pat įdomu, kaip tu gali savo rankomis pagydyti kūną. Man malonu, kai žmonės grįžta ir džiaugiasi, kad gerai jaučiasi mano dėka“, – sakė M.Maželis.
Dėl vaikystėje patirtos traumos Marius nemato jau 11 metų ir teigia, kad dabar labai nustebtų, jei pasaulį išvystų.
Žmonės turėtų atrasti save, savo pomėgius ir išbandyti įvairiose srityse, nes tai teikia džiaugsmą.
„Manau, kad pasaulis dabar yra daug spalvotesnis. Bent jau Lietuva tikrai tapo kur kas margesnė ir galbūt daugiau žmonių šypsosi. Aš tikiu, kad tikrai taip yra. Aš girdžiu, kad tikrai daugiau yra geros nuotaikos.
Manau, kad žmonės dažnai depresija serga dėl to, kad jie neinvestuoja į savo laisvalaikį. Užsisuka darbuose, niūriose mintyse. Pažįstu neįgalių žmonių, kurie gyvena visavertį gyvenimą, keliauja po pasaulį, ir man pačiam tai yra pavyzdys. Žmonės turėtų atrasti save, savo pomėgius ir išbandyti save įvairiose srityse, nes tai teikia džiaugsmą. Padėtis visuomenėje nėra svarbiausia, svarbu tai, ką mes duodame, kad nuo to visuomenė taptų gražesnė“, – kalbėjo M.Maželis.
Turėdamas tokį pozityvų požiūrį, Marius net blogiausią dieną sugeba paversti malonia.
„Juk viskas taip paprasta! Jeigu bloga diena, nueinu į parduotuvę, nusiperku neragautos arbatos, pasigaminu ir sprendžiu, ar gera ji, ar ne. Ir tai tampa tos dienos įvykiu. Taip nutolinu mintis nuo kažkokių tos dienos nesėkmių. O kartais užtenka tik daugiau šypsotis“, – apie atrastą laimės receptą pasakojo M.Maželis.
-
„Emocijos“. Rugilė ir Dovydas turi Dauno sindromą, bet tai jiems netrukdo džiaugtis gyvenimu
-
„Emocijos“. Netikėtai kojų netekęs Tadas po iškęsto pragaro gyvenimą skyrė sportui
-
„Emocijos“. Paralimpinėms žaidynėms besiruošiantys E.Česonis ir J.Eigminas: „Negalią pavertėme galia“
-
„Emocijos“. Kojų netekusi Kristina stebina šuoliais parašiutu, meile automobiliams ir jojimu žirgais
-
„Emocijos“. Iš negalios pasijuokti nebijanti Aistė Krušinskaitė: „Apie tai būtina šnekėti garsiai“
Man reikia tavo šypsenos ir apkabinimo. Ne užuojautos ar atodūsio. Noriu to, ko trokštame visi, – būti suprastas ir išklausytas. Galimybės klysti ir pasitaisyti. Noriu kalbėti, pasakoti, juoktis, apkabinti, pamatyti, tyrinėti, ieškoti, ką nors naujo sužinoti, dalytis, toli keliauti. Noriu tylėti, savo mintis rašyti, paslaptį papasakoti, ne vietoj juoktis, nuo darbų pavargti, dainuoti, piešti, kurti, išmokti groti. O jei neišeis, rytoj sugalvosiu ką nors naujo.
„Emocijos“ – 15min ir Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) pasakojimų ciklas, skirtas socialiniam įsitraukimui didinti. Pasakojimų cikle aprašomos šios socialinės akcijos herojų gyvenimo istorijos, netikėti pomėgiai, siekis būti laimingais, kad ir kas nutiktų.
