Kodėl toks Tomo kelias? Kaip pats sako, mokyklos fizikos kurse per daug sausos teorijos, o jam įdomu žvelgti giliau. Vaikino nuomone, tobuloms fizikos pamokoms inspiracija galėtų būti Vilniuje esantis Energetikos ir technikos muziejus. Jame su fizikos magija siūloma susipažinti iš arčiau. Pažiūrėti, įsitikinti, kaip kas veikia.
Tęsiame kelionę per Lietuvą, kurioje aktorius Dominykas Vaitiekūnas lankosi dešimtyje miestų. Vizitų metu aktorius susitinka su ten gyvenančiais talentingais jaunuoliais, galinčiais didžiuotis savo mokslo, meno ar sporto pasiekimais. Kartu su jais aplankysime dėl ES investicijų gimusius ar atgimusius miestų objektus. Kaip šiuos pokyčius mato jaunimas, kas jį džiugina, o gal kelia nerimą? Šį kartą D. Vaitiekūnas sostinėje susitiko su fizikos talentu T. Babeliu, baigusiu Vilniaus jėzuitų gimnaziją.
Norėjo pažinti giliau
Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas Tomas Babelis šiemet iš Europos fizikos olimpiados parsivežė auksą. Įvairiose tarptautinėse olimpiadose dalyvavo ir anksčiau, jo kraityje – ir sidabro bei bronzos medaliai. Jaunuolis neslėpė, kad tai – ne atsitiktinumas, siekdamas tikslų ilgai ir atsakingai ruošėsi: „Fizikai reikia skirti laiko kasdien.“
„Fizika susidomėjau jau gana seniai – 8–9 klasėse. Tada pradėjau daugiau mokytis, labiau gilintis, vėliau ėmiau žvalgytis į fizikos olimpiadas, galiausiai pavyko šį tą pasiekti“, – kukliai pasakojo.
Daugelį veikiausiai nustebintų keli vaikino gyvenimo faktai. Pavyzdžiui, Tomas, savotiškai protestuodamas prieš švietimo sistemą, ugdymo pobūdį, kai, anot jo, mokoma pernelyg paviršutiniškai ir kartais net klaidingai, nelaikė fizikos egzamino.
Man tiesiog labai patinka fizika.
„Mokykloje viskas „praeinama“ gana paviršutiniškai, o aš norėjau ir noriu sužinoti daugiau, įsigilinti. Man tiesiog labai patinka fizika“, – apie savo aistrą kalbėjo Tomas, kuriam skinti pergales konkursuose bei olimpiadose padėjo individualus ir kryptingas darbas.
Patirti mokslą
Aktorius Dominykas Vaitiekūnas pasikalbėti T. Babelį pasikvietė ten, kur šis buvo lankęsis vos kartą, prabėgomis, tačiau užsukęs nepasigailėjo, – į Vilniuje esantį Energetikos ir technikos muziejų. „Sakyčiau, jis prilygsta Kroatijoje esančiam Teslos muziejui“, – mintimis dalijosi jaunuolis.
Sostinės centre įsikūręs interaktyvus muziejus lankytojus vilioja nuolatinėmis Energetikos, Pramonės ekspozicijomis, interaktyvia ekspozicija „Technikos mokslas ir technika vaikams“, Virsmo sale ir stogo terasa. Muziejaus atnaujinimui ir paslaugų plėtrai panaudota 2,3 mln. ES fondų investicijų.
Kone daugiausia dėmesio sulaukianti ir abejingų nepaliekanti Virsmo salė yra net šešių metrų gylyje po žeme. Tai – 1000 kvadratinių metrų ploto ekspozicija, atkleidžianti žmogaus santykį su skirtingų rūšių energija ir jos transformaciją. Salėje susipažįstama su daugiau nei dvidešimčia interaktyvių eksponatų. Įspūdingiausios – dvi didžiausios Baltijos šalyse Teslos ritės, įrengtos Faradėjaus narve.
„Virsmo salėje galima pamatyti įvairių fizikos eksperimentų. Mano manymu, labai gerai, kad jie padeda kiekvienam suprasti, kaip veikia fizika. Tai puiki galimybė jaunimui, kuriam tokio supratimo labai reikia“, – pridūrė Tomas.
Kartu su Dominyku lankydamasis muziejuje Tomas svarstė, kad potyriai jame galėtų tapti tobula inspiracija gyvoms fizikos pamokoms: mokiniai su svarbiausiais dėsniais susipažintų praktiniu, o ne vien teoriniu lygmeniu.
Gyvas mokymasis labai naudingas. Gaila, kad mūsų mokyklose jo nėra daug.
„Gyvas mokymasis labai naudingas. Gaila, kad mūsų mokyklose jo nėra daug. Užsidaroma klasėse ir kalama teorija, tačiau suprasti, kaip iš tiesų viskas veikia, juk galima tik iš praktikos. Teorija, nors ir kokia būtų įdomi, neleidžia pamatyti viso paveikslo, o tai padaryti galima kad ir čia – Energetikos ir technikos muziejuje.“
Į Vilnių – dėl mokslų
Pastarieji fizika susižavėjusio vaikino metai bėgo sostinėje, kuri iš tiesų nėra jo gimtasis miestas. T. Babelis augo Utenoje, o į Vilnių jį priviliojo mokslai. Nuo septintos klasės Tomas dažnai keliaudavo į sostinę pas matematikos mokytoją, vėliau ėmė dalyvauti olimpiadose, taigi kelionės dar padažnėjo. Galiausiai apsisprendė Vilniuje apsigyventi, nes įstojo į Jėzuitų gimnaziją.
Galėtų atrodyti, kad medalių olimpiadose kaina – ištisos dienos prie knygų. Tomas tikino, kad ne – laisvalaikiui ir įvairiems hobiams laiko tikrai atrasdavo.
Atitrūkęs nuo fizikos T. Babelis su draugais stengdavosi sugalvoti būdų, kaip turiningai leisti laisvalaikį Vilniuje ir aplink jį. Jaunuolis atkreipė dėmesį, kad miestui atsinaujinus ir išgražėjus tai padaryti nesunku: „Dažnai leisdavome laiką kur nors netoli Vilniaus – miškuose, parkuose. Ten, kur rengiamos orientacinės varžybos.“
Tomas atviravo, kad jį taip pat traukia bibliotekos – patinka jose ir dirbti, ir lankytis. Labai džiugina atnaujinta Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Netikėtas hobis – vargonai
D. Vaitiekūnui šmaikščiai klustelėjus: „Na, kas dar, be fizikos, yra tavo gyvenime?“ pasigirdo originalus ir tikrai netikėtas atsakymas. „Aš daug ką veikiu, o šiaip mano profesija – vargonininkas“, – juokėsi jaunuolis. Tiesa, prisipažino – šią aistrą pastaruoju metu kiek apleidęs.
Nors Tomą žavi tikslieji mokslai, jis tikrai neabejingas muzikai. Nedažnai pasirenkamas instrumentas – vargonai – patraukė vaikystėje. T. Babeliui teko groti ne viename konkurse ir ne vienoje Lietuvos bažnyčioje. Šį instrumentą sako pamilęs „vos susitikęs“, o tada Tomas buvęs šeštokas.
Dabar laiko vargonams skiria mažiau, bet džiaugiasi kiekviena pasitaikiusia proga. „Labai pasiilgstu vargonų. Iš jų galima išgauti įvairiausių natų. Galima imituoti smuiką, pučiamuosius. Vėlgi – fizika“, – šypsojosi vaikinas.
Muzika jam – vienas geriausių atsipalaidavimo būdų. Šių laikų popmuzikos nesiklauso arba klausosi labai retai; jis – klasikinės muzikos mėgėjas, o vargonais skambindavo ir Bachą.
Tomas neabejingas ir sportui, labiausiai – bėgimui. Tuo metu, kai kalbėjosi su Dominyku, gydėsi kojos traumą ir prisipažino jau pasiilgęs sporto šakos, kuriai laiko skirdavo kone kas antrą dieną.
Bevaikščiodami prie Baltojo tilto Dominykas ir Tomas atkreipė dėmesį, kad Vilnius tampa vis modernesnis ir patrauklesnis kiekvienam miesto gyventojui, kad ir kokio amžiaus jis būtų, kad ir kokių pomėgių turėtų. Įvairiems projektams Vilniuje iš 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos skirta 2,77 mlrd. eurų. Tai akivaizdžiai pakeitė miesto veidą.
Erdvė prie Baltojo tilto traukia jaunimą sportuoti – nuo riedučių sporto iki krepšinio. Intensyviai plečiama dviračių takų infrastruktūra leidžia vis sklandžiau dviratėmis transporto priemonėmis nuvykti į bet kurį miesto tašką. Netrukus Vilnių pasieks nauji žemagrindžiai troleibusai, patogesni visiems keleiviams ir labiau pritaikyti žmonėms su negalia.
Nors toliau mokytis fizikos ir matematikos pakėlė sparnus į Prancūziją, Tomas sakė, kad Vilniaus pasiilgs. Net neabejojo, kad savu jau tapusį miestą lankys neretai. Taip pat tikisi, kad sostinė ir toliau miestiečius džiugins pokyčiais.
20 metų sėkmės istorija
Per savo beveik dvidešimties metų narystę Europos Sąjungoje Lietuva pritraukė apie 20 mlrd. eurų ES investicijų. Šalis pasikeitė, pokyčius mato ir jais naudojasi gyventojai visoje Lietuvoje.
2021–2027 m. investiciniu ES periodu sulauksime 8 mlrd. eurų investicijų, jos atvers naujų galimybių.
Keliaudami per miestelius, bendraudami su talentingais jaunuoliais apie tai, kaip jie mato Lietuvą, savo gimtąjį miestą, džiaugdamiesi ir didžiuodamiesi jų pasiekimais, neabejojame, kad jie yra didžiausia mūsų krašto pergalė ir ateities sėkmės garantas.
Projektas inicijuotas Finansų ministerijos, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
