Kiekvieną savaitę portale 15min kviečiame skaityti žurnalistės, priklausomybių konsultantės Gabijos Vitkevičiūtės parengtas ištraukas iš jos knygos „Širdies tatuiruotės“, kurioje ji dalijasi asmenine patirtimi, kai gyvenimas su priklausomu žmogumi yra kaip kelias su bedugnėmis ir viršukalnėmis.
Kaip pataria mokslininkai, šiame pokyčio rato etape reikia „vengti kritikos, stengtis išlaikyti ir didinti asmens savigarbą, vesti prie sugrįžimo į apsisprendimo ir pasiryžimo veikti stadijas“.
Abiem pusėms – tiek vartojančiam, tiek artimam žmogui svarbu suvokti, kad atkrytis yra ne bausmė, o sveikimo dalis. Kitaip tariant, tai yra viena iš stadijų Elgesio keitimo stadijų rate, kurį sukūrė JAV mokslininkai Jamesas O.Prochaskas ir Carlas DiClemente’as.
Atkryčio stadija – kai grįžta senieji jausmai, mąstymo ir elgesio būdai. Grįžus jiems, galimas ir alkoholio vartojimas. Šioje stadijoje žmogus „atkrinta“ ir grįžta į kurią nors ankstesnę pokyčių rato stadiją. Svarbu įsisąmoninti, kad, siekiant pokyčio, atkrytis yra labiau tikimybė negu išimtis. Tai proceso dalis, o ne nesėkmė. Dažniausiai žmogus „apsuka“ kelis ratus, kol iš šio rato išeina, t. y. pasiekia stabilų pokytį (nebevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų, nelošia).
Pats atkrytis, kaip natūralus pokyčių reiškinys, gali padėti suprasti, kad kai kurie tikslai yra nerealūs, kai kurios taikytos strategijos neefektyvios arba neišplėtotos iki galo. Įvertinama, kas neigiamai veikia siekį išlikti blaiviam. Tad šio etapo svarbiausi elementai yra tyrinėjimas, informacija ir grįžtamasis ryšys.
Kitaip tariant, atkrytis negali būti vertinamas kaip atskiras įvykis. Tai kompleksinis (psichologinis, fizinis, dvasinis, emocinis, santykių ir kitoks) procesas, kurio kulminacija yra grįžimas prie gėrimo.
