Kiekvieną savaitę portale 15min kviečiame skaityti žurnalistės, priklausomybių konsultantės Gabijos Vitkevičiūtės parengtas ištraukas iš jos knygos „Širdies tatuiruotės“, kurioje ji dalijasi asmenine patirtimi, kai gyvenimas su priklausomu žmogumi yra kaip kelias su bedugnėmis ir viršukalnėmis.
Aną žiemą galutinai apsisprendžiu, kad turiu gauti de jure diplomą, tapdama de jure priklausomybių konsultante. Kas mėnesį savaitgaliui kelionės į kitą miestą, ilgos ir žinių dosnios nuotolinės paskaitos ir supervizijos, asmeninė ir grupinė konsultantų terapija, vėl stirtos popierių ir knygų, įrašų ir nuorašų, klausimų ir atsakymų, nutikimai ir susitikimai. Mokslai naudingi, įdomūs ir prasmingi.
Puiku. Artėjame prie finišo.
Kulminacinė viso kurso užduotis – nufilmuoti tikrą konsultaciją su priklausomu arba kopriklausomu žmogumi. Ją dėstytojai ir kolegos vertins per viešą peržiūrą. Kaip skamba? Norėtumėte?
Atidėliojame visi. Aišku, kad baugu. Laukia vieša kritikos dozė. Padarytume viską, kad to išvengtume. Taip ir nutariu – padarysiu viską, kad to išvengčiau. Padarysiu taip gerai, kaip tik galiu ir moku. Mano nuostabi, blaivybės keliu jau dvejus metus einanti draugė sutinka padėti ir tapti kliente. Užtikrinu jos anonimiškumą ir konfidencialumą, sutariame dėl temos – vis išnyranti baimė atkristi ir atkryčio valdymo planas. Aš ilgai ruošiuosi, nes man svarbi ir draugė, ir egzamino užduoties kokybė. Viskas lyg ir gerai, pabaigoje, tiesa, kamera atsijungia, kulminacinis konsultacijos punktas – klientės atsivėrimas ir susivokimas su ašaromis – neįsirašo. Nieko, sumontuosiu.
Turiu medžiagą. Pirmą kartą gyvenime susijungiu mobiliąsias montavimo aplikacijas. Pirštai mediniai, įgūdžių nulis. Nieko, aš galiu. Jungiu gabaliuką prie gabaliuko, kai ką iškerpu. Pavyksta. Bet kadangi man viskas greitai tampa nuobodu ir kantrybė tikrai nėra mano geriausia draugė, klausytis ir žiūrėti į save (kadre matyti tik konsultantas) pavargstu ir nutariu situaciją apžaisti, paįvairinti. Reikia muzikos. Trūksta įžangos ir pabaigos – reikės dar sykį viską susijungti ir nufilmuoti rytoj ryte. Dar reikia iliustracijų – juk daug įdomiau, kai realiai matysime, kad čia tabletės, čia neva apelsinų sultys, čia traukinys, iš kurio klientė šoko sublogavusi ir liko nakčiai be pinigų ir nakvynės, čia paaugliai, gurkšnojantys sidrą, o čia – jos nėštumas, tai yra abstinencijos pertraukos.
O kai kalba apie šeimos krizę, gal šone įdėti psichoterapeutų apibrėžimus, kas tai yra? Čia ji vardija simptomus, kurie jau rodo žalą, vadinasi, kalba apie TLK-10 (tarptautinės ligų klasifikacijos specifikacija). Įkeliu šone visus 10 punktų iš paskaitų. Tegul dėstytojai mato, kad ne veltui mus mokė. Viską moku ir atsimenu.
Kuičiuosi, jau temsta. Neplanavau. Turiu skirti laiko vaikeliams, jie bando klausti, kada baigsiu, pradedu erzintis. Kada, kada? Dar nebaigiau. Užsižaidžiau su smulkmenomis, bet nemesiu gi dabar visko pusiaukelėje. Dar nežinau, kad nebaigsiu dar ne vieną dieną ir ne dvi.