„Viskas įvyko akimirksniu. Gyvenome dviejų galų name, kurio vienoje pusėje mes, o kitoje – kaimynas. Gaisras kilo dėl nesandaraus dujų baliono. Be sūnų, kartu gyveno ir dukra su anūkėliu. Vos nepraradau visos šeimos“, – lemtingą dieną prisiminė pašnekovė.
Nuo nelaimės jau prabėgo treji metai, tačiau šis prisiminimas toks skaudus, kad apie tai kalbėdama Jolanta ir šiandien sunkiai tramdo ašaras. Nuosavame name įsiplieskusi ugnis pasiglemžė viską: santaupas, asmeninius daiktus, dokumentus. Nieko nebeliko. Pasakojimo herojė su gausia šeima būtų atsidūrusi gatvėje, bet, anot jos, neabejingas žmogus ištiesė pagalbos ranką – suteikė stogą virš galvos.
Tragiški įvykiai paveikė ne tik jos pačios, bet ir įvykių centre atsidūrusių vaikų psichologinę būklę.
Šiandien moteris su jaunėliu sūnumi glaudžiasi savivaldybės suteiktame bute. Jolanta pasakojo, kad sunkiausia – kasdien keletą kartų įveikti laiptus, nes būstas antrame aukšte, o atlikus kojų operaciją kankina skausmai bei tinimas. Kiek vėliau paklausta apie svajones ji atskleidė, kad labai norėtų įsikurti kuklioje sodybėlėje.
Visą turtą sunaikinęs gaisras, baimė dėl vaikų ir savo pačios ateities sukėlė didelį stresą ir emocinį diskomfortą. Jolanta pasakojo, kad tragiški įvykiai paveikė ne tik jos pačios, bet ir įvykių centre atsidūrusių vaikų psichologinę būklę. Tai ypač palietė tada dar paauglį, trečiąjį sūnų. Po nelaimės jaunuolio elgesys taip pasikeitė, kad mamai sūnų buvo sunku atpažinti – jo gyvenime atsirado netinkami draugai, alkoholis ir rūkymas, naktiniai negrįžimai, o galiausiai – problemos su teisėsauga. Moteris prisiminė, kad su būriu draugų sūnus nusiaubė medžiotojų namelį – išdaužė langus ir apgadino stogą. Tai buvo paskutinis lašas, mamą paskatinęs ieškoti pagalbos.
„Taip ir atradau psichologą Laurą. Po gaisro ir man pačiai, ir sūnui reikėjo pagalbos. Bendraujame iki šiol. Surasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti, nėra lengva, todėl labai vertinu šį specialistą“, – kalbėjo moteris.
Kurį laiką po nelaimės Jolantai ir jos sūnui pagalba buvo teikiama Kelmėje, tačiau, pasak jos, taip toli važinėti buvo nepakeliama finansinė našta, todėl vizitus teko nutraukti. Vietoje to pašnekovei buvo pasiūlyta pagalba netoliese esančiame Šaukėnų miestelyje. Būtent tai ir yra stiprioji Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai Kelmės rajone“ pusė. Jolantai ir dar daugeliui atokesniuose kaimeliuose įsikūrusių kitų šeimų dėl atstumo daug paslaugų tampa neprieinamos, todėl labai svarbu, kad situacija keistųsi ir kiekvienas galėtų sulaukti kokybiškos pagalbos.
Dar vienas dalykas, apsunkinantis psichologinės pagalbos teikimą, tai visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, esą į specialistus kreipiasi tik silpni arba ligoniai. Jolanta atviravo, kad sulaukusi pasiūlymo apsilankyti psichologo kabinete ir pati dvejojo, bet nuomonę labai greitai pakeitė. Moteris prisiminė, kad neigiama buvo ir pirmoji sūnaus reakcija, bet prireikė vos kelių vizitų, kad užsimegztų draugiškas santykis, o stereotipai subliūkštų.
„Psichologą sūnus iki šiol prisimena kaip žmogų, padėjusį įveikti sunkų gyvenimo etapą. Iki šiol jį mini tik geru žodžiu ir sako: mama, kai eisi – perduok linkėjimus“, – kalbėjo Jolanta.
Po psichologo aš labai pasijutau tvirta.
„Po psichologo, – toliau pasakojo ji, – aš labai pasijutau tvirta. Iki to laiko man viskas slydo iš po kojų, o pradėjus bendrauti pasidariau labai stipri. Ir dabar žinau, kad bet kada galiu paskambinti, pasitarti, paprašyti patarimo.“
Paklausta, kas sunkiausiu gyvenimo momentu padėjo nepalūžti, Jolanta atsakė nedvejodama – vaikai. „Dėl vaikų, – pridūrė ji, – kovoju kaip liūtė, nes man jie yra svarbiausi gyvenime.“
Jolanta įsitikinusi, kad kiekvienas, susidūręs su sunkumais, turėtų ieškoti psichologinės pagalbos, nes tai išties padeda: „Nereikia bijoti. Reikia tik įeiti į kabinetą ir pabandyti pabendrauti su žmogumi. Pasižiūrėti, ką jis sakys. Aš, pavyzdžiui, įėjau, pamačiau žmogų ir tiesiog pradėjome kalbėtis. Pasijaučiau geriau.“
Projekto metu paslaugomis pasinaudojo beveik 1 tūkst. rajono gyventojų. Svarbiausia, kad kiekvienas dalyvis gali gauti jam reikalingą paslaugą – nuo įvairių paskaitų bei mokymų, psichologo konsultacijų iki šeimų klubo susitikimų, smagių renginių ar stovyklų. Tai pat organizuojami grupiniai susitikimai, kurių metu dalyviai mokosi geriau pažinti ir suprasti save bei savo vaikus, skatinami pasitikėti savo jėgomis, elgtis bendruomeniškai. Visos veiklos – tai būdas, padedantis sustiprėti emociškai ir dvasiškai, praturtinti savo vidinį pasaulį.
Daugiau „Žingsniai“ istorijų rasite - čia
„Žingsniai“ – Europos socialinio fondo agentūros (ESF) projektų sėkmės istorijų̨ konkursas. Rubrikoje pateikiame 10 ekspertų komisijos atrinktų istorijų apie tai, kaip projektai pakeitė konkrečių žmonių gyvenimus. Liepos antroje pusėje, paskelbę visas 10 istorijų, pakviesime portale 15min balsuoti ir išrinkti 3 savo mėgstamiausias.
