Kaip ir daugelis jaunų gydytojų specialistų, Dainius ir Donata Saulė šiuo metu dirba ne vienoje gydymo įstaigoje, ir net ne viename mieste. Tačiau dėl intensyvaus gyvenimo tempo nesiskundžia ir jaučiasi esantys savo vietoje. Pasak jų, ginekologija ir akušerija – viena iš tų medicinos sričių, kurios medikams suteikia daug progų džiaugtis.
„Čia dažniau verkiama iš laimės nei iš liūdesio – ašaras braukia net vyrai, kai išgirsta pirmą savo naujagimio klyksmą“, – sakė gydytojai ginekologai-akušeriai Donata Saulė ir Dainius.
Pokalbyje su 15min jie papasakojo, kodėl galimybę dirbti Vilniuje ar kitame didmiestyje iškeitė į darbą mažesniame mieste, ar vienoda profesija padeda jiems kaip porai ar labiau trukdo, ko pacientai neranda „Google“ paieškoje ir kodėl nereikėtų atidėlioti nėštumo.
„Mūsų gyvenime daug sostinių“
„Esame vyras ir žmona – gydytojų akušerių-ginekologų šeima. Juokaujame, jog abu kilę iš sostinės: Donata Saulė iš Vilniaus, Dainius iš Punsko – Lenkijos lietuvių sostinės, etninių Lietuvos žemių. Abu esame baigę Vilniaus universitetą, kur mokėmės medicinos, po to baigėme ir ginekologijos rezidentūrą. Tad turbūt nieko keisto, kad mūsų pažintis įvyko Lietuvos širdyje – Vilniuje“, – sako pora.
Jie neslėpė, kad nuo rezidentūros laikų buvo žingeidūs, norėjo daugiau išmokti, įgyti kuo daugiau patirties, todėl dažnai gauti darbo pasiūlymai virsdavo bemiegėmis naktimis, budėjimais...
„Būdami rezidentūroje papildomai taip pat dirbome Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – Akušerijos ir Ginekologijos skyriuose, po kiek laiko įsidarbinome ir į Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrių, kur dirbame iki šiol. Ilgai dirbome keliose ligoninėse vienu metu, tad kartais tekdavo dirbti ir po 14 parų per mėnesį, nepaisant to, kasdien dirbdavome ir dieninį darbą skyriuose“, – apie gydytojų rezidentų darbo metus atvirai pasakojo Donata Saulė ir Dainius.
Baigus rezidentūros studijas – Dainius gavo pasiūlymą dirbti tuo metu dar Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos centre (dabar tai – Respublikinė Klaipėdos ligoninė – 15min past.).
„Kadangi mus visuomet viliojo uostamiestis ir jūra, dar Donatos Saulės rezidentūros paskutiniais metais persikėlėme gyventi į Klaipėdą. Visą šį laiką abu dirbome ir Regioninėje Telšių ligoninėje. Džiaugiamės, jog dar 2020 m. kartu su skyriaus vedėju Tomu Lūža pradėjome dirbti čia, kur turime puikias galimybes tobulėti. Su skyriaus vedėju esame ne tik geri kolegos, nuolat padedantys vienas kitam, bet ir draugai. Ši ligoninė inovatyvi, skyriuje turime vieną naujausių echoskopų, naują videokolposkopą, taip pat nuolat atnaujinama operacinės įranga, todėl pacientams teikiamų paslaugų kokybė niekuo nesiskiria nuo didmiesčių ligoninių“, – apie Telšių ligoninę kalbėjo joje dirbantys Donata Saulė ir Dainius.
Kad Žemaitijoje esanti gydymo įstaiga geba konkuruoti, įrodo ir pacientų srautas. „Pas mus konsultuotis ir operuotis atvyksta ne tik telšiškės ir aplinkinių rajonų gyventojos, tačiau ir moterys iš Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Kauno, Marijampolės, Druskininkų, Lazdijų, net iš Vilniaus. Kartais šyptelime supratę, jog operacinės užimtumas dažnai didesnis nei didmiesčių stacionaruose“, – kalbėjo gydytojų ginekologų-akušerių pora.
Kurį laiką į darbą Telšiuose važinėję iš Klaipėdos, šiemet jie persikėlė ir dabar gyvena Žemaitijos sostinėje.
Konkuruoti netenka: abu dirba keliose gydymo įstaigose
Nors yra įgiję tą pačią specialybę, šiuo metu Dainiaus ir Donatos Saulės darbo diena skiriasi.
Dainius daugiausia dirba ir atlieka visas ginekologines operacijas, priima gimdymus ir atlieka cezario pjūvio operacijas Regioninėje Telšių ligoninėje, taip pat dirba privačiose klinikose Klaipėdoje bei Plungėje.
Tuo metu Donatos Saulė pacientes konsultuota klinikose Klaipėdoje, Plungėje ir Mažeikiuose, o Regioninėje Telšių ligoninėje atlieka dienos chirurgijos apimties ginekologines operacijas, priima gimdymus ir atlieka cezario pjūvio operacijas.
„Dar dirbu ir Lazdijų ligoninėje, kur ne tik konsultuoju pacientes, bet ir atlieku dienos chirurgijos apimties operacijas“, – apie tai, kad turint tiek pareigų skirtingose įstaigose, laiko konkuruoti tarpusavyje tikrai nelieka, pasakojo pašnekovai.
Paklausti, kodėl pasirinko būtent ginekologiją-akušeriją, abu vienbalsiai atsako: „Nes čia medicinoje dažniau verkiama iš laimės nei iš liūdesio – ašaras braukia net vyrai, kai išgirsta pirmą savo naujagimio klyksmą! Tai pirma mintis, kuri šauna į galvą, kai kas nors užduoda šį klausimą.“
Vis dėlto neslepia: pasirinkta medicinos sritis taip pat yra sunki, ne tik emociškai, bet ir fiziškai, tačiau laimės akimirkos neretai atperka visą nuovargį ir patirtą stresą.
„Sakyčiau, kad mūsų specialybė reikalauja ne tik psichologinio „imuniteto“ – šaltų nervų, greitų sprendimų, kantrybės, bet ir fizinės ištvermės. Užsisukus į budėjimų maratoną, kuriame – begalė bemiegių naktų, stovint prie operacinio stalo ar gimdyvės lovos, būna visko“, – apie savo profesiją kalbėjo Dainius.
Pasak Donatos Saulės, akušerija ir ginekologija – tai ne tik nėščiųjų priežiūra, vaisiaus echoskopijos, gimdymai, cezario pjūvio operacijos.
Tai taip pat – profilaktinės, o neretai ir sudėtingos ginekologinės konsultacijos (neretai per dieną tenka ne vieną sudėtingesnį rebusą išspręsti): „Nevaisingumo gydymas, ginekologinės endokrinologijos platybės, onkoginekologinių susirgimų diagnostika ir gydymas, estetinės ginekologijos galimybės ir galiausiai – tai chirurgija ir šiuo metu daugiausia minimaliai invazyvi. Ir visa tai apima akušeriją-ginekologiją – nors ir nelengvą, bet plačią specialybę, leidžiančią atrasti ir gilintis į įvairiausias sritis bei jose siekti maksimalių rezultatų.“
Bendra profesija, anot pašnekovų, labiau padeda nei trukdo. Vienas kitą jie sako suprantantys be žodžių. Be to, neretai kartu atlieka ir cezario pjūvio operacija, kuriose svarbi ne tik koncentracija, tikslumas ir greitis, bet ir abipusis supratimas.
Nepataria kliautis „Google“ rastais patarimais
Dirbdami tiek poliklinikose, tiek ir ligoninėje, Donata Saulė ir Dainius sako matantys įvairių pacientų. Nemaža dalis domisi ginekologija. Tačiau, anot pašnekovų, neretai patarimų ieško „Google“, kur atsakymai tikrai ne visuomet teisingi.
„Džiaugiamės, jog pacientai domisi ir vis labiau rūpinasi savo sveikata. Kita vertus, neretai pasiklysta informacijos džiunglėse, o kartais perteklinė ir ne visada tiksli informacija skatina nepasitikėjimą gydytoju, kuris tik įvertinęs moters būklę, geriausiai žino, kuris ištyrimo ar gydymo metodas yra tinkamiausias. Tad paciento bendradarbiavimas su gydytoju išties yra labai svarbus“, – sakė pašnekovai.
Anot jų, labai trūksta glaustos, tikslios ir paprastos informacijos apie moterims dažniausiai pasitaikančias problemas, kad jos laiku galėtų įtarti problemą ir kreiptis į gydytoją. Būtent tokią jie stengiasi pateikti savo „Instagram“ paskyroje.
„Neretai moterys vis dar galvoja, kad pas gydytoją reikia keiptis tik atsiradus problemai, nors ir matoma šviesa tunelio gale, tačiau vis dar per mažai kalbame apie profilaktiką. Esminis dalykas, kuris yra labai svarbus, kad moterys nepamirštų ir bent kartą metuose profilaktiškai pasitikrintų pas gydytoją akušerį-ginekologą“, – pabrėžė gydytojai ginekologai-akušeriai.
Nėštumus atideda „ateičiai“
Neseniai Lietuvoje nuskambėjo istorija apie 11-metę, kuri laukiasi kūdikio. Ginekologai sako pastebintys, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vaikų branda ankstėja.
„Nėštumų paauglystėje tikrai pasitaiko, tačiau pas mus tokių pacienčių kreipiasi nedaug. Dažniausiai pacientės kreipiasi dėl įvairių ginekologinių problemų – gausių mėnesinių, pilvo skausmo, šlapinimosi sutrikimų, pakitusių išskyrų iš makšties, libido sutrikimų. Visgi didžioji dalis pacienčių – vyresnės moterys, kurios tikslingai kreipiasi dėl jau diagnozuotų ginekologinių patologijų operacinio gydymo“, – sakė Donata Saulė ir Dainius.
Pasak jų, ryškesnė kita pasaulinė tendencija – vėlyvesni gimdymai.
„Tikrai pastebime, kad moterys yra linkusios atidėti nėštumą vėlesniam laikui, t.y. gimdo vyresnės – tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl nėštumai ir gimdymai tampa sudėtingesni, mažos rizikos gimdymų mažėja. Galime tik pasidžiaugti, kad pas mus Telšiuose antrus metus iš eilės gimdymų skaičius augo. Tačiau daugelio gyvenimai užsisukę į nesustabdomą karuselę, prioritetai dažniau suteikiami materialinėms vertybėms ir vis rečiau tenka sustoti. Aplik vis garsiau skamba pavojaus varpai dėl to, kas turbūt neišvengiama – liūdnai nuteikiančių demografinių rodiklių pasekmės ateityje bus didžiulės ne tik materialinei visuomenės gerovei, bet ir psichologinei sveikatai“, – kalbėjo Dainius.
Kaip sakė Donata Saulė, nemaža dalis moterų drąsiau vartoja kontraceptines priemones, o dalis vyrų ryžtasi atlikti vazektomijas.
„Tokių pacienčių, kurios kreipiasi dėl kiaušintakių perrišimo, būna, tačiau retai. Lietuvoje šią operaciją galime atlikti tik esant indikacijų, pvz., moteris kelis kartus gimdžiusi per cezario pjūvio operaciją, daugiau nėštumų nepageidauja, tad jai pakartotinos cezario pjūvio operacijos metu galima atlikti kiaušintakių perrišimą“, – apie kiaušintakių perrišimo operacijas paaiškino pašnekovai.
Ragina ieškoti pagalbos: moterys, jūs turite visas sąlygas kreiptis į gydytoją
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje nėštumo ir gimdymo priežiūra yra aukšto lygio. Jai priekaištų dažniausiai neturi pacientės ir jų artimieji. Tam pritaria ir medikai. Kas kita kalbant apie pogimdyminę priežiūrą. Tai, kad po gimdymo moters sveikatai skiriama gerokai mažiau dėmesio nei kūdikiui, kartais lemia ir tragedijas.
Apie tai, kad emocinė pagalba pagimdžiusiai moteriai egzistuoja tik popieriuje, neseniai rašė ir gydytojas psichiatras Vilius Ogenskas, su žmona rudenį susilaukęs antrojo vaikelio.
Ginekologai Donata Saulė ir Dainius teigia, jog tai nėra visiška tiesa. „Pogimdyminis laikotarpis, jo eiga, adaptacija po gimdymo priklauso nuo daugelio specialistų glaudaus darbo. Ir čia greičiau visuomenėje susiformavęs stereotipas, jog pagalbos nėra...
Po gimdymo stacionare visuomet moterimi rūpinasi visas skyriaus kolektyvas – gydytojai, akušerės, moteris gali gauti pagalbą visą parą. Išvykstant į namus iš ligoninės mes suteikiame visas reikiamas rekomendacijas dėl tolesnės ambulatorinės priežiūros, jei yra indikacijos, rekomenduojame kitų sričių gydytojų specialistų konsultacijas, taip pat informuojame apie pogimdyminės depresijos požymius ir suteikiame rekomendacijas kur moteris gali kreiptis.
Mūsų tikslas – suteikti individualizuotas rekomendacijas, kurios geriausiai atlieptų moterų poreikius. Svarbiausia yra jomis pasinaudoti, nes kartais pastebime, kad moterys po gimdymo apie jas pamiršta, kadangi visą dėmesį sutelkia į naujagimį. Todėl norime padrąsinti moteris ir patikinti: Lietuvoje jūs turite visas sąlygas kreiptis į gydytoją – tiek atsiradus nusiskundimų, tiek norint pasitikrinti profilaktiškai“, – sakė portalo pašnekovai.
Sulaukia netikėtų klausimų: tenka pasukti galvas!
Konsultuodami savo pacientus gyvai, ginekologai sako dažnai susimąstydavę, jog kai kuriuos dalykus kartoja nuolat. Todėl pradėjo galvoti, kaip tokią informaciją pateikti didesniam skaičiui žmonių. Taip gimė idėja kurti turinį „Instagram“ paskyroje.
„Apie tai galvojome jau senokai, tačiau dėl laiko stygiaus, kas, panašu, yra gydytojų realybė, mūsų audžiama mintis vis nuguldavo kažkur stalčiuje. Kadangi abu labai mylime savo darbą, savo konsultacijų metu stengiamės sukurti artimesnį, šiltesnį ryšį su pacientėmis. Mums patinka savo žiniomis dalintis su aplinkiniais, daug domimės savo specialybės naujovėmis, o galvoje nuolat kirbėjo mintis: „Kada, jei ne dabar?“ Taip pat nemažai raginimų ir palaikymo žodžių sulaukėme iš savo draugų bei kolegų – taip idėjos materializavosi ir atsirado mūsų @ginekologai.
Šioje paskyroje siekiame šviesti visuomenę, pateikti tik įrodymas pagrįstą medicininę informaciją, o taip pat parodyti gydytojų darbo kasdienybę bei pasidalinti kai kuriomis savo gyvenimo akimirkomis. Tikimės, jog socialiniai tinklai bus vienas tų įrankių, padėsiančių mums kurti sveikesnę ir atsakingesnę visuomenę“, – pasakojo Donata Saulė.
Pasak jos, gydytojui bendravimas socialinėje erdvėje taip pat praplečia akiratį, leidžia labiau išgryninti sveikatos sistemos „spragas“ ir imtis prevencinių veiksmų.
„Sekėjai kartais užduoda tokių klausimų, kurių net ne visuomet gali išgirsti savo kabinete. Pasitaiko ir tokių klausimų, į kuriuos norint atsakyti kartais tenka pasukti galvą, o tai ir daro mūsų darbą įdomų, juk medicina – begalinis galvosūkių rinkinys“, – neslėpė pašnekovė.
Nors kol kas ypač didelio sekėjų būrio nėra, esami itin aktyvūs – tuo labai džiaugiasi Dainius su Saule. „Kurdami savo paskyrą tikrai nesitikėjome tiek palaikymo! Labai džiaugiamės kiekvienu savo sekėju, geru žodžiu, pasidalinimu su draugais – tai mūsų variklis ir motyvacija nesustoti, tobulėti, domėtis, toliau dalintis medicinine informacija ir savo kasdienybės nuotykiais su savo auditorija, kuri kasdien vis didėja!“ – sakė jie.