Greta ir Renaldas grįžo į kaimą auginti ožkų: „Jos pačios šoka į automobilį, kai tik kur važiuojame“

Greta ir Renaldas visą gyvenimą augo kaime, todėl baigę mokslus mieste net nesuabejojo savo sprendimu grįžti atgalios ir ieškoti veiklos, kuri jiems būtų prie širdies. Taip nutiko, kad ta veikla tapo ožkų ūkis. Kaip pasakoja Greta, pirmoji ožkytė jų šeimą taip sužavėjo, kad šiandien jų turi visą būrelį.
Greta ir Renaldas augina ožkas
Greta ir Renaldas augina ožkas / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 2 Ožka Ūkis

„Pasimokę ir pagyvenę mieste supratome, kad mums ramybė kaime yra artimesnė. Įsikūrėme Kazlų Rūdos savivaldybėje, Bagotosios kaime, nuo šio pavadinimo kilo ir mūsų ožkų ūkio „Bagota ciba“ pavadinimas“, – pasakoja G.Vaicekauskaitė.

Asmeninio archyvo nuotr./Greta augina ožkas
Asmeninio archyvo nuotr./Greta augina ožkas

Ūkis prasidėjo nuo vienos ožkos

Moteris pasakoja, kad visas jos ir vyro gyvenimas bėgo šalia gyvūnų, todėl ir grįžus į kaimą kilo mintis savo veiklą sieti su jais. „Gyvūnus laikė tiek mūsų seneliai, tiek tėvai, tad malonūs prisiminimai paskatino ir mus pačius išbandyti ūkišką gyvenimą. Pradėjome svarstyti, kokius gyvūnus norėtume laikyti. Kodėl būtent ožkos? Sprendimą nulėmė ne tik tai, kad ožkų, mūsų manymu, apylinkėse buvo mažai, bet ir tai, jog jos meilios ir draugiškos“, – pasakoja Greta.

Pirmoji ožka Snaigė ūkyje atsirado neįprastai – mainų būdu – už tam tikrus Gretos vyro Renaldo atliktus darbus.

„Ji buvo likusi viena, nebeturėjo nė vienos draugės, nes bandą užpuolė vilkai. Tad taip viskas ir prasidėjo. Maždaug porą mėnesių Snaigė pas mus pagyveno viena, be kompanijos, bet, kadangi ožkos yra bandos gyvūnai, pradėjome ieškoti jai draugės. Tačiau taip nutiko, kad mums pasiūlė įsigyti visą bandą, tad namo grįžome su 12 ožkų ir šiandien jų turime 13“, – sako pašnekovė.

Ji priduria, kad daug žinių, kaip auginti ožkas, neturėjo, tad laukė išties daug iššūkių, pavyzdžiui, iš pradžių nė vienas iš šeimos narių nemokėjo ožkų pamelžti.

Asmeninio archyvo nuotr./Greta ir Renaldas augina ožkas
Asmeninio archyvo nuotr./Greta ir Renaldas augina ožkas

Šiandien „ši procedūra“, pasak Gretos, nesunki ir greita – užtenka ožkai skirti 10–15 minučių ir darbas atliktas. „Kad galėtume ramiai pamelžti ožkas, užtenka joms duoti maisto, tačiau pasitaiko visko – turime vieną kaprizingesnę ožką, kuri mėgsta pasispardyti“, – juokiasi pašnekovė.

Ožkų charakteris

Paklausta apie ožkų charakterį G.Vaicekauskaitė sako, kad jos gali būti labai lepios ir tuo pačiu reiklios, pavyzdžiui, pašarui – nevalgo nieko, kas nukritę ant žemės. „Taip pat jas būtina apsaugoti nuo lietaus vasarą – reikalinga pastogė, nes lietus ožkoms labai nepatinka. Na, ir jos yra didelės mėgėjos viską graužti, todėl būtinas aptvaras, kad apsaugotumėte turtą“, – sako pašnekovė.

Ji pasakoja, jog iš pradžių įsigytos ožkos buvo laukinukės ir reikėjo jas prisipratinti. „Kai pamatėme, kad tai pavyksta, buvome labai sužavėti jų meilumo ir draugiškumo – dabar jos pačios ateina ir glaustosi, myli tiek suaugusiuosius, tiek vaikus“, – sako Greta.

Būtent tai paskatino šeimą organizuoti įvairius žygius su ožkomis, fotosesijas ar tiesiog supažindinti su jomis vaikus.

„Iš pradžių su ožkomis bandėme susipažinti patys, o po kurio laiko pradėjau dalintis mūsų įvairiomis akimirkomis socialiniuose tinkluose. Pamačiau, kad tai žmonėms tikrai patinka – vis daugiau jų norėjo atvykti į mūsų ūkį. Ilgainiui gimė ir mobilus ūkis – ožkos vyksta į įvairius renginius ir puikiai jaučiasi naujose vietose, yra labai socialios. Dabar jos pačios net šoka į automobilį, žinodamos, kad kažkur važiuosime“, – pasakoja Greta.

Grįžti į kaimą ir imtis ožkų ūkio buvo vienas geriausių sprendimų.

Asmeninio archyvo nuotr./Greta ir Renaldas augina ožkas
Asmeninio archyvo nuotr./Greta ir Renaldas augina ožkas

Atostogų neturi

Kalbėdama apie rutiną ir ožkyčių priežiūrą Greta juokauja – atostogų tikrai neturi, tiksliau - visos atostogos yra su ožkomis. „Kas laiko ožkas, žino, kad jas reikia melžti tiek ryte, tiek vakare. Tai reikia atlikti laiku, nes jos laukia, kada tu ateisi. Svetimiems nesinori palikti šio darbo, nes ožkos pripranta prie savo šeimininkų“, – sako Greta.

O ką galima daryti su ožkų pienu? Ar tiesa, kad jis labai specifinio skonio? „Iš pradžių manėme gaminti įvairius gaminius iš ožkų pieno ne tik sau, bet ir pardavimui, bet ilgainiui šios minties atsisakėme. Sau gaminame įvairius sūrius, desertus, tortus ir kitus skanėstus. O jeigu kalbėtume apie ožkų pieno skonį, tai jis tikrai specifinis – reikėjo laiko, kad priprasčiau. Tačiau šiandien galiu pasakyti, kad man tikrai skanu“, – juokiasi Greta.

Ji priduria, jog pasirinkimas grįžti į kaimą ir imtis ožkų ūkio buvo vienas geriausių sprendimų – ne tik dėl ramybės, bet ir dėl gryno oro ir miško. „Man, kaip kaimo vaikui, galimybė būti miške yra tikras malonumas – čia gimsta pačios įdomiausios idėjos ir atrakcijos su ožkomis“, – pasakoja Greta, besitikinti, kas vis daugiau žmonių ne tik pamils ožkas, bet ir leisis į pasivaikščiojimus kartu su šiais mielais gyvūnais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis