„Mano gyvenimo tikslas – šviesti žmones sveikos gyvensenos klausimais. Todėl visuomet raginu juos keisti gyvenimo būdą, daugiau judėti, vaikščioti, keisti mitybos įpročius, atsisakyti žalingų įpročių.
Kūno terapija mano gyvenime atsirado prieš 19 metų ir nuo to laiko tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. 2012 m. su žmona įkūrėme ekologinį vaistažolių ūkį, kuriame auga arti 300 vaistažolių rūšių. Tai didelė mūsų aistra, kuri dar ir suteikia galimybę sveikatinti žmones. Iš užaugintų bei specialiai paruoštų vaistažolių gaminame įvairias arbatas, užpilus, tepalus, tinktūras”, – taip save pristato centro tinklapyje gydūnas.
Ten pat galima pamatyti daugybę diplomų, rodančių sritis, kuriomis jis domėjosi. Jo taikomos metodikos vertinamos nevienareikšmiai, tačiau pats gydūnas dėl to nesuka galvos: esą tai tik dar labiau skatina daryti tai, ką darąs. O žmonės rašo atsiliepimus apie užliejusią ramybę, atsipalaidavimą ar net stulbinamas dvasines patirtis, kurias patyrė jo masažo metu.
– Esate minėjęs, kad jūsų gyvenimas ėmė keistis po traumos, per kurią netekote akies. Kas tuo metu vyko?
– Dirbau garaže ir eidamas užkliuvau už kablio, kuris pataikė į kairę akį. Kairė pusė vyrams moteriška. Tuo metu dar buvau toli nuo visų šių dalykų, tačiau ta pusė man kentėjo. Dar būdamas vaikas buvau nusikirtęs būtent kairės kojos nykštį.
Su pirmąja žmona išsiskyrėme nuotoliniu būdu. Ji atsiuntė skyrybų dokumentus elektroniniu paštu, kai buvau išvykęs uždarbiauti, kaip ir daugelis tuo metu, į užsienį. Iš tiesų tiesiog bėgau nuo savęs.
Dabar už tai esu jai labai dėkingas, nes tuomet man atėjo patvirtinimas, kad esu ne ten, kur turėčiau būti. Ir būtent šios patirtys mane atvedė ten, kur dabar esu ir esu laimingas.
– Ir supratote, kad galite jausti ir matyti daugiau nei kiti?
– Iš tiesų kažkokiu būdu pradėjau jausti ir matyti daugiau. Ir turėjau galimybę įsitikinti, kad tai, ką jaučiu apie žmones, yra tikra. Mano potyriai susiję tik su žmogaus savijauta ir sveikata. Kai pas mane žmonės ateina su klausimais, kurioje vietoje namą statyti, siunčiu ieškoti kito „burtininko“. Arba jeigu klausia, į kurią pasaulio šalį lovos galvūgalį pasukti, patariu pasiskaityti feng šui patarimus.
Jeigu dabar iš mūsų atimtų internetą, mobiliuosius telefonus, esu tikras, kad po 50 metų mes bendrautume mintimis.
Taip pat jaučiu, ką galiu daryti ir ko negaliu. Jeigu jaučiu, kad man negalima liesti žmogaus, ir nedarau to, nes bus negeras rezultatas.
Dėl savo sugebėjimų abejojau metus ar dvejus, tačiau nuolat ateidavo patvirtinimai, kad neklystu. Kai ką nors pasakydavau žmonėms, šie klausdavo, iš kur aš žinau.
Esu bendravęs su prof. Jurgiu Brėdikiu. Kartą jis atsiuntė man žmogaus nuotrauką ir paprašė įvardinti, kas jam yra. Aš įvardijau jo ligą ir galimas pasekmes. Tačiau J.Brėdikis mane apgavo – tai buvo mirusio žmogaus nuotrauka. Aš to nepajaučiau, tačiau priežastį, dėl kurios jis mirė, įvardijau teisingai.
Kaip tai vyksta, aš nežinau. Manau, kad jeigu kiekvienas žmogus daugiau dėl savęs padarytų, pasivalytų savo sielą, galėtų jausti tą patį. Jeigu dabar iš mūsų atimtų internetą, mobiliuosius telefonus, esu tikras, kad po 50 metų mes bendrautume mintimis. Deja, šiuolaikinis komfortas mus bukina, jis visiškai neskatina vystyti savo sugebėjimų. Mes net vietos be GPS jau neberandame.
– Kas vyksta su žmonėmis jūsų masažo metu? Jūs juos gydote?
– Ne, tikrai negydau. Negaliu atsakyti į klausimą, kas vyksta prisilietimo metu. Žmogus pats pasiima iš mūsų susitikimo tai, kas jam tuo metu svarbu, išsineša pagrindinį savo širdies norą. Jis suvokia, kad tikrai nori pakeisti santykį su kokiu nors kitu žmogumi, su pačiu savimi, su aplinka, išmesti kokią nors emociją, negatyvų požiūrį, tamsą ir pasikviesti daugiau laimės, šilumos, meilės, gerumo, saugumo.
Tai tiesiog įvyksta. Tai neįvyksta šimtu procentų. Kartais suvokimas ateina gerokai vėliau, ir nei pirmu, nei antru atveju aš čia visiškai nieko dėtas. Viską daro pats žmogus.
Žmonės miega. Jie tenkina savo biologinius poreikius, dauginasi, ir viskas. Jie visiškai nesidomi, kas vyksta jų viduje.
Žmonės dabar mėgsta lankytis įvairiuose seminaruose, vyksta į Indiją, Kiniją, Tibetą ar dar kur nors, medituoja ten, tačiau savęs taip ir neranda. O tam net nereikia kažkur važiuoti. Tu esi čia ir šventa vieta yra tavyje. Iliuzija, kad jeigu aš nuvyksiu kur nors į šventą vietą, pats nušvisiu.
– Nors sakote, kad negydote, visgi įtariu, kad žmonės dažniausiai ateina dėl sveikatos.
– Iš tiesų taip, tačiau aš tikrai negaliu jų išgydyti. Žmogus turi suvokti, kad jis pats atsakingas už save. Aišku, dažnai žmogus yra silpnas, todėl jam reikia padėti, dažniausiai tiesiog išspardyti užpakalį – su meile ir šiluma, kad atsibustų jo vidus, jo siela.
Žmonės miega. Jie nesąmoningi. Jie tenkina savo biologinius poreikius, dauginasi, ir viskas. Jie visiškai nesidomi, kas vyksta jų viduje, nereaguoja į pirminius simptomus, o vėliau ieško gydytojo ir reikalauja išgydyti.
Aš nesu nusiteikęs prieš šiuolaikinę mediciną, ji daro stebuklus, tačiau iš pradžių žmogus turi pats jausti, kas su juo vyksta. Jei kažkas negerai, gal reikia pakvėpuoti, pabūti gamtoje, mankštą padaryti, nueiti į bažnyčią ir pan.
O labai dažnai skauda ir sielą – žmogus neranda savęs, nerealizuoja. Todėl dabar tiek daug depresijos. Neseniai turėjau labai stiprių patyrimų. Atėjo žmogutis, kurio kūnas nuo depresijos buvo toks surakintas, kad buvo kietas kaip rąstas. Ir ką mes darėme? Masažavome jam kryžkaulį.
Ne veltui ta kūno dalis laikoma žmogaus fundamentu, labai dažnai net kai skauda galvą, problema slypi ten. Už pusantros valandos, kai mes baigėme, paklausiau, kaip jis jaučiasi. Žmogus pasakė, kad paskutinį kartą tokią būseną jautė būdamas 18-kos. Dabar jam per 50, taigi beveik 30 metų jis gyveno tokioje nenormalioje būsenoje.
O nuo būsenos priklauso visa mūsų aplinka. Žmonės man rašo, kad po masažų, kai išlaisvėja jie patys, jų gyvenime labai smarkiai viskas keičiasi, pasikeičia į gera jų santykis su aplinkiniais ir aplinkinių santykis su jais. Ir kartais pasikeitimai tokie dideli, kad žmonės negali tuo patikėti.
Labai seniai pas mane buvo atėjusi moteris, kuriai buvo, berods, 88 metai. Ji atvyko konsultacijai, diagnostikai, vaistažolėms, dėlių terapijai. Tačiau išėjo taip, kad jai padarėme širdies masažą – masažavome krūtinę, veidą ir galvą.
Emocija, kurią joje pamačiau, man priminė mamą, kuri išėjo po septynių dienų komos. Atsimenu, kad kai prie jos prisiliesdavau ir švelniai ką nors masažuodavau, ji nušvisdavo vidine šviesa, nors, regis, žmogus guli kaip daržovė. Mes labai gerai sutarėme su mama, ir aš buvau labai laimingas, kad ji išėjo gana lengvai.
Vidinė šviesa, kurią skleidė po masažo ta moteris, buvo labai panaši. Senolė stovėjo su tekančiomis ašaromis ir tarė: „Bent prieš mirtį tai pajutau.“ Ką pajuto ši moteris, turėjusi sėkmingą gyvenimą, daugybę vaikaičių, su vyru išgyvenusi 60 metų? Ji pajuto kažką, ko mes negalime pačiupinėti.
– Tačiau sutikite – visi žmonės nori būti laimingi ir kokiais nors būdais stengiasi to pasiekti. Kita vertus, taip, darbai, atsakomybės pareigos mus įsuka kaip voveres rate. Kaip iš jo išlipti?
– Neįsivaizduoju, nėra recepto. Gal tai, ką darai, reikia daryti su meile. Net jeigu tu esi šlavėjas, eik ir šluok tą gatvę su meile. Kito varianto nėra. Reikia pasijusti laimingam ten, kur tu esi. Jei protas sako, kad esi ne ten, tuomet ieškok savęs. Ieškok kokio nors pomėgio, sau prasmingos veiklos.
Mums viskas primesta – įstatymai, mokslai, gyvenimo būdas. Žmogus nuolat dėl ko nors gyvena – dėl vaikų, bendrų kreditų, kitų pareigų, o jo paties nėra. Jis negyvena dėl savęs, net nemato savęs. Taip, mes visi esame įsprausti į tam tikrus rėmus.
Reikia pasijusti laimingam ten, kur tu esi. Jei protas sako, kad esi ne ten, tuomet ieškok savęs.
Aš irgi turiu žiūrėti į laikrodį. Tačiau aš darau tai, kas man patinka ir jaučiuosi laisvas tame. Man nereikia nuo aštuonių iki penkių dirbti nemėgiamo darbo nesulaukiant, kada galėsiu eiti namo. Tačiau dažnai žmonės tame nepasitenkinime gyvena visą gyvenimą. O kiekviena emocija turi savo organą. Kiekvienas raumuo turi savo organą. Ir kiekvienas raumuo turi savo emociją.
Atrodytų, žmogus toks išmintingas, bet tuo pačiu pats kvailiausias iš visų gyvūnų, nes nėra nė vieno gyvūno, kuris naikintų savo paties rūšį. Lapės susirinko ir puola vilką, tačiau jos nepuola viena kitos kaip žmonės. Ir dėl ko viskas? Dėl pinigų, šlovės, garbės, pasipūtimo, vidinio ego.
Aišku, pasaulis yra materialus, ir tu niekur nedingsi. Reikia ir valgyti, ir turėti stogą virš galvos, ir degalų prisipilti į automobilį, bet turi būti balansas: diena–naktis, dvasingumas–materializmas. Jeigu pakrypstame tik į dvasingumą, „važiuoja stogas“, tai taip pat negerai. Turime rasti viduriuką.
Žmogus toks išmintingas, bet nėra nė vieno gyvūno, kuris naikintų savo paties rūšį.
– Daugelis jums paprieštaraus – bepigu jums taip kalbėti. Tačiau ne visiems pavyksta pomėgį paversti darbu.
– O kas neleidžia susikurti tokį gyvenimą, atrasti tokią veiklą, kuri jį džiugintų? Pasikartosiu, mes nuolat gyvename dėl kažko kitko, bet ne dėl savęs.
Neseniai turėjau porą, kuri pas mane atėjo havajietiško lomi lomi masažo. Jie prieš pusmetį buvo susižadėję ir už dviejų mėnesių jau turėjo būti vestuvės. Po kelių masažų jie pasakė, kad skiriasi. Pagalvojau – ačiū Dievui, kad jie per tą prisilietimą jau dabar suprato, jog nėra vienas kitam skirti. Įsivaizduokite, kiek dabar tas vyras man turėtų sumokėti už bendrus kreditus, vėliau alimentus vaikams ir t. t. (šypsosi). Tiesiog jie būtų sugadinę sau tam tikrą gyvenimą laikotarpį.
Kitas pavyzdys. Ateina sėkminga, užsispyrusi moteris, tarp kojų – du kiaušiniai. Ji mano viską žinanti, bet iš tiesų jaučiasi blogai: ją kamuoja įvairūs skausmai, nerimas, fobijos, santykiai su vyru blogi. Aš jos klausiu: „Jeigu tavo susikurtas pasaulis, kaip tu sakai, yra tobulas, kodėl tau blogai?
Tas tankas, kuriuo važiuoji, jau baigia subyrėti, bet tu vis tiek jo nepalieki, dar pati stumi į kalną, nes vidinis ego sako – juk aš esu stipri ir protinga, aš viską galiu. Atsiprašau, bet tu esi tiesiog kvaila, užsispyrusi ir kategoriška, susikūrusi pasaulį, kuriame tau skauda.“ Protas yra didžiausias mūsų priešas.
Gal ne veltui sako, kad kvailiausi žmonės – laimingiausi.
– Kuria prasme?
– Ta, kad nemokame jo panaudoti teisingai. Buvo pas mane analitikė – viso pasaulio rinkas analizuoja, viską žino, bet gyvena kančioje. Gal ne veltui sako, kad kvailiausi žmonės – laimingiausi. Ar verta būti protingu, bet nelaimingu? Gal geriau būti kvailiu arba protą panaudoti taip, kad pasijaustum laimingas, kad atrastum meilę, šilumą ir ramybę savo viduje?
Ir Dalai Lama yra pasakęs: „Nesuprantu žmogaus. Jis visą gyvenimą dirba, kad uždirbtų daug pinigų, o po to visus pinigus išleidžia sugadintos sveikatos gydymui.“
Mes darome gyvenimą labai sudėtingą – to negalima, ano, reikia daryti taip, anaip... Mums nuo vaikystės kalė, kuo turime būti ir kaip turime elgtis. Taip ir užaugome kalėjime. Aišku, būtina laikytis bendrų visuomenės normų, tačiau turime atrasti laisvę ir meilę savyje. Niekas negali užginčyti, kad mylėti yra nuodėmė, bet kodėl mes nemylime?
Dažnai sakoma – aš myliu visus žmones. Tačiau kodėl ta besąlygiška meile nemyli to, kuris dabar stovi priešais tave? Įsivaizduokite, jeigu mes visi vieni kitus taip mylėtume, ar būtų vagysčių, plėšimų, žudynių, karų? Tikrai ne. Taigi gal laikas sustoti ir pamąstyti apie tai?
– Ir palinkėti vienas kitam tik visko geriausio?
– Žodžiai ir mintys iš tiesų turi didžiulę galią. Kai man prieš 30–40 metų pasakodavo, kad žmonės gali muštis energiškai, patiesti ant žemės nematomu smūgiu, sakydavau – baikite kalbėti nesąmones. Tačiau iš tiesų tarp mūsų vyksta daug daugiau sąveikų, nei mes jaučiame. Mano žmona nusisukusi gali tiksliai pasakyti, kurioje vietoje ties jos kūnu pakelta mano ranka, nors aš esu nuo jos per 10 metrų. Juk ta pati aura – jokia mistika. Tai elektromagnetinis laukas – įrodyta mokslo.
Kai man pasakodavo, kad žmonės gali muštis energiškai, sakydavau – baikite kalbėti nesąmones.
Papasakosiu tokį atvejį. 20 metų nevalgiau mėsos. Tačiau maždaug prieš dvejus metus su žmona buvome Graikijoje, ten mus įkalbėjo suvalgyti ėrienos. Nuo to karto retkarčiais pavalgydavau ėrienos. Prieš keturis mėnesius su viena mergina, kuri taip pat užsiima masažais, sutarėme, kad vienas kitam padarysime masažą. Ji pati valgo tik žoles.
Darydama masažą ji vis šnibždėjo: „Rimantukai, to toks gerutis, nežudyk gyvuliukų, nevalgyk mėsytės.“ Galvoju, ką ji čia daro. Ji taip būrė, būrė, galiausiai pabaigė. Tuomet aš jai pradėjau daryti masažą, ir jau po dešimties minučių man taip užspaudė gerklę, krūtinę ir skrandį, kad tęsti masažo nebegalėjau.
Vos nuėjau iki mašinos. Kol parvažiavau iki namų, tiesiog cypiau iš skausmo. Visą naktį prasikamavau, skambinau žmonai, ką daryti, kuri buvo tuo metu išvykusi. Jaučiausi mirštantis. Ji ragino važiuoti į ligoninę, bet aš atsisakiau. Gėriau vaistų, bet niekas nepadėjo.
Galiausiai paryčiais užmigau. Kai atsibudau, visi simptomai buvo išnykę. Net nesupratau, kas čia buvo. Tai pasakodamas noriu pasakyti, kad mūsų žodžiai ir mintys tikrai turi labai didelę galią. Jos palinkėjimas nevalgyti mėsos man išėjo per skausmą, kad aš kažką dėl savęs padaryčiau. Dabar vėl nevalgau mėsos.
Po šio įvykio tris dienas vaikščiojau tarsi pėdomis nesiekdamas žemės, buvo labai lengva būsena. Ir kitą dieną per tris valandas į mano masažus užsirašė 40 žmonių, telefonas tiesiog kaito. Taigi patariu žmonėms nemesti žodžių į aplinką neatsakingai, nes žodis yra labai stipru. Tai, ką aš išgyvenau, yra akivaizdus įrodymas, kad jie veikia.
SVARBU. Kai publikacija buvo rengiama 15min, tada dar neturėta informacijos – ji pasirodė 2019 m. pabaigoje (tekstas publikuotas 2019 m. sausį – red.). Masažuotojas kaltinamas seksualiai ir šiurkščiai priekabiavęs prie klienčių masažų metu. Pats R.Petravičius kaltinimus neigia.
DAUGIAU: Konfliktas sostinėje: vyro ramybę trikdo medituojantys kaimynai – ir šaukia, ir loja
