Ilgą laiką ji priešinosi savo pašaukimui ir medicinos studijas pradėjo būdama tik trisdešimties. Šiuo metu D.Tikniūtė baigia paskutinius rezidentūros metus Kauno klinikose ir prisideda prie „Kauno hospiso namų“ veiklos.
Atsiradimas hospise – tėčio dėka
„Kauno hospiso steigėja ieškodama pirmojo gydytojo kreipėsi į mano tėtį. Baigusi medicinos studijas ir pradėjusi rezidentūrą, kurių metu auginau savo trečiąjį vaiką, kuriam laikui šias garbingas pareigas perėmiau“, – apie atsiradimą „Kauno hospiso namuose“ pasakoja gydytoja.
D.Tikniūtė teigia, jog medicinos darbuotojo dalia bet kokioje įstaigoje nėra lengva. „Jaučiu, jog hospise atsiskleidžia mano stipriosios savybės ir noras būti drauge su žmonėmis sunkiausiu jiems momentu – ima viršų“, – teigia moteris.
Šiuo metu didžiąją laiko dalį ji skiria paskutiniams rezidentūros studijų metams. Tačiau, tuo metu, kai augino vaikelį ir daugiau dėmesio galėjo skirti hospisui, darbo dienomis vakarais ir savaitgaliais važiuodavo pas pacientus į namus.
„Atlikdavau bendrąją apžiūrą, pagal nusiskundimus aptardavome tolimesnį gydymą ir priežiūrą tiek su sergančiuoju, tiek su artimaisiais,“ – apie darbą „Kauno hospiso namuose“ pasakoja D.Tikniūtė pridurdama, jog vieniems „namams“ skirdavo ne mažiau vieną valandą savo laiko.
„Be abejonės intensyvus darbas vykdavo ir paprasčiausiai konsultuojant telefonu. Su pacientais ir jų artimaisiais kalbėdavomės ne tik apie priežiūrą, bet ir baimes, viltis“, – teigia gydytoja.
Kuo skiriasi darbas ligoninėje ir hospise? Gydytoja sako, jog ligoninėje nėra vietos natūraliam žmogaus išėjimui. „Ligoninėje privalai siekti išgydymo bet kokiu atveju. Hospise – susiduri su realybe, jog žmogaus išgydyti nebegali ir turi pasiryžti eiti drauge su tokiu, koks jis yra, iki pat pabaigos“, – pasakoja moteris.
Hospise – susiduri su realybe, jog žmogaus išgydyti nebegali ir turi pasiryžti eiti drauge su tokiu, koks jis yra, iki pat pabaigos.
Pagrindiniai hospiso veikėjai – pacientų artimieji
„Hospiso pacientams labai svarbus paprastas žmogiškas bendravimas. Didžiąją laiko dalį su jais kalbamės apie visiškai kitus dalykus nei vaistai ar priežiūros metodai“, – teigia gydytoja.
Anot jos, todėl artimieji yra pagrindiniai hospiso namų veikėjai, nes būtent jiems tenka didžioji dalis pacientų priežiūros. Slaugytojos gali dirbti paromis, o artimiesiems gali tekti budėti metais.
Trūksta pastovios slaugos
Pasak medikės, hospise netrūksta gydytojų pagalbos, nėra medicinos priemonių stygiaus. Tačiau nevisada galima pasiūlyti pacientams nenutrūkstamą slaugą.
„Hospiso stacionaro dėka pacientų artimieji galėtų atsikvėpti būdami tikri, kad jų šeimos nariu bus tinkamai pasirūpinta. Patalpos reikalingos pacientams, kurie fiziškai negali likti vieni savo namuose, ar artimiesiems reikalingas atokvėpis, kur jie saugiai ir oriai patikėtų mums savo artimąjį. Kartu pastate funkcionuotų ir dienos centras bei mobilių komandų į namus bei talkinančių savanorių centrai“, – teigia D.Tikniūtė ir priduria, jog darbas „Kauno hospiso namuose“ jai suteikia laimės ir didžiulės garbės.
Tęsia bendradarbiavimą ir kviečia prisidėti parama
Ypatingas paslaugas teikiantys „Kauno hospiso namai“ bendradarbiauja ir su verslu. Tokios partnerystės padeda užtikrinti įstaigos veiklą. Jau antrus metus Kauno hospisas tęsia bendradarbiavimą su vilnos gaminių įmone „Flokati“. Todėl visą lapkritį įsigydami vilnos gaminių paremsite hospisą, nes nuo kiekvieno pirkinių krepšelio sumos 2 procentai skiriami paramai.
„Norime atkreipti dėmesį į šią organizaciją ir svarbų darbą, kurį jie atlieka. Manau turime būti susitelkę, ne tik per didžiąsias šventes. Ne vienas turime ar esame turėję sunkiai sergantį artimąjį. Žinome kaip nelengva tuo metu būna tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tad labai svarbu, kad yra kas tokiu sunkiu metu gali pagelbėti”, – kalbėjo vilnos gaminių įmonės vadovė Asta Kančelskienė.
