Baisią žinią sužinojo telefonu
Jonas gerai prisimena tą dieną – birželio 8-oji. Jis pats buvo išvykęs į Vilnių, taigi šoką sukėlusią žinią sužinojo telefonu. „Jei būčiau namie, gal ir nebūtų manęs gyvo, nes ten, kur aš miegodavau, iš tos vietos nebuvo likę nieko“, – teigė vyras.
Gaisras kilo naktį – maždaug po trečios valandos. Tuo metu trijų aukštų name nakvojo Jono sūnaus šeima. 15-mečiai dvyniai su tėvu miegojo antrame aukšte. Vyras atsibudęs pajuto dūmų kvapą. Atsikėlęs jis pamatė, kad dega virtuvė. Pasak Jono, sūnus nubėgo į mašiną pasiimti gesintuvo, o kai sugrįžo, jau nebuvo galima į namą įeiti.
Ugniagesiams teko gelbėti žmones
Atvykus ugniagesiams, trijų aukštų namas degė atvira liepsna, pro antro ir trečio aukšto langus veržėsi ugnis. Ištraukiamosiomis kopėčiomis ir gelbėjimo virvėmis iš antro aukšto balkono ugniagesiai iškėlė 15 metų dvynius – negalią turinčią mergaitę ir jos brolį – bei jų mamą.
Kol ugniagesiams pavyko užgesinti liepsną, išdegė antro ir trečio aukštų patalpos, sulieti vandeniu baldai bei namų apyvokos daiktai, drabužiai, nudegė ir nuardyta stogo dalis, grindys, durys, langai. Tris vaikus auginanti šeima liko be pastogės.
„Kadangi namas mūrinis, liko tik sienos, visa kita reikėjo atstatyti iš naujo ir pradėti gyvenimą nuo nulio. Kita vertus, galėjo viskas baigtis daug blogiau, svarbiausia, kad visi liko gyvi ir sveiki“, – atsiduso pašnekovas.
Pasak ugniagesių, gaisro židinys buvo virtuvėje – greičiausiai kaltas tinklo skirstytuvas, į kurį buvo įjungti du šaldikliai. Iš skirstytuvo ir šaldiklių po gaisro neliko nieko, tik metalinės dalys.
Padėjo geri žmonės
Šiuo metu šeima gyvena dar ne iki galo atstatytame name. „Neatstatytas trečias aukštas, dar ne visi langai pakeisti, bet svarbu, kad yra lubos, sienos, baldai. Jau galima jame gyventi. Kol atstatėme namą, teko glaustis pas draugus ir pažįstamus. Mano amžius jau nelabai leidžia rūpintis statybomis – viskuo rūpinosi sūnus, organizavo darbus“, – aiškino Jonas.
Namo atstatymo darbai buvo įmanomi tik dėl žmonių aukų ir kitokios paramos. Visą darbingą amžių gydytoju dirbusio Jono pensija – 340 eurų, tris vaikus auginantis sūnus taip pat uždirba nedaug. Pirmieji į pagalbos šauksmą atsiliepė kaimynai. Žmonės surinko 1050 eurų. Kaimynai taip pat davė vaikams rūbų, patalynės, dvi lovas, sofą, lėkščių. Maltos ordino Kaišiadorių tarnyba skyrė skalbimo mašiną, šaldytuvą. Padėjo ir Kaišiadorių savivaldybė, skyrusi vienkartines pašalpas Jonui ir jo sūnui.
Toliau sekė įvairūs fondai ir organizacijos – „Norfos“ labdaros ir paramos fondas, kurį įsteigusi „Norfos mažmena“, „Bėdų turgus“ , ortopedinių prekių įmonė „Pirmas žingsnis“ ir t.t. Neatsiliepė, pašnekovo teigimu, tik nė vienas iš Seimo narių, į kuriuos taip pat buvo kreiptasi pagalbos.
„Esame be galo dėkingi visiems, kurie ištiesė mums pagalbos ranką gaisro metu ir po gaisro. Be šios paramos nebūtų jokių šansų atstatyti namą. Nuostabu, kad yra gerų žmonių. Todėl nederėtų skųstis – reikia džiaugtis gyvenimu, kol esame gyvi ir sveiki“, – svarstė pašnekovas.
