Daugelis mūsų nori gyventi geriau, laisviau, smagiau, patirti daugiau laimės, meilės, sėkmės, bet susidūrę su gyvenimo iššūkiais tepasakome: „Taip jau lemta“. Ar šitaip giliai savyje „nemaitiname“ tikėjimo, kad esame kažko neverti? Penkerius metus saviugdos konsultacijas, seminarus ir stovyklas vedanti I.Žigonė minčių galios pagrindu kuria savo gyvenimą tokį, kokio norinti, ir neslepia, kad viskas vyksta daug geriau, nei ji tikisi.
„Ten, kur nukreiptos mūsų mintys – ten teka energija. Kur teka energija – tai galiausiai materializuojasi“, – 15min GYVENIMUI sako I.Žigonė ir priduria, jog visiems būtų pravartu nepamiršti šio dėsnio. Anot jos, užuot leidę gyvenimo įvykiams vykti nesąmoningai, galime tapti sąmoningais savo gyvenimo kūrėjais.
– Ieva, kas jums yra sąmoningumas, sąmoningas gyvenimas?
– Man sąmoningumas yra sąmoninga reakcija į aplinką, sąmoningas galvojimas, sąmoningas savęs – savo minčių, būsenų, žodžių, elgesio – stebėjimas ir kryptingas jų valdymas. Sąmoningumas yra susijęs ir su sąmoningu vartojimu – informacijos, maisto, pramogų. Manau, jog šių dalykų kombinacija veda į sąmoningo gyvenimo kūrimą.
– Esate minėjusi, jog sąmoningumu domėtis pradėjote prieš dešimt metų, susipažinusi su savo vyru. Kaip per šį laiką kito jūsų suvokimas apie save, aplinką?
– Be abejo, jis kito. Per tą laiką sparčiai tobulėjau, patyriau daug atradimų. Pavyzdžiui, pradžioje maniau, jog užtenka tiesiog nukreipti mintis norima linkme, kad vyktų tai, ko nori, tačiau nesupratau, kad labai svarbu ir gebėti valdyti save. Tik vėliau, susipažinusi su emocijų valdymo, paleidimo technikomis ir kaip jos tarnauja sąmoningame realybės kūrime, suvokiau, kaip man to trūko.
Dabar gyvenu taip, jog kiekvieną dieną stengiuosi atrasti kažką nauja. Niekada nesustoju mokytis, augti, tobulėti. Stengiuosi atrasti, kaip savo gyvenime sukurti dar daugiau laisvės, meilės, klestėjimo – ir ne tik sau.
Anksčiau man buvo įdomesnės asmeninio augimo temos, dabar man svarbiau, kaip aš, būdama sveika organizmo ląstelė, galiu prisidėti prie bendro organizmo – Žemės planetos – sveikimo. Manau, kiekvienam sąmoningam žmogui galiausiai tampa aktualu ir svarbu prisidėti prie planetos gerovės.
– Daug kalbate apie tai, kaip pasitelkusi minčių materializaciją, sąmoningą realybės kūrybą susikūrėte savo gyvenimą tokį, kokio norite. Kas tai per įrankiai? Ar jais gali naudotis visi?
– Taip, tuo gali naudotis visi, kadangi filosofija, kuria vadovaujuosi, skatina gyventi ne automatiniame režime, o kryptingai ir sąmoningai kurti savo gyvenimo vizijas bei elgtis taip, kad jos taptų realybe.
Tačiau daugelis žmonių net neleidžia sau pasvajoti apie tai, kaip galėtų atrodyti jų gyvenimas. Nors nuo to ir reikėtų pradėti – leisti sau pagalvoti, kaip galėtų atrodyti tas idealus gyvenimas, kai nereikėtų įtikti kitų lūkesčiams ar tiesiog suktis išgyvenimo fazėje. Kaip galėtų atrodyti ideali diena, savaitė ar kasdienybė apskritai, kad iš tikrųjų jausčiausi gyvenantis gyvenimą.
Kai mes leidžiame sau išsikelti tikslą, viziją, bent jau mintyse įsivaizduoti tą idealią realybę, tampame pasirengę pradėti kurti veiksmų planą, kad prisitrauktume tai į savo gyvenimą.
Dabar kaip tik vedu internetinį kursą, kuriame žmonės atliko pirmą žingsnį savo svajonės link. Vieni, pavyzdžiui, susikūrė verslo logotipą, nors dirba kitą darbą, kiti išvyko apžiūrėti žemės sklypų, nes svajoja turėti sklypą gamtoje. Pamenu, kai mes su vyru svajojome apie nuosavą būstą, vykdavome į baldų parduotuves apžiūrinėti ir rinktis baldų, nors būsto dar neturėjome.
Tokių mažų žingsnių esmė yra ta, kad tokiu būdu mes susikuriame būseną, kad jau yra taip, kaip mes svajojame; deklaruojame Visatai, kad esame tam pasirengę. Tuomet ir realybė po truputį pradeda prisitaikyti prie mūsų spinduliuojamos energijos. O jei mes tik svajosime, vizualizuosime (nors tai yra labai svarbu ir galinga), tačiau neatliksime jokių veiksmų tos svajonės link, niekas nepasikeis.
– Svajoti ir veikti – to pakanka?
– Esu tikra, jog mūsų realybė atspindi tai, kas vyksta mūsų viduje, todėl, norint keisti realybę, labai svarbu keisti ir save. Kitaip tariant, kol netransformuosime savo asmenybės, mažai tikėtina, kad keisis ir mūsų išorinis pasaulis.
Bėda ta, kad dažnai žmonės nenori prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą: jie skundžiasi, kaltina išorines aplinkybes, tėvus, partnerius ar valdžią, kad jiems nesiseka, yra pikti, pavydūs. Ir tiesiog nepastebi, kad su tomis negatyviomis emocijomis ir nuostatomis, savęs laikymu aukos pozicijoje jie uždaro kelią į laimę, sėkmę, klestėjimą.
Realybė atspindi tai, kas vyksta mūsų viduje, todėl, norint keisti realybę, labai svarbu keisti ir save.
Dėl to ir svarbu aiškiai, sąmoningai stebėti savo būsenas, vertinimus, automatines reakcijas, elgesio šablonus (kurie dažnai būna susiformavę vaikystėje ar primesti socialinės aplinkos), ir atpažinti, kas „nebetarnauja“, neveda vizijos, tikslų link.
Tik kai mes pradedame save pažinti, save gydyti, paleisdami pyktį, nuoskaudas, kaltinimus, išeiname iš aukos pozicijos ir suvokiame, kad esame kūrėjai ir patys atsakingi už savo realybę, tik tuomet prasideda kelionė į sąmoningą gyvenimo kūrybą.
– Ar negatyvus mąstymas atitraukia nuo pozityvių dalykų gyvenime?
– Tikrai taip, nes ką spinduliuojame, tą ir pritraukiame. Jei mes labai negatyviai galvojame apie ateitį, mes ir pritraukiame tą negatyvą į savo realybę. Iš esmės, mūsų protas automatiškai linkęs arba analizuoti praeitį, arba nerimauti dėl ateities. Nors realiai dabarties akimirkoje neegzistuoja nei praeitis, nei ateitis, kai užsisukame buityje, darbuose, savo mintyse, tai pamirštame. O buvimas praeityje ar ateityje labai siejasi su negatyviu mąstymu ir sumažina galimybę iš tikrųjų daryti įtaką savo gyvenimui.
Jei leidžiame sau tiesiog būti dabartyje, atsiduoti gyvenimo tėkmei ir pasitikėti pasauliu, tada ir pritraukiame realybę, kurioje viskas vyksta sklandžiai.
– Kas padeda „sugrįžti“ į dabartį ir mažiau nerimauti dėl praeities ar ateities?
– Čia galime kalbėti apie meditacijos naudą. Ne veltui patariama kasdien skirti laiko meditacijai – medituojant mes sugrįžtame į dabartį. Reguliariai tai darant buvimas dabartyje tampa įpročiu.
Be to, meditacija labai padeda ugdyti koncentraciją, gebėjimą atsipalaiduoti. O kai esame atsipalaidavę, neįsitempę, nelaikantys gyvenimo už „pavadžio“, susitelkę į tai, kas vyksta dabar, daug lengviau nuvyti nerimastingas mintis apie praeitį ar ateitį.
Buvimas praeityje ar ateityje labai siejasi su negatyviu mąstymu ir sumažina galimybę iš tikrųjų daryti įtaką savo gyvenimui.
– O kaip savyje ugdyti pozityvų mąstymą? Ypač jeigu ankstesnės patirtys trukdo pamatyti gyvenimo šviesą.
– Verta atsiminti dėsnį, jog kuo labiau gyvename praeityje, tuo labiau ją tempiamės į dabartį. Kuo labiau koncentruojamės į tai, ką sunkaus patyrėme, tuo sunkiau tai paleidžiame.
Jei žmogus kasdien praktikuotų meditaciją, sąmoningą buvimą dabartyje (kad ir gerdamas arbatą), praeities krūvis po truputį imtų vis mažiau jį slėgti.
Tačiau kai kuriems žmonės labai patinka su savimi temptis tą praeitį, nes dėl to jie jaučiasi tarsi ypatingi – tiek daug sunkaus praėję, tiek daug kančių išgyvenę. Tokia aukos pozicija tampa būdu siekti dėmesio iš aplinkos. Sąmoningai save stebint galima šią aukos programą atrasti ir pakeisti, persiorientuojant į kitokį mąstymą ir būseną. Ir nors žmonėms, labai linkusiems į negatyvumą, gali prireikti daug daugiau laiko ir pastangų, kad jie pasikeistų, viskas yra įmanoma, jeigu tik yra motyvacija.
Pozityvią energiją kuriame, kai galvodami apie kitą žmogų ar bendraudami su juo, matome tik pačias gražiausias jo savybes, pačius geriausius dalykus. Taip pat svarbu kasdien būti dėkingume – net jei kas bloga nutinka, atraskime už ką padėkoti, nes dėkingumas yra pati aukščiausia vibracija, tyriausia energija, padedanti sukurti pozityvią būseną.
– Minėjote, kad norint keisti esamą realybę, svarbu paleisti senus, „nebetarnaujančius“ įsitikinimus, nuostatas, reakcijas, elgsenos modelius. Tačiau paleisti tai, kas tavo dalimi buvo daugelį metų, nėra taip lengva?
– Iš esmės, jeigu mes sąmoningai savyje tai pastebime, tai jau yra kelio pradžia, nes kai atpažįstame, kad kažkas mums trukdo ir nebetarnauja – tampame įgalūs rinktis ir išsilaisvinti. Pavyzdžiui, jeigu pastebiu, kad dažnai reaguoju su pykčiu, pasikartojus pyktį sukeliančiai situacijai galiu rinktis sureaguoti kitaip.
Aišku, mes turime nuolatos praktikuotis, kad tai taptų gyvenimo būdu, mūsų dalimi. Dėl to ir svarbu išsikelti viziją, kodėl tai darome, – vizija motyvuoja. O jei jos nėra, bandymai keistis neveiks. Taip pat verta nepamiršti ir to, kad sunkiausia keistis pradžioje – kuo toliau, tuo labiau augimas, tobulėjimas tampa malonesnis.
Be to, dažnai žmonėms kursuose skiriu užduotis padaryti tai, ko anksčiau nedarė. Kai mes bandome kažką nauja, kažką visiškai netikėta, kuriasi naujos neuronų jungtys smegenyse, o tai, be abejo, formuoja ir naujas mūsų reakcijas, elgsenos modelius. Tai, kas tampa nauja, gali išstumti tai, kas yra sena.
Net jei kas bloga nutinka, atraskime už ką padėkoti, nes dėkingumas yra pati aukščiausia vibracija.
– Iš kur gali kilti baimė ar nenoras imtis pokyčių, keisti savo gyvenimą norima linkme?
– Visa tai kyla iš baimės, kad nepasiseks. Mes neretai turime tokį klaidingą įsitikinimą, kad šioje Visatoje gali egzistuoti klaida ir nesėkmė. Kai žmonės vadovaujasi šiuo įsitikinimu, jie save stabdo.
Taip pat imtis pokyčių dažnai trukdo žema savivertė, manymas, kad esu nevertas kažko daugiau. Todėl reikėtų labai sąmoningai pastebėti savo mąstymą ir paklausti savęs, ar iš tikrųjų leidžiu sau patikėti, kad esu vertas visko, kas yra geriausia šiame pasaulyje?
Kai mes leidžiame sau patikėti, kad esame verti visko, kas yra geriausia, tada daug lengviau imtis pokyčių. Galiausiai, jei mus stabdo kokios nors baimės, vertėtų jas patyrinėti. Neretai tyrinėdami tai, ko bijome, suvokiame, kad iš tikrųjų nėra ko bijoti.
Paprastai tariant, likimu netikiu. Esu tikra, kad mes viską patys nusprendžiame.
Manau, jog turėtume leisti sau žaisti šioje realybėje, nesureikšmindami, kad kažkas nepavyks ar nepasiseks. Deja, kai kurie mūsų per greitai „suauga“ ir pameta tą lengvumą, žaismingumą, paprastumą, ima sureikšminti visą šitą gyvenimą kaip kažkokį labai rimtą dalyką. O kuo rimtesni, tuo labiau neįdomesni mes esame. Ir per tą rimtumą pats gyvenimas ima atrodyti ne toks ir smagus.
– O kaip dėl plačiai įsigalėjusio tikėjimo, kad mes einame nulemtu keliu ir gauname tai, kas mums skirta, sutinkame tuos žmones, kuriuos lemta sutikti?
– Paprastai tariant, likimu netikiu. Esu tikra, kad mes viską patys nusprendžiame. Nusprendžiame, kurioje vietoje gimsime, netgi tiksliai pasirenkame tėvus. Mes tiksliai susidėliojame gyvenimo planą ir visus būsimus įvykius, kad šiame gyvenime augtume ir tobulėtume, prisimintume tai, kas iš tikrųjų esame.
Esmė ta, kad mes tiesiog neprisimename savo praeitų gyvenimų ir to, kad patys apsisprendėme čia būti. Dėl to ir „nueiname“ į aukos poziciją, galvodami, kad šitą gyvenimą mums kažkas sukūrė. Bet realiai niekas nevaldo nei mūsų likimo, nei mūsų karmos – mes patys tai darome. Ir kai suvokiame šitai, viskas tampa daug paprasčiau, lengviau, atsiveria daug daugiau galimybių, nes jaučiamės įgalūs viską keisti.
Mes patys save provokuojame pereiti per tam tikrus įvykius, kad patirtume nušvitimo, susivokimo momentus.
Aišku, kai kuriems žmonėms sunku prisiimti atsakomybę už savo gyvenimus – jiems reikia patirti labai sudėtingų įvykių, traumų, kad pradėtų tai daryti. Ir tai dar kartą įrodo, kad mes patys save provokuojame pereiti per tam tikrus įvykius, kad patirtume nušvitimo, susivokimo momentus.
Žinoma, nėra viskas taip paprasta, kad jeigu kažkaip nusprendžiau, taip ir bus. Iš esmės, kiekviename mūsų yra aukštesnioji jėga (aukštesnioji sąmonė). Ir būtent ta aukštesnioji mūsų pačių versija veda mus per šį gyvenimą, o Visatos energija, rezonuodama su mūsų aukštesniąja versija, sudėlioja mums įvykius pagal tai, kokią energiją skleidžiame.
Tad jei mes skleidžiame pozityvumą, pakilias būsenas, pakilias nuotaikas, automatiškai mums įvykiai dėliojasi taip, kad tos būsenos dar labiau stiprėtų, atvertų dar daugiau galimybių. Bet jei mes skleidžiame negatyvą, Visata mums pateikia dar daugiau iššūkių bei sunkumų. Tai galima laikyti gamtos, Visatos dėsniu.
Ir jei pagal mūsų skleidžiamą energiją, vibracijas, pagal mūsų dabartinę būseną mums yra harmoninga susitikti su tam tikru žmogumi, mes su juo ir susitiksime.
