Pirmą kartą Linas į susitikimą su įkalintaisiais vyko 2009-aisias. Kartu su Veiklių žmonių bendrijos savanoriais iki šiol nuteistuosius lankantis vyras tikina, kad tąsyk eidamas į susitikimą išgyveno netikrumą, baimę, nes nežinojo, ką už aukštų spygliuotų sienų sutiks. Bet pamatė, kaip pats sako, sužeistus ir kenčiančius, praeities naštą velkančius nuteistuosius, kuriems taip svarbu išgyventi priėmimą, paprastą žmogišką santykį.
„Pirmą kartą į tuo metu vadinamus Vilniaus pataisos namus atėjau 2009-aisiais, taigi nuo to laiko ir tęsiu šią veiklą. Kaip jau sakiau, pradėjau lankyti nuteistuosius, išgirdęs kitų savanorių, jau lankiusių juos, liudijimus. Ir kadangi esu krikščionis, esu tikintis, galiu patvirtinti, kad tai labai susiję su mano tikėjimo kelione“ – atvirauja Linas.
Įkalintuosius lanko 14 metų
Nors pirmas apsilankymas kalėjime jau buvo seniai – daugiau kaip prieš 14 metų, Linas jį puikiai pamena: „Tikrai labai stipriai tą išgyvenau. Aš sutikau ne tik juos, bet visiškai kitaip pamačiau ir save.“
