Apie pirmus nesėkmingus bandymus mažinti alkoholio vartojimą, atradimus Anoniminių alkoholikų draugijoje bei socialinius stereotipus, lydinčius šią priklausomybę, kalbėjomės su moterimi, kuri, pilnai atsisakiusi alkoholio, rado ramybę ir prasmę gyventi.
Savigyda – tik bėgimas nuo problemos
Mildai (vardas pakeistas, straipsnio autorei žinomas) – 39-eri. Ji turi šeimą, gyvena sostinės priemiestyje nuosavame name. Dirba. Dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje. Tarp 16-os ir 30-ies jos gyvenimas atrodė kitaip.
„Nustebinsiu. Mano tėvai, seneliai, tetos ir dėdės alkoholį vartojo retai – jubiliejų ir metinių švenčių proga. Artimoje aplinkoje netgi girdėdavau pamokymus, kad reikia atsargiai vartoti, kad tiems, kas turi priklausomybes baigiasi blogai“, – pradėjo pasakojimą apie savo šeimą Milda.