Gyvenime nuolat kažko trūko
Kalbėdamas apie pirmuosius įvykius, privertusius suvokti, kad gyvenime elgiasi neteisingai, Raimundas sunkiai renka žodžius, tačiau teigia, kad dabar gali lengviau kalbėti šia tema ir pabrėžia skyrybas su žmona.
Vyras tvirtina, kad būtent tas įvykis buvo naujų vertybių paieškos pradžia, tada jam labai padėjo meditacija ir žmonės, kurie supažindino su šiuo proto sutelkimo metodu.
„Nuolatinis bėgimas net nuo savų problemų neretai žmogų sustabdo. Taip nutiko ir mano atveju, kad reikėjo įvykio, kuris priverstų susimąstyti, ar elgiuosi teisingai.
Meditacija man leido suvokti, kaip turiu kovoti su problemomis. Tada norėjau pakeisti ir aplinką – prieš septyniolika metų persikrausčiau gyventi į Alytų, nes čia gyveno sesuo, didelė dalis draugų“, – teigia vyras.
Raimundas tikina, kad jau gyvendamas Alytuje, prieš beveik dvejus metus susipažino su moterimi, kuri jam daugiau papasakojo apie akių meditaciją, nes ne tik dirbo, bet ir domėjosi šia sritimi Tailande. Ji tada teigia pastebėjusi, kad vyro siela labai pavargusi.
Vyras neslepia nuolat jautęs, kad elgiasi neteisingai, tačiau nežinojo, ko imtis. Ir meditacija jam padėjo pažvelgti į gyvenimą naujai.
„Jaučiau, kad buvau labai pavargęs, ir nežinojau, kaip turiu elgtis toliau, kaip atrasti save. Po pirmų seansų atrodė, jog persijungiau kaip kompiuteris. Visiškai naujas potyris, tą akimirką į gyvenimą žvelgiau šviesiomis akimis“, – atsiminimais dalinasi R.Kumetis.
Pavyko atrasti mėgstamą veiklą
Raimundas nuogąstauja, kad dar ilgai jis nesuvokė, kodėl yra nelaimingas, kodėl jam nuolat kažko trūksta. Gyvenime vyras dirbo nemažai įvairių darbų: turėjo įmonę, kuri pardavinėjo langus, anksčiau prekiavo statybinėmis medžiagomis.
Dabar su šypsena veide užtikrina, jog meditacija leido pradėti tarsi naują gyvenimą, kuriame vyravo visai kitos vertybės ir pozityvesnės mintys.
Po ilgų paieškų Raimundas galiausiai atrado tai, ką nori veikti. Šiandien jis turi savo masažo saloną, kuriame atlieka įvairių rūšių masažus, populiarius svečiose šalyse.
Masažuotojas yra tikras dėl to, kad artimoje ateityje jis žada ir toliau mokytis, išplėsti procedūrų pasiūlą, netgi bandyti įdiegti tailandietiško masažo konceptą, pasitelkiant šios srities profesionalus.
„Žmonės, kurie daug keliauja, išbando skirtingų rūšių masažus įvairiose šalyse, grįžę nori tokių procedūrų Lietuvoje. Todėl stengiuosi neatsilikti nuo naujausių tendencijų“, – savo pastebėjimais dalinasi Raimundas.
Vyras prisimena, kad visada norėjo veiklos, kurioje turėtų tiesioginį kontaktą su žmonėmis, galėtų su jais bendrauti, spręstų jų problemas, nes giliai širdyje jautė, kad visada jam tokios pagalbos trūko.
Nei vienas draugas, galima sakyti, nepasiliko iki šiandien. Ir jei dabar gatvėje sutinku, tai tie žmonės arba pasiekę dugną, arba jų jau nėra tarp gyvųjų.
„Labai viliuosi, kad ir toliau ateityje pavyks dirbti su žmonėmis, kuriems reikia fizinės pagalbos. Juk nemažai kreipiasi dėl įvairių skausmų, tikėdamiesi, kad masažas padės juos numalšinti. Masažas padeda, tačiau labai daug lemia tiek mityba, tiek gyvenimo būdas“, – užtikrintai kalba vyras.
Koją pakišo vakarėliai ir dideli pinigai
Raimundas prisimena, kad ritimasis žemyn prasidėjo daug anksčiau, nei jis pats suprato. Vyras tikina, kad didelę įtaką padarė noras turėti kuo daugiau pinigų, juos atvirai demonstruoti, dažnai lankytis vakarėliuose su žmonėmis, kurie į vyro grimzdimą žemyn žvelgė pozityviai, arba to visiškai nesureikšmindavo.
„Ilgą laiką nesuvokiau, jog kai turi daug draugų, daug pinigų, ir dar kai savęs nestabdai, visa tai neveda prie gerų dalykų. Jokios pilnatvės nejausdavau, tačiau kažkodėl nepasitraukiau iš to kelio“, – atsiminimais dalinasi Raimundas.
Karčią praeitį turėjęs vyras prisimena, kad labai svarbu buvo pripažinti sau, jog nuolatiniai išgėrinėjimai tapo liga, kurią priverstinai reikėjo gydyti.
Juk labai daug skyrybų šeimose, įvairių nelaimių nutinka dėl alkoholio. Suvokiau, jog turiu atsiverti Dievui, išsakyti viską.
„Nei vienas draugas, galima sakyti, nepasiliko iki šiandien. Ir jei dabar gatvėje sutinku, tai tie žmonės arba pasiekę dugną, arba jų jau nėra tarp gyvųjų“, – pasakoja vyras, jau dvidešimt metų nevartojantis alkoholinių gėrimų.
Raimundas teigia, kad prie suvokimo prisidėjo brolis, sesuo, kiti artimieji, tačiau pabrėžia, jog kreiptis į reabilitacijos įstaigą norą išreiškė ir jis pats.
„Juk labai daug skyrybų šeimose, įvairių nelaimių nutinka dėl alkoholio. Suvokiau, jog turiu atsiverti Dievui, išsakyti viską. Tikėjau ir anksčiau, bet tikriausiai tas tikėjimas nebuvo toks stiprus“, – taria jis ir akis nuleidžia į savo sunertas rankas.
Reabilitacijoje tavo statusas yra bereikšmis
Raimundas nedaugžodžiauja. Anot jo, žmonės, kurie gydėsi nuo įvairių priklausomybių, buvo susidūrę su daug blogesnėmis situacijomis, nei jis pats.
„Kas nustebino, jog nemažai tų, kurie ten gydėsi, buvo augę pasiturinčiose šeimose, tad dauguma niekada nejautė nepritekliaus“, – pasakoja Raimundas.
Jo atmintyje išliko ligonių požiūris į naują atvykėlį. Pasak vyro, nors anksčiau buvę pakankamai žinomi ir turintys nemenką statusą visuomenėje, jie žiūrėdavo vienas į kitą kaip į sau lygų.
„Tie, kur atvykdavo gydytis nuo savo priklausomybių, turėjo susitaikyti ne tik su lemtimi, bet ir su tuo, jog reabilitacijoje jų statusas nieko nereiškia. Nesvarbu, ar anksčiau buvai turtingas, ar vargšas, čia esi toks pats kaip ir visi“, – teigia R.Kumetis.
Anot jo, šiandien kad ir koks didelis nepasitenkinimas visuomenėje kilo dėl alkoholio pardavimo draudimų, Raimundas įsitikinęs, kad einame teisingu keliu.
„Dabar labai džiaugiuosi, kad renginiuose, viešuose susibūrimuose jau neparduoda alkoholio. Juk nei vienas vakarėlis neapsieina be išgertuvių. Taip švęsti įpratome nuo tarybinių laikų, ir šios ydos atsikratyti nepavyksta“, – savo mintimis dalinasi su alkoholio priklausomybe akis į akį susidūręs, vyras.
Labiausiai bijojo savęs
Kalbėdamas apie pirmąsias dienas reabilitacijos įstaigoje, Raimundas pamini, jog labai bijojo, jog pradės gerti, ir reabilitacija jam visai nepadės.
„Bijojau savęs, bijojau, jog negalėsiu sustabdyti“, – susimąsto jis.
Vyras priduria, jog tada suprato, kad turtingi žmonės, turintys priklausomybę, dažniau ją slepia nuo savo šeimų.
Tada supranti, kad gyvenime viskas ne tik juoda, jis pilnas įvairių spalvų.
„Esu dėkingas Valerijui (kun. Valerijus Rudzinskas – aut.), kuris tik suteikė galimybę sau pripažinti, išsikalbėti, atlikti išpažintį. Tokių giliai mąstančių žmonių kaip jis dar niekada nebuvau sutikęs. Jis leido suprasti, kad į kovą su priklausomybe turiu kilti pats. Valerijus man padėjo atrasti Dievą. Ir dabar jau dvidešimt metų kaip negeriu“, – sako Raimundas.
Pasak pašnekovo, jo diena prasidėdavo nuo pamaldų, tad būtent gydymosi metu daugiau dėmesio skyrė dvasiniams reikalams.
„Reabilitacijoje nemažai meldėmės, todėl daug laiko turėjau apmąstyti anksčiau priimtus sprendimus, savo elgesį vienoje ar kitoje situacijoje. Tada supranti, kad gyvenime viskas ne tik juoda, jis pilnas įvairių spalvų. Gyvenimas yra gražus, tačiau tada to dar nebuvau supratęs“, – su šypsena veide taria Raimundas.
