Vaikinas tiki, kad rūpinimasis visuomenės psichikos sveikata taip pat yra savotiška krašto gynyba. „Tarnyba kariuomenėje ar tarnyba ligoninėje yra gana panašios. Juk ir ten, ir ten duodame priesaiką – skiriasi tik aplinkybės“, – pranešime žiniasklaidai sako Andrejus.
Bendravimas kaip ginklas ir vaistas
Andrejus slaugą studijavo kolegijoje, o praktikos metu dirbo slaugytojo padėjėju psichiatrijos ligoninėje. Po praktikos ir karinės tarnybos Andrejus nusprendė sugrįžti dirbti ten pat – į psichiatrijos stacionarą, kur greitai griuvo visi stereotipai, o slaugytojo darbas ir atsakomybės būtent psichiatrijos srityje jam pasirodė itin svarbūs.
„Supratau, kad visą stigmą, baimes man buvo suformavę tik kažkokie filmai, o realybė yra visiškai kitokia. Psichiatrijos ligoninė – tik dar viena ligoninė, o pacientai – nuolatos tave įkvepiantys žmonės, su kuriais ne tik įmanoma, bet ir malonu bendrauti.
Beje, bendravimas čia yra ne ką mažiau svarbi gydymo dalis nei medikamentai, o slaugytojai per jį įgyvendina ir terapines funkcijas: tu įsigilini į kiekvieną istoriją, mąstai, kalbiesi ir jauti, kad bent dalelę pokalbio žmogus pasiima“, – pasakoja Andrejus.
„Mane visa tai užkabino, nes čia jautiesi ypač reikalingas. Tai vieta, kur sulauki daug padėkų, kur nori kasdien sugrįžti“, – papildo vaikinas.
Svarbu pagalbos kreiptis kuo anksčiau
Paklaustas, kokią žinutę visuomenei norėtų perduoti, Andrejus neabejoja: kreipkitės pagalbos kuo anksčiau.
„Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo paprasčiau bus įveikti ligą ar sutrikimą. Taip pat paraginkite pagalbos kreiptis kitus: nesumenkinkite jų išgyvenimų, nesakykite, kad „ai, praeis“. Svarbu suprasti, kad žmonės siunčia signalus su pagalbos prašymu dažnai patys to dar nesuvokdami, todėl jokių užuominų, keistų pasakymų, pakitusio elgesio negalima ignoruoti“, – akcentuoja specialistas.
„Ir neišsigąskite sunkios kelionės į geresnę psichikos sveikatą pradžios. Nes pradžios tikrai būna netikėtos, nelengvos, tad svarbu nepanikuoti, nepasiduoti, visko nemesti. Būkite kantrūs ir tikrai sulauksite pasveikimo, palengvėjimo. Būtent tokios akimirkos: šypsenos, padėkos, džiaugsmas mane ir veda į priekį“, – tvirtina jaunuolis.
