Apsispręsti padėjo praktika
„Fizika yra labai subalansuotas mokslas, leidžiantis suprasti daugelį sričių tiek teoriškai, tiek ir praktiškai“, – sako energetiko kelią pasirinkęs K.Gesevičius. Baigęs fizikos mokslus Vilniaus universitete, magistro laipsnį įgijęs Ispanijoje bei Portugalijoje, 15min pašnekovas nors ir turėjo galimybę likti svetur – sukaupęs nemenką žinių bagažą nusprendė sugrįžti į Lietuvą. Šiandien jis – inovacijų ekspertas vienoje iš didžiausių šalies įmonių.
Paprašytas prisiminti karjeros pradžią, K.Gesevičius pasakojo, kad su „Ignitis“ elektromobilių infrastruktūros vystymo įmone bendradarbiavo dar studijų metu, o baigęs mokslus užsienyje stažuotę nusprendė atlikti ESO. Anot jo, tai padėjo apsispręsti dėl tolesnio profesinio kelio.
„Užsienyje baigęs atsinaujinančios energetikos inžinerijos bei vadybos srities studijas ėmiau ieškoti karjeros pradžios taško. Mane domino energetikos inovacijos. Tarptautinis išsilavinimas suteikė progą save realizuoti užsienyje, tačiau ne ką mažiau domino ir galimybė įsidarbinti Lietuvoje. Tuo metu programa „Talentai Lietuvai“ kaip tik kvietė atlikti stažuotę ESO.
Patekau į besiformuojančią komandą, sėkmingai įsitraukiau į kelis naujus projektus. Gana greitai apsipratau. Nors tai buvo stažuotė, įsitraukiau nuo pat pirmos dienos, vadovybė parodė pasitikėjimą ir suteikė atsakingų užduočių. Svarbiausia, kad šis darbas atitinka tai, ką studijavau. Inovacijų eksperto pozicija labai įdomi, todėl sulaukęs pasiūlymo nė nedvejojau – pasilikau“, – pasakojo K.Gesevičius.
Studijų užsienyje tikslas – ateities energetikų karta
Paklaustas, kodėl apskritai pasirinko fiziką, jis atskleidė, kad jau mokykloje žinojo ką norėtų veikti gyvenime. Be to, pasak jo, tai atrodė pakankamai gudri ir perspektyvi sritis. Paprašytas plačiau papasakoti apie mokslus svetur, K.Gesevičius paaiškino, kad pasirinko Europos Inovacijų bei Technologijų instituto (EIT) finansuojamas, dvigubą magistro diplomą suteikiančias studijas, kurių tikslas – sukurti ateities energetikų kartą.
15min pašnekovas atskleidė, kad pirmuosius studijų metus praleido Barselonoje, o vėliau persikėlė į Lisaboną. Užsienyje jis praleido dvejus metus, tačiau baigiamojo darbo tyrimas buvo susijęs su elektromobilizmo srityje veikiančia „Ignitis grupės“ įmone. Nors, kaip pats sako, studijų metu daug laisvo laiko nebuvo, Karolis tapo Barselonos techninio universiteto (UPC) profesoriaus asistentu akademiniams reikalams.
Nustebino inovatyvumas
15min paklaustas, ar fizikai šiandieninėje Lietuvoje lengvai randa darbą, K.Gesevičius atkreipė dėmesį, kad tai labai specifinė sritis. Pasak jo, darbo skelbimų, kuriuose ieškoma fizikų, dažnai nepamatysime, tačiau tai gana platus mokslas, todėl dauguma sėkmingai save realizuoja.
Kaip atrodo įprasta inovacijų eksperto K.Gesevičiaus darbo diena? Pasak pašnekovo, dienas jis leidžia biure, tačiau klystate galvodami, kad tai nuobodus darbas. Anaiptol. ESO ekspertas pasakojo, kad tenka nemažai keliauti po Lietuvą, o labiausiai jam patinka tai, kad nauji iššūkiai leidžia tobulinti profesinius įgūdžius.
Tai, ką studijavau universitete – konceptualius ir teorinius dalykus – „Ignitis grupė“ ir ESO jau bando taikyti praktiškai.
„Džiaugiuosi, kad patekau į tokią terpę, kurioje galiu save realizuoti bei mokytis. Be to, kasdieninės problemos energetikoje yra identiškos visur – tiek Lietuvoje, tiek ir tolimoje Portugalijoje. Buvau maloniai nustebęs, kad tai, ką studijavau universitete – konceptualius ir teorinius dalykus – „Ignitis grupė“ ir ESO jau bando taikyti praktiškai. Iš profesinės pusės, turbūt geresnės vietos tobulėti šiuo metu nesugalvočiau.“
Paprašytas papasakoti plačiau, pašnekovas pateikė konkretų pavyzdį: „Mokėmės apie galimybę kaupti įvairių rūšių energiją. Tarp plačiausiai diskutuojamų temų buvo ličio jonų baterijų panaudojimas. Šiandien jos plačiai taikomos elektromobiliuose, elektronikoje, tačiau tuo metu buvo tik pradedama diskutuoti, kokiose dar srityse jas būtų galima naudoti. Viena iš teorinių šios technologijos panaudojimo sričių buvo vertinama ir skirstomojo tinklo kokybės užtikrinimo funkcija. Tuo metu turėjome projektą, kurio metu atlikome teorinę galimybių studiją vienam iš Ispanijos skirstomojo tinklo operatorių. Nepaslaptis, kad šiaurinė Ispanijos dalis yra kalnuota, todėl ten esantis elektros tinklas yra ypač sudėtingas. Buvo teoriškai pasiūlyta įrengti baterijų sistemas, kurios šiek tiek išlygintų elektros poreikį tinklo atžvilgiu ir smarkiai padėtų ten esančiam tinklui.
Įdomiausia, kad nors Lietuvoje tokių kalnų nėra, tačiau panašių problemų atsiranda ir gyvenant lygumose, ypač kai kalbame apie nutolusius, retai apgyvendintus regionus, kuriuose nuo senų laikų likusios prastos elektros linijos. Įmonės valdybai baterijų sistemą pasiūlėme kaip galimą sprendimą ir likau nustebęs, kaip greitai ir su kokiu palaikymu buvo imtasi projekto įgyvendinimo. Tiesa, kolkas tai bandomasis projektas, bet svarbiausia šiuo atveju – įmonės požiūris ir supratimas.“
Paklaustas, prie kokių dar įdomių inovacijų darbe tenka prisiliesti, K.Gesevičius pasakojo, kad tokių tikrai netrūksta ir pasidalijo vienu iš įdomiausių pavyzdžių. Pasak jo, pastaruoju metu nemažai dėmesio tenka skirti energetinių mikrosalų testavimui ESO tinkle. Kalbant paprastai, tai autonominė sistema, leidžianti tiekti elektrą vartotojams neprijungus jų prie tinklo bet kuriuo metų ar paros metu.
„ESO žengia didelius žingsnius tinklo skaitmenizavimo link – inicijavome linijų skenavimo bei defektavimo paslaugos pirkimą, kurio metu tiekėjas apskris mūsų nurodytas elektros linijas, lazerinės sensorikos pagalba sudarys 3D žemėlapius bei ypač aukštos kokybės kameromis nufotografuos kiekvieną nurodytą atramą. Vėl gi, tai pilotiniai projektai, tačiau jų teorinė nauda sėkmės atveju taps labai apčiuopiama“, – kalbėjo K.Gesevičius.
