Sūnus nudegė pusę kūno
Dieną prieš penkerius metus, Natalija prisimena puikiai, vargu ar užmirštų net labai to norėdama. Šalia namų ji stumdė vežimėlį su jauniausia dukryte, kuriai tuo metu dar nebuvo nė metukų.
„Mergaitei dygo dantys, buvo labai irzli, išvežiau į lauką, kad bent kiek pamiegotų. Buvau nuo namų nutolusi gal kokį 100 metrų, vaikščiojau keliu, kai išgirdau garsų pokštelėjimą“, – pasakoja. Tas pokštelėjimas buvo nuo karščio sproginėjančio šiferio garsas.
Iš liepsnų ištrauktas mažylis iš baimės, skausmo ir šoko įbėgo į namą ir jame užsirakino.
Moters sūnus, kuriam tuo laiku buvo ketveri, žaisdamas padegė malkinę, esančią šalia ūkinio pastato. Nuo baisiausios tragedijos šeimą išgelbėjo vyriausiasis sūnus (tuo metu berniukui buvo septyneri), jis įpuolė į degantį pastatą ir ištempė mažąjį.
Natalija parlėkusi namo rado liepsnojantį ūkinį pastatą ir persigandusį vyriausią sūnų. Iš liepsnų ištrauktas mažylis iš baimės, skausmo ir šoko įbėgo į namą ir jame užsirakino.
„Rankomis išdaužiau ir atlupau langą, kad jį pasiekčiau - tiek turėjau jėgos“, – sako Natalija. Mamos baimę ir paklaikimą sunku įsivaizduoti. Dar sunkiau nupasakoti vaizdą, kurį ji išvydo pasiekusi mažylį – sūnus nudegė 50 procentų kūno: galvą, kaktą, veidą, kaklą...
Praėjus penkeriems metams šeima vis dar tęsia lankymosi pas gydytojus maratoną, berniuko laukia atkuriamoji veido operacija. Natalija džiaugiasi, jog atsirado geradarių ir pavyko surinkti šiam gydymui reikiamą sumą. Mama kliaujasi gydytojų nuomone, jog veidą pavyks atkurti, randai išnyks, ir sūnus galės gyventi visavertį gyvenimą be skausmo, randų ir patyčių.
Paprastas gyvenimas kaime
Paklausta apie savo dabartinį gyvenimą, Natalija sako, kad jis yra paprastas. Šeima gyvena sodyboje gana atokiame kaime. „Autobusas pas mus atvažiuoja tik du kartus per dieną“, – juokiasi moteris, pasakodama, kaip planuoja savo ir keturių vaikų gyvenimą.
Mažiausia jos dukra dar lanko darželį, trys sūnūs keliauja į mokyklą. Natalija džiaugiasi, jog visi mokosi gerai, yra labai sportiški, aktyvūs. Berniukai mamai daug padeda - darbų prie namo niekuomet netrūksta.
Šeima turi ir daržą, šiltnamį, kur prisiaugina daržovių visam sezonui. Vasarą su vaikais išsiruošia į mišką rinkti grybų ir uogų; ne tik sau atsargų prisiruošia, bet ir neša į supirktuvę, kad prisidurtų prie labai kuklių savo pajamų.
Girdama berniukus moteris pastebi, jog jaučiasi ir artėjančios paauglystės ženklai: vyriausiajam sūnui jau dvylika, tad apie viską jis turi savo nuomonę. „Jie gi berniukai, aišku, būna visko“, – sako mama.
Santykiai su vyru nesusiklostė
Sudėtingi, painūs ir Natalijos santykiai su dabar jau buvusiu vyru. Moteris neslepia, jog labai ilgai lopė byrančią šeimą ir gyveno tik dėl vaikų, tačiau kai vyro labiausiai reikėjo, jų gyvenime jo nebuvo.
Natalija neslepia, jog ištekėjo labai jauna, o per visą jų bendrą gyvenimą vyras turėjo kitų moterų. „Jaunų, senų, visokio sudėjimo. Jam nebuvo labai svarbu, kad tik gyva“, – dabar ironiškai pasakoja moteris.
Ji negali suskaičiuoti, kiek kartų yra atleidusi neištikimybę, apie kiek kitų moterų žinojo. Sako, jog labai savimi nepasitikėjo, jautėsi esanti negraži, prasta, niekam daugiau nereikalinga, todėl leido vyrui taip su ja elgtis.
Prie moters nepasitikėjimo savimi nemenkai prisidėjo ir pats sutuoktinis, ne tik lankydamas kitas moteris. Vieno konflikto metu smogęs žmonai į veidą jis išmušė priekinį dantį. Dantys – jautriausia ir didžiausia moters problema. Dėl jų netekties ji visai nustojo šypsotis, bendrauti su žmonėmis, patikėjo, jog tokios jos niekam daugiau nereikės.
Ji negali suskaičiuoti, kiek kartų yra atleidusi neištikimybę, apie kiek kitų moterų žinojo.
„Mūsų šeimoje smurtas nebuvo dažnas. Buvo vos keli pavieniai atvejai, vienas tada, kai išmušė dantį. Mane sunku mušti, aš priešinuosi, galiu smarkiai duoti atgal“, – apie vyro polinkį kelti ranką ir savo atsaką sako moteris.
Šiuo metu vaikų tėvas gyvena Vokietijoje, kaip jam sekasi, Natalija nežino. Priteistus alimentus vaikams moka valstybė, tėtis mažųjų neaplanko ir sveikinimų neatsiunčia.
Paklausta, ar leistų vaikams per atostogas nuvykti pas tėvą, jei jis norėtų, Natalija kategoriška: „Ne. Nepasitikiu juo. Žinau, kaip gyveno, kas jam svarbiausia, tikrai nepalikčiau vaikų su juo vienų.“ Ir priduria, kad tokie svarstymai betiksliai, tėvas nerodo jokio noro pasikviesti vaikus.
Padovanota šypsena
Lietuvos odontologų labdaros ir paramos fondo puslapį Natalija susirado dar praėjusių metų rudenį. Užpildė prašymą gauti nemokamą gydymą, papasakojo savo istoriją. Ir šis prašymas buvo išgirstas – praėjusią savaitę nemokamas gydymas buvo baigtas. Dabar Natalija jau gali drąsiai ir plačiai šypsotis.
„Man per vieną vizitą išrovė 7 dantis, ir visai neskaudėjo! – atskleidžia ir sako visiškai įveikusi nuo mažens turėtą odontologų baimę. – Ta klinika ir visi jos darbuotojai nuostabūs. Pataria, paaiškina, taip mielai ir paprastai bendrauja. Jokios baimės ir skausmo nepatyriau, tik džiaugsmas ir dėkingumas“, – sako Natalija po 5 mėnesių gydymo.
„Ačiū fondui ir gydytojui Vytautui Tamošiūnui, čia tokia svajonė išsipildė. Vis dar negaliu priprasti, sunku kramtyti, šypsotis dar bijau, turiu sau priminti, kad jau galiu. Veidrodyje savęs nepažįstu“, – paklausta apie pokyčius juokiasi moteris.
Pasakoja, jog pasikeitimas įvyko per vieną dieną, nes ryte į kliniką nuvykusi be dantų popiet jau grįžo su balta, plačia šypsena. „Vaikai niekaip nepripranta, vis ateina pažiūrėt“, – juokiasi ir sako, kad labai juos linksmino dar kokią savaitę po pokyčių.
„Šveplavau, buvau pamiršusi, kaip kramtyti su dantimis, tai nemokėjau valgyti, niekaip negalėjau nustot šypsotis“, – neslėpdama džiaugsmo dalijasi moteris ir sako, jog visi pokyčių mėnesiai buvo nuostabūs ir suteikė tiek džiaugsmo, kad nepamena, kada dar taip jautėsi.
Iniciatyva „Sugrąžintos šypsenos“
Natalija viena iš Lietuvos moterų dėl nėštumų, žindymo, smurto ar nepritekliaus netekusi sveikų dantų ir galimybės drąsiai šypsotis. Moteris pasakoja, jog mažiausiai dukrai išėjus į pirmąją klasę, labai nori pradėti dirbti. Tikina, jog dėl dovanotos šypsenos ir atsiradusio pasitikėjimo savimi ši svajonė yra arčiau nei bet kada.
Padėti Natalijai ir kitoms moterims šiuo metu yra Lietuvos odontologų labdaros ir paramos fondo prioritetas. Fondas visoje Lietuvoje vienija gydytojus, teikiančius neatlygintiną pagalbą sunkumus patiriantiems žmonėms. Nors visas gydytojų darbas yra nemokamas didelę pagalbos kaštų dalį sudaro medžiagų, priemonių ir vaistų kaina.
Į prašymą skirti lėšų moterų gydymui atsiliepė vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Eurovaistinė“ ir lietuviško burnos priežiūros priemonių prekės ženklo „Ecodenta“ gamintojai „BIOK laboratorija“. Jų ir fondo bendros iniciatyvos „Sugrąžintos šypsenos“ dėka šypsotis jau gali ir Natalija.
Visus, norinčius, kad Lietuvoje būtų daugiau besišypsančių moterų, Lietuvos odontologų labdaros ir paramos fondas kviečia prisidėti prie iniciatyvos ir įsigyti „Ecodenta“ burnos priežiūros priemonių „Eurovaistinė“ tinklo vaistinėse, 32 centai nuo kiekvienos parduotos prekės bus skirti grąžinti šypsenas Lietuvos moterims.