Būdamas be rankų ir be kojų Nickas sugebėjo sukurti sėkmingai veikiančią mokymų programą, keletą verslų, parašyti ne vieną bestselerį, o jo charizma tiesiog neišmatuojama. Tai asmenybė, kuri įkvepia ir motyvuoja ir savo pavyzdžiu atskleidžia, kad galima gyventi visavertį gyvenimą.
„Norėsiu papasakoti apie šešis esminius dalykus, susijusius su sėkme jūsų gyvenime. Tačiau pirmiausia norėčiau papasakoti savo istoriją. Mano kelias įspūdingas iki šiol. Man ką tik sukako 40-imt. Esu labai dėkingas, kad per 20 karjeros metų galėjau aplankyti 78 šalis“, – konferencijos metu kalbėjo N.Vujicicius.
Gyvenimas visada turi paruošęs iššūkių
Nickas pasakojo, kad gimė ir užaugo Australijoje. „Australija tikrai nėra išklota auksu. Dabar jau 20 metų gyvenu Amerikoje ir ten taip pat nelyja auksu. Jeigu atvirai – ten dabar išgyvename nemažai sunkumų. Kai pažvelgi į pasaulį, mes negalime lyginti vieno karo su kitu karu, negalime palyginti vienas kito sulaužytos dvasios ir tikrai negaliu pasakyti niekam, kad suprantu tavo skausmą. Mums visada būna gerų ir blogų dienų. Įdomu štai kas – jei bandome pakeisti savo kliūtis galimybėmis, gyvenimas mums paruošia iššūkių“, – kalboje teigė motyvuojantis kalbėtojas.
Jis užsiminė ir apie vaikų auklėjimą teigdamas, kad jeigu auginsime savo vaikus taip, kad apsaugotumėte nuo iššūkių, blogai juos paruošime ateičiai. O jeigu savo vaikams duosime viską, ko jie nori, jie neturės ištvermės. 
„Per savo 40-ies metų gyvenimą, aš supratau, kad mano gerosios dienos tik gerėja, o blogosios – blogėja. Jeigu nubrėžtume tų dienų trajektoriją, pamatytume, kad ta spraga tarp jų tik platėja. Kas ta spraga? Tai ištvermė, branda, atsparumas. Ar žinote, kam medžiai išaugina šaknis? Nes jie jaučia vėją.
Pasaulyje yra padaryta daug įdomių aplinkosaugos eksperimentų, kai žmonės sukuria uždarą ekosistemą. Tobula šviesa, tobula aplinka, tobulas kiekis vandens, jokių vabalų. Žinote, kas nutinka tokiose ekosistemose? Medžiai užauga labai dideli, bet jie, niekada nejautę vėjo, neturi šaknų. Kas nutinka tokiam medžiui, kuris išauga toks aukštas ir neturi šaknų? Jis nuvirsta“, – kalbėjo Nickas.
Jis tęsė, kad pandemija per pastaruosius trejus metus daugeliui pasaulio žmonių buvo sudėtingas laikotarpis. „Aš jums pasakysiu tiesą – pozityvumo nepakanka. Mano tėvai man visą gyvenimą sakė, kad neturiu rankų ir kojų ir negaliu pakeisti to, ko negaliu pakeisti. Bet kai keiti tai, ką gali, nevenk situacijų, reikalaujančių atsparumo. Atsparumas su laiku ateis. Negali išvengti problemų, tad priimk problemą ir keisk tai, ką gali. Taip tapsi stipresnis. Tie žmonės, kurie pasiekė sėkmės, nevengia iššūkių. Jie suprato, kad kai reikia stoti prieš vėją, jie tampa atsparūs“, – konferencijos metu kalbėjo garsusis motyvuojantis kalbėtojas.
Jis tęsė, kad mūsų išgyventa pandemija nebuvo pirmoji globali krizė krizė. Tiesa ta, kad tai ir ne paskutinė krizė.
„Mano tėvai sakydavo – mes kalbame ne tik apie tave. Tu gyveni sulaužytame pasaulyje, todėl daryk ką gali, niekada nepasiduok ir prisimink tuos žmones, kurie neturi to, ką tu turi. Daugelis žmonių susikoncentravę į tai, kad vieną dieną bus laimingi, jeigu turės pinigų ir darbą.
Mes galvojame, jeigu pasikeistų mūsų aplinkybės, tada viskas būtų geriau. Taip, būtų nuostabu turėti rankas ir kojas. Galiu tai pakeisti? Ne! Ar suprantate mano skausmą? Tačiau tai mane sustiprino. Turiu pasirinkimą – arba pasiduoti, arba pakilti“, – sakė Nickas.
Jis tęsė, kad tie žmonės, kurie mąsto plačiai, yra įveikę vieną svarbią negalią – baimę, kadangi baimė mus sustabdo labiau nei galūnių neturėjimas. Nesėkmės baimė, atstūmimo baimė, baimė, kad audra niekada nepraeis.
Neleiskite, kad baimė jus stabdytų. Kai pasaulis tau sako – tu nepakankamai geras. Ką tai reiškia? Neklausykite to!
„Neleiskite, kad baimė jus stabdytų. Kai pasaulis tau sako – tu nepakankamai geras. Ką tai reiškia? Neklausykite to! Mano tėvai sakė – tu esi nuostabus toks, koks esi. Tu neturi būti kaip kažkas kitas. Nėra kito tokio, kaip tu. Ir žinote, jie yra teisūs. Galite pakeisti mano fizinę išvaizdą, bet Niko Vujiciciaus sielos nepasieksite. Negalite paliesti mano dvasios. Niekas negali“, – dalinosi N.Vujicicius.
Jis pridėjo, kad lietuviai turi daugiau vienas kitą įkvėpti. Ir jeigu negauname stebuklo, tuo stebuklu galime būti patys ir kažką pakeisti. Nickas kviečia neklausyti tų balsų savo galvoje, kurie sako, kad esame nepakankamai geri, kad turėtume pasiduoti, kad niekuo netapsime, kad negalime plačiai svajoti.
Niekada nemanė, kad ves
„Štai ką jums pasakysiu – svajonės pildosi. Štai kaip išsipildė didžiausia mano svajonė – niekada nemaniau, kad vesiu, tačiau šiandien turiu žmoną, kuri yra nuostabi savo išore ir vidumi, savo širdimi ir savo protu“, – savo istorija dalijosi Nickas ir pridūrė, kad dabar su žmona gyvena Teksase.
„Mano tėvai pabėgo iš Jugoslavijos ir išvyko į Australiją, kur susitiko pabėgėlių stovykloje. Jie įsimylėjo, susituokė ir po penkerių metų jiems gimė pirmas sūnus – aš. Jie buvo nustebę, kadangi nesitikėjo, kad gimsiu toks. Kai aš ėjau į mokyklą, buvau pirmasis mokinys Australijoje, patekęs į įprastą mokyklą. Pagal įstatymą negalėjau lankyti įprastinės mokyklos, tačiau mano mama turėjo viziją ir drąsos. Tai moteris, kuri nepaklūsta. Ji pasakė – kodėl mano sūnus negali eiti į mokyklą? Vyriausybė atsakė – mes pakeisime įstatymą. Tai mano mama! Kartais net nesuvoki, ką gali pakeisti. Tačiau pirmasis dalykas, kurį mes turime padaryti – pakeisti savo mąstymą“, – aiškina N.Vujicicius.
Išgyveno depresiją
„Turite pasirinkimą – ar žiūrite į stiklinę kaip į puspilnę, ar kaip į pustuštę. Ir aš, ir jūs turime pasirinkimą. Kartą savo gyvenime aš ėjau ne tuo keliu. Kai buvau vaikas, mane ištiko depresija. Man ir dabar būna, kad mano blogos dienos tik blogėja. Šie pastarieji treji metai mūsų gyvenime buvo patys blogiausi. Aš vėl išgyvenau depresiją ir man reikėjo kreiptis į specialistą.
Jeigu turite reikiamus raktus ir požiūrį, galite pakilti aukščiau nei jūsų aplinkybės. Yra 3 būdai išeiti iš depresijos, nes prieš pradedant klestėti, pirmiausia reikia išgyventi“, – teigė Nickas.
Pirmasis raktas
Užsirašykite dešimt dalykų už kuriuos esate dėkingi, ir skaitykite tai kasdien. Kartais to negana ir nepakanka. „Aš užrašiau ir tris blogiausias dienas per pastaruosius penkerius dienas – tai buvo antrasis mano sąrašas. Užrašykite ir vieną sakinį apie tai, kaip blogoji diena galėjo būti dar blogesnė. Skamba liūdnai, bet taip nėra – reikia perfrazuoti ir pakeisti požiūrį.
Štai 2016-aisiais vos nemiriau ligoninėje Amerikoje. 2017-aisiais aš palaidojau tėtį, jis mirė nuo vėžio. 2019-aisiais radau granatą savo namuose ir ji buvo tikra. Kodėl aš noriu pabrėžti šiuos tris dalykus? Kas yra blogiau nei mirti arba beveik mirti? Mirtis. Kas yra blogiau nei palaidoti tėtį nuo vėžio? Neturėti galimybės su juo atsisveikinti ar nebūti sukūrus draugiškų santykių su juo.
Turite pasirinkimą – ar žiūrite į stiklinę kaip į puspilnę, ar kaip į pustuštę. Ir aš, ir jūs turime pasirinkimą.
Kas yra blogiau nei policija tavo namuose dėl rastos granatos? O jeigu mano vaikas būtų paėmęs tą granatą? Galėjo būti blogiau. Taigi pirmasis dalykas, kaip išeiti iš depresijos – turėti požiūrį su dėkingumu. Tai yra ir sėkmės raktas į klestėjimą.“
Antrasis raktas
Nickas sako – ieškokite pagalbos: „Mano tėtis nebuvo labai emocionalus ir nebūtų kreipęsis į psichologą. Mūsų kultūra panaši į jūsų – mums, vyrams, ypač sunku pripažinti, kad reikia su kažkuo pasikalbėti. Aš nuėjau pas psichologą ir tai buvo nuostabu. Jis paklausė manęs, apie ką aš noriu kalbėti.
Papasakojau, kas man nutiko per pastaruosius dvidešimt metų ir jis negalėjo tuo patikėti. Kai tavo psichologas verkia, žinai, kad tai yra blogai. Aš jam pasakiau, kaip jaučiausi. Nusimečiau tą naštą nuo savo pečių. Pasakiau, kad prieš 16 metų mane išdavė. Žinote, kas nutiko? Suvokiau, kad buvau sužeistas ir apie tai niekada nebuvau kalbėjęs. Mes turime užsigydyti tas žaizdas ir paversti jas kovos randais. Ieškokite pagalbos ir kalbėkitės su kuo nors.“
Trečias raktas – padėkite kitiems
Nickas pabrėžia, kad trečias būdas įveikti depresiją – tai pagalba kažkam kitam, kam reikia pagalbos, nes tai – ypatinga: „Kaip 40-metis esu pakankamai pasiturintis ir geriausiai apmokamas motyvacinis kalbėtojas pasaulyje. Žinote, kodėl esu laimingas? Tėvai sakė, kad turėsiu užsidirbti pinigų, nes man niekas nepadės ir turiu įkurti savo įmonę pats. Kai uždirbsi, padėk tam, kas tų pinigų neturi. Sužinojau, kad galime ne tik dirbti ir uždirbti, bet galima ir įdarbinti savo pinigus. Aš pradėjau prekiauti akcijų biržose.
Kaip uždirbau pirmuosius dolerius? Aš savo namuose siurbiau grindis už du dolerius per savaitę. Ir kai norėjau žaisliuko, mano tėvai jo nepirko. Negaudavau net Kalėdų dovanų. Susitaupydavau ir pirkdavau žaislus. Aišku, aš turėjau žaislų, bet tėvai manęs nelepino. Tada aš investavau į nekilnojamojo turto rinką. 2002-aisiais aš buvau paauglys ir už savo pinigus – 30 tūkst. – parėmiau dešimt vaikų, kurie neturėjo ko valgyti, daviau jiems išsimokslinimą, vaistų, buvau jų mentorius.
Būdamas 19-os padėjau našlaičių prieglaudoms. Mano sūnus, ne, jis ne milijonierius, žinote, kaip jis save vadina? Tūkstantierius. Žinote, kaip jis uždirbo savo pinigus? Jis uždirbo 2 tūkst. dolerių tvarkydamas namus ir žinote, kiek paaukojo? Tūkstantį dolerių tiems, kurie alkani ir neturi namų. Aš nesakiau, kad jis turi paaukoti.
Jeigu aš noriu juos išmokyti, aš jiems parodau – kaip atleisti savo priešams, kaip gerbti savo žmoną, kas yra dosnumas.
Kiekviena diena yra galimybė. Kalbame ne tik apie jus, bet ir apie kitus. Galbūt jūs dosnūs pinigais, bet negalite būti dosnūs pinigais, jeigu nebūsite dosnūs laiku ir atleidimu. Lengva išrašyti čekį, o kaip atleisti ir būti kantriems? Kaip padėti kitiems? O taip – tai turtingas žmogus. Nes tai svarbiausia. Kai aš mirsiu, niekam nebus įdomu tai, ką dariau. Jie kalbės apie tai, kas aš buvau ir kaip priverčiau juos jaustis.
Jūs turite pasirinkimą būti geri. Sau patiems. Negyvenkite praeitimi ir negyvenkite ateitimi. Gyvenkite dabar ir pasirinkite dabar. Štai kaip išgyvenama.“
Galbūt jūs dosnūs pinigais, bet negalite būti dosnūs pinigais, jeigu nebūsite dosnūs laiku ir atleidimu.
Būdai kaip klestėti ir išeiti iš krizės
Dėkingumo požiūris. Nickas sako, kad kai kalbate su paaugliais, ką girdite? Kad jų niekas nesupranti ir jie nori greičiau suaugti ir tikisi, kad tada viskas pagerės. Ar tikrai pagerėja? „Kai man buvo dešimt, aš bandžiau nusiskandinti. Viskas, ką įžvelgiau, buvo baimė ir atstūmimas. Niekada nemaniau, kad susituoksiu. Net jeigu susituoksiu, negalėsiu žmonos laikyti už rankos. Šiandien aš nelaikau jos rankos, bet laikau jos širdį. Tam, kad galėtum laikyti kažkieno širdį, nereikia rankų ir kojų. Esu dėkingas, kad iš duženų gali atsirasti gražūs dalykai. Aš galiu svajoti ir galiu pasiekti, bet reikia būti dėkingiems.“
Būkite drąsūs. Nickas kalba, kad baimė visada egzistuos ir kalbos apie drąsą nėra apie tai, kad niekada neišsigąsti. Drąsa yra tai, kad imiesi veiksmų net bijodamas. Žingsnis po žingsnio tai padeda sukurti pasitikėjimą.
Išsikelkite sau tikslus. Motyvacinis kalbėtojas klausia – ar girdėjote apie vizijos lentą? Tai labai paprasta – jūs atsispausdinate tuos dalykus, kurie atspindi gyvenimo tikslus ir visa tai uždedate ant tos lentos, kad prisimintumėte savo svajones.
„Daugelis žmonių moka tūkstančius koučeriams. Norite sutaupyti? Galite patys sau būti koučeriais. Jums reikia išsikelti trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus. Kai aš buvau paauglys, turėjau vieną nuotrauką ir tai buvo mano vizijų lenta. Kas buvo toje nuotraukoje? Ten buvo besišypsantis našlaitis ir aš žinojau, kad vieną dieną pakeisiu našlaičių gyvenimą. Pakabinau nuotrauką ant veidrodžio, nes prie jo stoviu kasdien.
Nesvarbu, kas šiandien nutiks, bet žinau, kad artėju prie ilgalaikio tikslo. Žinote, koks šiandien mano ilgalaikis tikslas ir didžiausia svajonė? Po 15 metų man bus 55-eri. Aš turiu 40 milijonų sekėjų socialiniuose tinkluose, per televiziją pasiekiau 2 milijardus žmonių ir tai neįtikėtina, nes ketvirtadalis žmonių žino mano istoriją.
Tam, kad galėtum laikyti kažkieno širdį, nereikia rankų ir kojų.
Mano tikslas įkvėpti 400 milijonų žmonių, kad jie kasdien aukotų po vieną dolerį. Ką galima padaryti su 400 milijonų dolerių per dieną? Aš noriu, kad pasaulyje nebebūtų bado, noriu statyti mokyklas, ligonines. Man nereikia būti multimilijardieriumi ar kaip kas nors kitas. Bet įsivaizduokite, mes visi galime paaukoti kiekvienas po dolerį ir keisti pasaulį“, – sako Nickas.
Reikia svajoti beprotiškai. „Bet grįžkime prie trečio punkto. Įsivaizduokite, kad esame valtyje, kuri vadinasi Gyvenimas. Kai laivas pradeda skęsti ir lieki ant Išgyvenimo plausto su vienu irklu viduryje nematydamas žemės, iriesi ir iriesi, bet nematai žemės ir nežinai, kiek pasistūmėjai į priekį. Tačiau augi daugiau, nei matai. Jeigu darai sąmoningus žingsnius kasdien gyvenimo srityje, iš tiesų gali pasistūmėti į priekį ir paskatinti save.
Užsirašykite savo ilgalaikę viziją ir trumpalaikius tikslus ir per ateinančias 45 dienas, kokius dešimt dalykų darysite. Turime 6 gyvenimo kategorijas: tikėjimą, šeimą, draugus, finansus, sveikatą, džiaugsmą. Pažvelkite į šiuos elementus ir atsakykite sau, kada paskutinį kartą linksminotės?
Šie šeši gyvenimo elementai yra kaip planai ir jeigu neturi planų, planai miršta. Žinote, kodėl esu laimingas? Nes aš dirbu kaip įmanoma geriau. Kai pasieksite trumpalaikius tikslus – švęskite. Kai pamatote gaires ir pasiekiate trumpalaikius tikslus, tai tampa jūsų motyvacija geriau irkluoti. Atrodo, kad kažką darai ir nieko nepasieki, bet kažkur tikrai iriesi, tačiau to nematai.“
Organizuokite susitikimus su savimi pačiais. Nickas toliau tęsia, kad kiekvienas turi atrasti būdą būti su savimi: kai kurie žmonės medituoja, kiti – rašo dienoraštį ir tai labai svarbu – nebeveikti, o būti: „Aš meldžiuosi ir tai padeda mano dvasiai ir protui.“
Nustatykite prioritetus ir valdykite laiką. N.Vujicicius pabrėžia, kad niekas kitas nepadarys už jus to, ką galite padaryti tik jūs pats.
„Užduokite sau tris klausimus: ką darau ir ko reikėtų nebedaryti? Ko nedarau, bet turėčiau pradėti daryti? Ką darau gerai ir turiu daryti toliau? Tokiu būdu jūs esate sau koučeriai. Užduokite tai ir savo antrajai pusei. Nuostabu, kas gali nutikti, jeigu sutuoktiniai iš tiesų pasikalba. Visi mes kalbame skirtingomis meilės kalbomis. Visi trokštame būti laimingi ir suvokti, kokia gyvenimo prasmė, tačiau viskas priklauso nuo jūsų“, – sakė Nickas.
Jūsų kliūtys kartu yra ir jūsų galimybės
Nickas Vujicicius pasakoja, kad kai jam buvo 17 metų jį sustabdė mokyklos administratorius ir paklausė – ar jis kalbėjo prieš visą mokyklą? Kai Nickas pasakė, kad tai jis, administratorius atsakė, kad jis labai geras ir kad ateityje bus pasaulinio masto kalbėtojas.
„Jis man sakė – tu keliausi po visą pasaulį ir kalbėsi. Paklausiau – apie ką? Jis atsakė – pasakosi savo istoriją. Šis vyras paprašė manęs, kad leisčiau jam suorganizuoti renginį, kuriame aš galėčiau pasidalinti savo istorija. Jeigu paieškotumėte informacijos, tai rastumėte, kad didžiausia baimė yra kalbėti viešumoje, antroji – mirties baimė, taigi geriau kiti verčiau mirs, nei taps kalbėtojais. Aš niekada ir nemaniau, kad tapsiu kalbėtoju“, – prisimena Nickas.
Administratorius jį įkalbinėjo ir to prašė tris mėnesius, kol Nickas galiausiai sutiko. „Man prakaitavo delnai, kojos drebėjo, aš nežinojau, ką sakiau, bet žmonės verkė. Kodėl jie verkė? Juk aš nesu toks geras kalbėtojas. Taip per dvejus metus mane kalbėti pakvietė dvylika kartų. Niekada nepamiršiu, kai kalbėjau 300 žmonių auditorijai. Per tris minutes pradėjo verkti pusė mergaičių. Viduryje salės buvo mergaitė, kuri tiesiog raudojo. Ji atsiprašė, kad pertraukė ir paklausė, ar gali ateiti mane apkabinti. Ji mane apkabino padėkojo tardama, kad niekas jai nėra sakęs, kad ji nuostabi tokia kokia yra. Tada supratau, kad gimiau būti kalbėtoju“, – kalbėjo N.Vujicicius.
Jis pataria, kad ir ką bedarytumėte – pradėkite nuo pat pradžių ir nepavydėkite kitiems žmonėms sėkmės, nes ir jiems reikėjo pradėti nuo pradžių.
„Aš turėjau pats įsiprašyti į mokyklas, neturėjau rinkodaros įgūdžių, manęs niekas nekvietė, nebuvau geras kalbėtojas, nebuvo Youtube, pasaulis buvo kitoks. Paskambinęs vienai mokyklai aš nesulaukiau teigiamo atsakymo. Bet jeigu nesėkmę palaikote baigtimi, jūs pasiduodate. Nesėkmė nėra pabaiga, tai yra mano mokykla. Tai yra ilga kelionė į priekį ir jei nepasiseka, mokaisi. Dabar turi naujų žinių ir tampi geresnis. Aš paskambinau kitai mokyklai ir pasakiau – neturiu rankų ir kojų, ar galiu atvykti ir pakalbėti?
Bet jeigu nesėkmę palaikote baigtimi, jūs pasiduodate. Nesėkmė nėra pabaiga, tai yra mano mokykla.
Manimi nepatikėjo – juk kaip aš laikau telefono ragelį? Turėjau paskambinti 52 mokykloms! Ar bijojau? Taip. Ar man patiko atstūmimas? Ne. Parodykite man, kuris sėkmės pasiekęs žmogus niekada nebūtų patyręs nesėkmių? Mokykitės ir bandykite dar kartą.
Jeigu tam lemta įvykti, tai įvyks. Jeigu durys užsidaro, atsiveria kitos. Galbūt jūs nesate kalbėtojas ar verslininkas, tačiau jeigu esate sveikas širdy ir kūne, pradedate suprasti realybę. Žinote, kokia realybė? Kartais svajonės neišsipildo ir joms reikia leisti numirti. Bet procese tavo paties vertė yra didesnė nei svajonė. Kaskart, kai skambinau mokyklai, vis tobulėjai. Kuo tapau? Kalbėtoju, autoriumi, aktoriumi, prodiuseriu, muzikantu, vyru, tėvu, žmonių su negalia ambasadoriumi, verslininku, investuotoju į nekilnojamąjį turtą ir akcijų biržą, vyriausybių patarėju. Aš patariu vyriausybėms, konsultuoju apie jaunimą. Noriu, kad žinotumėte, kad aš noriu atlikti savo vaidmenį ir nelyginkite savo vaidmens su mano, o atlikite savo“, – kalbėjo Nickas.
Jis pataria nežiūrėti į kliūtis kaip į blogį ir jų nevengti, nes jų neišvengsi. Į kliūtis reikia žvelgti kaip į augimo galimybę. Jūsų kliūtis yra jūsų galimybės. Darykite ką nors, ką galite. Tas pats ir versle. Galima pinigus uždirbti, sutaupyti, tačiau versle susiraskite pavyzdį. Tai investicija į savo ateitį. „Lietuva, niekada nepasiduokite“, – savo įspūdingą kalbą baigė Nickas Vujicicius.
