„Remiantis 2023-iaisiais vykdytu „BambooHR“ tyrimu, darbuotojų pasitenkinimas darbu pasauliniu mastu ir toliau sparčiai krenta. Nors tai susiję ir su tokiais faktoriais, kaip ekonominė situacija, didžiulę įtaką daro ir paties žmogaus indėlis į savo karjerą. Juk jei savo darbe jaučiate prasmę, darote tai, kas jums patinka, sekasi, kasdien augate, tikėtina, kad tarp tų nepatenkintųjų nepateksite“, – sako įmonių grupės „Emplonet“, „GoDoJob“ karjeros koučerė Irena Šiurkė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Visgi viena yra pasakyti, kita – padaryti. Anot ekspertės, karjeros planavimas – ilgas ir laiko reikalaujantis darbas, tačiau tinkamai susidėliojus žingsnius ir apsibrėžus siekius, jis gali būti malonus ir apdovanojantis.
Pirmas žingsnis – savianalizė ir klausimai sau
„Planuojant karjerą visų pirma vertėtų užsiimti rimta savianalize, ypač tiems, kurie nė nenutuokia, kokia veikla juos domina. Pradėkite sisteminti savo stiprybes, išskirtinumus, turimus įgūdžius, kompetencijas, asmeninę ir darbinę patirtį, pasiekimus, potencialą. Sudarykite sąrašus, kuriuose nuguls po bent 10 jūsų turimų įgūdžių bei asmeninių savybių (stiprybių), ir vis juos papildykite – savyje atrasite daugybę įrodymų, kur link galite kreipti savo karjerą“, – dalijasi koučerė.
Specialistė taip pat rekomenduoja išsikelti papildomų klausimų. Pavyzdžiui: kuo jums patinka dabartinis darbas (užduotys, atsakomybė), ką galėtumėte daryti papildomai, kitaip? Kuo nepatinka dabartinis darbas? Ko trūksta? Kokias užduotis atliekate lengvai ir su dideliu susidomėjimu, o kokios jums yra tikra kančia? „Atsakę į šiuos klausimus turėsite jums tinkamo darbo užduočių sąrašą, taip lengviau identifikuosite, koks darbas jus domina ar tenkintų“, – tikina I. Šiurkė.
„Tuomet pabandykite įsivaizduoti, kokia yra jūsų svajonių įmonė: kuo ji užsiima, kur yra įsikūrusi, koks jos dydis, darbo vieta, kolektyvas, vertybės, darbo pobūdis, atsakomybė ir pan.? Gal jau žinote konkrečias įmones, kurios atitinka šiuos kriterijus?
Kodėl gi į jas nesikreipus ir nepasiūlius savo kandidatūros? Gal galėtumėte patys sau sukurti savo svajonių darbo vietą? O gal tokioje darbovietėje jau esate tik neišnaudojate visų jos teikiamų galimybių?“ – siūlo pasvarstyti koučerė.
Jeigu esama darbovietė ir darbo specifika jus tenkina, pirmiausia specialistai rekomenduoja kalbėtis su tiesioginiu vadovu, kartu su juo atlikti galimybių studiją įmonės viduje – taip sužinosite apie galimas perspektyvas ir pokyčius, potencialias judėjimo kryptis, išgirsite, kaip jus mato ir vertina vadovai, kokius tikslus kelia ir kokius lūkesčius jūsų atžvilgiu turi.
„Galbūt jums bus išsakyta, kad dėl aukštesnės pozicijos reikia papildomai mokytis, skirti laiko perprasti kitų pareigų niuansus. Tik besikalbėdami galite atrasti kompromisą, o galbūt ir iš darbdavio išgirsti dominantį pasiūlymą“, – tikina ji.
Visgi kartais toks pokalbis gali nuvilti – jeigu nesijaučiate, kad organizacija sudaro galimybes išnaudoti visą jūsų potencialą, jeigu darbdavys neduoda galimybių maksimaliai įdarbinti jūsų sugebėjimus, suteikdamas tik menkavertes, kompetencijų neatitinkančias užduotis, jeigu patiriate didelį darbo krūvį ir jums keliami neaiškūs lūkesčiai, gali būti, kad jums metas kelti sparnus, mano specialistė: „Būtent barjerai, kurie neleidžia pilnai išnaudoti savo potencialo, slopina norą stengtis darbe ir karjeroje.“
Susidūrus su sunkumais dėl norimų pokyčių, gali padėti ir šios srities specialistai: karjeros konsultantai, treneriai, mentoriai ar koučeriai. Anot I. Šiurkės, dažnai jie pasiūlys atlikti karjeros/asmenybės testus, patars, kaip brėžti karjeros kelią, padės geriau pažinti darbo rinką ir darbdavių lūkesčius.
„Žinoma, šiandien ją galima atlikti ir pačiam. Išsiaiškinus, koks darbas jums tiktų pagal jūsų turimus įgūdžius ir patirtį, vertėtų pasižvalgyti, ar tokių darbų yra Lietuvos rinkoje, užsienyje, ko reikia, norint juos gauti. Atsakymus į šiuos klausimus rasite karjeros portaluose, žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, kaip „LinkedIn“, įmonių tinklalapiuose ir t. t. Kuo daugiau informacijos šaltinių stebėsite, tuo aiškesnis vaizdas susidarys apie darbo rinkos paklausą, pasiūlą ir jūsų galimybes“, – patarė koučerė.
Planuoti padės SMART metodas
Dar viena užduotis, su kuria dažnu atveju susiduria planuojantys karjerą asmenys – atskirti, ar jų tikslai yra suformuoti visuomenės, prestižo, stereotipų, ar jų pačių.
„Klasikinė situacija yra tada, kai žmogus sako: noriu savo verslo arba būti vadovu. Bet ar prieš tai atsakėte sau į klausimą, ką ši pozicija jums duos? Ar įvertinote atsakomybes, ateinančias su vadovo pareigomis? Ką dėl to galite paaukoti? Deja, šių dienų kontekste dažnai pasitaiko, kad žmonės neįvertina savo galimybių, tada ir pasiekta darbo pozicija neatneša numatyto ar planuoto pasitenkinimo“, – perspėja specialistė.
Išsigryninus karjeros tikslą, kaip užsimena I. Šiurkė, jį vertėtų ir kiek susisiaurinti. Nors, anot ekspertės, šiandien darbuotojų kompetencijos yra išsiplėtusios – t. y. vienas žmogus gali būti kompetentingas vadovas, buhalteris, rinkodaros specialistas ir pan. – profesinė sėkmė dažniausiai aplanko tuos, kurie tvirtai nusėda vienoje srityje.
„Tuomet žengiame į karjeros planavimo etapą – atlikę savianalizę, įsitikinę, kad siektina pozicija atlieptų mūsų norus, potencialą ir kurtų pridėtinę vertę, nusistatome konkrečius tikslus. Tarkim: dabar esu pradedantis personalo atrankų konsultantas, o norėčiau tapti vyr. personalo atrankų konsultantu.
Beje, viena dažniausiai pasitaikančių klaidų formuojant tikslus – pernelyg dideli lūkesčiai, kai norima pasiekti daug ir greitai. Būtina į savo situaciją pasižiūrėti realistiškai, didesnes ambicijas suskaidyti į mažesnius karjeros pokyčių žingsnius. Nepasiekus didelių užsibrėžtų tikslų gali apskritai dingti motyvacija“, – perspėja ji.
Tikslams planuoti Irena rekomenduoja naudoti vadinamąją SMART tikslų sudarymo sistemą. Remiantis šiuo metodu, jūsų tikslas turi atitikti šias savybes:
S – (angl. specific). Tikslą suformuluokite aiškiai ir konkrečiai.
M – (angl. measurable). Tikslai negali būti abstraktūs, reikia įvertinti jų progresą. Kokie rodikliai, įvykiai ar kriterijai jums gali tapti atskaitos tašku? Kaip žinosite, kad pasiekėte tikslą? Kas Jums tai rodys?
A – (angl. achievable). Svarbu, kad tikslas būtų realus, pasiekiamas. Jis gali pareikalauti naujų gebėjimų ir kompetencijų išsiugdymo, galbūt netgi susidursite su įvairiais keblumais ir iššūkiais, tačiau tikslas vis tiek turi būti įgyvendinamas.
R – (angl. relevant). Tikslas turi būti aktualus, t. y. turi jus motyvuoti, įkvėpti ir siekti tobulėti.
T – (angl. timely). Tikslas turi būti tiksliai apibrėžtas laiko perspektyvoje. Reikėtų nusistatyti datą ar laiko tarpą, kada norime pamatyti rezultatą. Tai itin svarbus punktas, nes po mėnesio ar metų galėsite peržiūrėti, kokiame etape šiuo metu esate.
„Svarbu prioritetizuoti savo tikslus ir turėti ne tik jų sąrašą, bet ir veiksmų planą. Taip pat verta turėti primintukų apie tikslus ir siekius, jie suteiks motyvacijos ir neleis rutinai nugramzdinti išsikeltų tikslų. Verta skirti laiko ir tikslų įvertinimui: išmatuoti pažangą ir patikrinti, ar esate teisingame kelyje. Pamačius, kad jau žengėte keletą žingsnių į priekį ir patobulėjote, pajusite daugiau motyvacijos ir įkvėpimo. Atsiliekant nuo numatyto plano nevertėtų nusiminti – tereikia apgalvoti, kaip pasivyti savo planą, jį koreguoti.“
Augimas būtinas kiekvienoje srityje
Koučerė pabrėžia, kad karjeros planavimo procese bene svarbiausia dalis yra tobulėjimas ir profesinis augimas. Beveik visose srityse šiandien vyksta pokyčiai, todėl norint išlikti aktualiam, svarbu juos pasivyti, o geriausiu atveju – juos inicijuoti:
„Darbo rinkos ekspertų nuomonė vieninga – kvalifikacijos, žinių kėlimas, atnaujinimas būtinas visiems, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas užimame. Jis neabejotinai suteikia pranašumo darbo rinkoje. Kasdienis tobulėjimas naudingas ir dėl to, kad jis padeda rasti įvairių problemų sprendimus, padidina darbinės veiklos vertę ir darbo našumą, sustiprina darbuotojo pasitikėjimą savo jėgomis, kuria platesnes perspektyvas karjerai.“
Kaip užsimena pašnekovė, šių dienų kontekste, būdų ir galimybių kelti kvalifikaciją – apstu. I. Šiurkė siūlo dėl to padiskutuoti su darbdaviu, užvesti diskusiją apie konkrečius, jus dominančius kursus/seminarus/studijas ar mokymosi krepšelį, padiskutuoti, kas iš jų kurtų vertę ir organizacijai: „Gerai paieškojus galima rasti nemokamų kursų kvalifikacijai kelti, nemažai galimybių siūlo ir Užimtumo tarnyba.“
Taip pat ji rekomenduoja aktyviai sekti pasaulines tendencijas. „Sparčiai kintančioje darbo rinkoje svarbu laiku vykstanti žinių, įgūdžių, kompetencijų revizija. Tarkim, ekspertai mano, kad 2024-aisiais bus aktualūs technologiniai įgūdžiai (pvz., naudojimasis dirbtinio intelekto įrankiais), ir minkštieji įgūdžiai, tokie kaip emocinis intelektas ir kūrybiškumas“, – tikina karjeros koučerė.
Neatsilikti nuo rinkos tendencijų padės ir profesionalų bendruomenė. Paprasčiausias būdas jai priklausyti – užmegzti ryšį tokiuose soc. tinkluose, kaip „LinkedIn“, su kvietimu susipažinti, pasikalbėti, būti kontaktų sąraše. „Apskritai, sutvarkytas „Linkedin“ profilis, komunikacija tikslinėmis temomis ar asmeninė ambasadorystė žymiai padidina galimybes būti pastebėtiems talentų medžiotojų. Kaip rodo statistika, net 87 proc. talentų medžiotojų kandidatams tikrinti naudoja būtent „LinkedIn“ („Jobvite Recruiter Nation Report“).“
Kitas būdas, anot ekspertės, yra dalyvauti gyvuose susitikimuose, seminaruose, mokymuose, jungtis prie dominančios industrijos tikslinės auditorijos grupių, renginių.
„Būkite aktyvūs, įsitraukę į tai, kas vyksta aplink jus. Verta nepamiršti, kad profesinio tinklo plėtra nėra tai, apie ką turėtumėte galvoti tik ieškodami darbo ar karjeros galimybių. Tai turėtų būti jūsų darbo dalis ir tai, į ką nuolat investuojate. Visgi bet koks santykis veikia abiem kryptimis ir negalite tikėtis gauti naudos, jei patys neįdėjote savo indėlio. Ir patys turite susisiekti su kitais – dalytis savo know how, patirtimis ir kontaktais“, – užbaigia pašnekovė.
